Lenkai atsisako apribojimų pinigams, pareiškė: grynieji yra laisvė ir privatumas

Naujienos

Lenkija deda visas įmanomas pastangas ir rengiasi išsaugoti grynuosius

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pasirašė įstatymą, kuriuo panaikinami nuo 2024 m. sausio 1 d. turėję įsigalioti mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimai. Tai reiškia, kad Lenkijos piliečiai ir toliau galės laisvai atsiskaityti grynaisiais pinigais be apribojimų; įmonėms taikomi draudimai lieka tokie patys.

Už būtinybę išsaugoti mokėjimo grynaisiais pinigais galimybę nuo pat pradžių pasisakė Teisingumo ministerija[1]. Būtent šios ministerijos iniciatyva apribojimai pirmiausia buvo užblokuoti vieneriems metams, o ką tik prezidento pasirašytas įstatymas juos visiškai panaikina.

Mokėjimų grynaisiais pinigais ribojimai laikomi būdu pažaboti šešėlinės ekonomikos, t. y. verslo sandorių, apie kuriuos nepranešama valdžios institucijoms ir kurie lieka neapmokestinti, mastą.

Jungtinių Tautų (JT) Pasaulinio susitarimo tinklo Lenkijoje skaičiavimais, 2022 m. šalies šešėlinės ekonomikos dydis išaugo iki 20,65 proc. šalies BVP, palyginti su 13,55 proc. 2019 m. Tačiau Lenkijos generalinis prokuroras Zbigniewas Ziobro atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę ir pabrėžia, kad „grynieji pinigai yra laisvė, nepriklausomybė, privatumas ir mokėjimų saugumas“.

„Mums pavyko apginti lenkų laisvę turėti grynųjų pinigų. Bankų lobistai, taip pat eurokratai Klausas Švabas ir kiti pseudovizionieriai bandė pasiekti, kad grynieji pinigai išnyktų ir būtų pakeisti elektroniniais pinigais. Tai būtų labai bloga žinia lenkams, kurie visada turi turėti teisę rinktis. Jei kas nors nori naudotis elektroniniais pinigais, niekas to nedraudžia, bet jei kas nors nenori, turėtų turėti teisę naudotis grynaisiais pinigais, kurie yra savotiškas suverenumo simbolis. Todėl ginsime grynuosius pinigus, ginsime piliečių saugumą ir laisvę. Ypač šiandien, kai už mūsų rytinės sienos vyksta karas, grynųjų pinigų apyvarta neturėtų būti ribojama“, – sakė Z. Ziobro.

Gyventojų ir įmonių pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu buvo numatytas atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimas. Verslininkams ši riba turėjo būti 8 000 zlotų: šiuo metu ji yra 15 000 zlotų. Privatiems asmenims, sudarant sandorius su verslininkais, buvo taikoma 20 tūkst. zlotų riba.

Šias ribas nustatantys reglamentai turėjo įsigalioti jau 2023 m., bet Teisingumo ministerija nuo pat pradžių griežtai priešinosi šiems pakeitimams.

„Galimybė naudotis grynaisiais pinigais suteikia saugumo piliečiams, kurie gali pirkti prekes ar atsiskaityti už paslaugas neatidarydami sąskaitos ar nesinaudodami mokėjimo kortele“, – sakė teisingumo viceministras Marcinas Warcholas.

M. Warchol citavo centrinio banko tyrimus, iš kurių matyti, kad daugiau kaip 18 proc. suaugusiųjų Lenkijoje neturi elektroninių mokėjimo kortelių, o tarp vyresnių nei 65 metų žmonių šis skaičius išauga iki 48 proc. Atsižvelgiant į tai, grynųjų pinigų apribojimai reiškia socialinę ir finansinę atskirtį.

Lenkijos Centrinio banko vadovas Adamas Glapinskis taip pat yra atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo priešininkas. Jis pats asmeniškai kreipėsi į vyriausybę, kad 2021 m. vartotojams būtų užtikrinta ir teisiškai garantuota teisė atsiskaityti grynaisiais pinigais[2].

Lenkija turėjo planų apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Lukaszo Radziejewskio/Unsplash nuotrauka
Lenkija turėjo planų apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Lukaszo Radziejewskio/Unsplash nuotrauka

Europa sparčiai eina link visuomenės be grynųjų koncepto, Lietuva lėtai, tačiau seka iš paskos

Europos centrinio banko (ECB) organizuoto vartotojų mokėjimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje, šalies gyventojai vis dar dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais.

2022 metais Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo grynaisiais pinigais. ECB tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip papildomų santaupų kaupimo priemonė. 2022 metais 46 proc. Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys papildomas santaupas būtent grynaisiais, o ne pasitikintys laikyti jas bankuose.

Grynieji pinigai dažniausiai naudojami kasdieniams atsiskaitymams arba atsiskaitant už sveikatos priežiūros, medicinos, autoserviso paslaugas. Be to, dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad grynųjų visuomet turi su savimi nenumatytiems atvejams.

Tačiau ir Lietuva po truputį, tačiau užtikrintai eina link ateities, kai grynieji taps tikra retenybe. Praėjusių metų birželio mėnesį Seimas sugriežtino gyventojų ir verslo atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tai nulėmė, kad nuo praėjusio lapkričio, atsiskaityti grynaisiais tapo galima tik iki 5 000 Eur. Virš šios sumos atsiskaityti galima tik negrynaisiais. Opozicija ir dalis piliečių šiam sprendimui bei bendram perėjimui prie visuomenės be grynųjų, nepritarė, vyravo nuomonė, kad tokie projektai yra kuriami tik siekiant padidinti bankų pelnus.

Bet tokios ir panašios diskusijos yra prigesinamos kalbomis apie futuristines permainas, pavyzdžiui, skaitmeninių valiutų diegimo procesus. Iš tiesų, Europos centrinis bankas (ECB) jau kuris laikas aktyviai dirba siekdamas sukurti skaitmeninį eurą. Balandžio mėnesį ECB pagaliau paskelbė trečiąją skaitmeninio euro pažangos ataskaitą ir ECB užsakymu atliktų tikslinių grupių išvadas, atspindinčias europiečių nuomonę dėl skaitmeninių pinigų.

Remiantis šios ataskaitos duomenimis, ECB skelbia, kad skaitmeninė euro versija ateityje iš pradžių bus prieinama tik šią finansinę paslaugą pasirinkusiems vartotojams, be to, jai bus taikoma maksimali riba, kuri, kaip manoma, sieks apie 3 000 eurų. Įvairūs skaitmeninio euro pilotiniai tyrimai yra atliekami kiekvienoje euro zonos šalyje, ne išimtis yra ir Lietuva.

Tačiau tai dar ne viskas. Dalyje Europos šalių naratyvas apie visuomenę be grynųjų pinigų net nebėra populiarinamas: jis ten jau visiškai prigijęs. Pavyzdžiui, Švedijoje 100 tūkst. gyventojų tenka mažiau nei 32 bankomatai, o daugiau nei 98 proc. piliečių turi debeto korteles. Švedijoje visiškai legalu, kai prekybininkas atsisako leisti pirkėjui atsiskaityti grynaisiais, o šalies Centrinio banko duomenimis Švedija viena pirmųjų pasaulyje gali tapti visiškai grynųjų pinigų nenaudojančia šalimi.

Norvegija taip pat neatsilieka. Beveik visi norvegai, 98 % jų, turi debeto korteles, o Norvegijos Centrinis bankas teigia, kad tik 3–5 proc. visų operacijų prekybos vietose yra atliekama grynaisiais pinigais. Be to, daugiau kaip 95 proc. gyventojų naudojasi mobiliosiomis mokėjimo programėlėmis, o 2020 m. programėlės buvo populiariausias būdas pervesti pinigus tarpusavyje: jomis buvo atlikta beveik 80 proc. visų pervedimų.

Pasaulis sparčiai juda link ateities, be grynųjų pinigų. Naipo.de/Unsplash nuotrauka
Pasaulis sparčiai juda link ateities, be grynųjų pinigų. Naipo.de/Unsplash nuotrauka

Skaitmenizuoti mokėjimai nėra pabaiga: toliau bus naudojami ir biometriniai duomenys

Jeigu dabar dalis visuomenės narių mano, kad mokėjimai banko kortelėmis ar įvairiomis programomis stokoja privatumo, jiems turime prastų žinių, mat kai kur pasaulyje susimokėti už kavą ar pieno pakuotę gali reikėtų pateikti ir savo biometrinius duomenis. Vis garsiau kalbant apie tai, kad pasaulio įtakingiausieji jau ne vienerius metus kurpia planą, kaip sukurti visuomenę be grynųjų pinigų, prekybos sektoriuje pristatomos dar labiau gasdinančios, „karščiausios“ naujienos.

„Mastercard” Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje jau išbandė biometrinių duomenų mokėjimų sistemą, pagal kurią atsiskaitydami už prekes pirkėjai galėtų naudoti tik savo veidą, o ne bekontaktes korteles, išmaniuosius telefonus ar PIN kodus.

Šiuose prekybos centruose apsilankę vartotojai galės užsiregistruoti į vaizdo atpažinimo programą ir pateikti mokėjimo informaciją naudodamiesi „Payface” programėle. Užsiregistravę, jie galės tiesiog šypsotis ir mokėti prie kasos be kortelės ar mobiliojo įrenginio.

Ir tokios naujovės yra taikomos vis plačiau. Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ skelbia, kad visose JAV maisto prekių parduotuvėse „Whole Foods“ iki šių metų pabaigos įdiegs naujovišką delnų nuskaitymo mokėjimo sistemą.

Ši biometrinė technologija leidžia pirkėjams įeiti į parduotuvę ir sumokėti už prekes paprasčiausiai pridėjus delną prie nuskaitymo įrenginio, susieto su jų išsaugota kredito kortele[3].

Iš pradžių bendrovė šią sistemą įdiegė savo parduotuvėse „Amazon Go“, o vėliau išplėtė ją į pasirinktas „Whole Foods“ parduotuves. Dabar, kai daugiau nei 200 parduotuvių ši sistema jau įdiegta, artimiausiais mėnesiais planuojama masinė tokio tipo parduotuvių plėtra.

Jei to būtų negana, šią savo sistema „Amazon“ parduoda ir trečiosioms šalims: pasirašyti susitarimai dėl jos diegimo oro uostų parduotuvėse, sporto stadionuose, koncertų vietose ir net JAV populiariame kepyklų ir kavinių tinkle „Panera Bread“.

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!