Lenkija siekia, kad Europos Sąjunga kompensuotų išlaidas už Ukrainai perduotą ginkluotę. Apie tai radijo stoties RMF FM eteryje pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary’is Tomczykas, skelbia „The Moscow Times“.
Akcentuojama maždaug 450 mln. eurų, kuriuos Varšuva tikisi gauti iš Europos taikos fondo (EPF). Ginčas kilo dėl 6,6 mlrd. eurų, kuriuos po Vengrijos veto panaikinimo šiuo metu gali skirstyti Briuselis.
Pasak RMF FM, Vokietija siūlo visus šiuos pinigus skirti Ukrainai, o ne grąžinti juos ES valstybėms. Tokiam požiūriui priešinasi Lenkija ir Slovakija.
„Tai mūsų pinigai“, – pareiškė C. Tomczykas ir pažadėjo kovoti „už kiekvieną eurą“. Jo teigimu, sumažinus kompensacijas, sumažėtų ir Lenkijos kariuomenės finansavimas.
Europos taikos fondas yra speciali ES sistema, kuria remiantis valstybėms iš dalies kompensuojamos išlaidos už ginkluotę, perduotą Ukrainai iš savo atsargų.
ES šalys per šį fondą Ukrainos karinei paramai jau skyrė apie 43 mlrd. eurų. Teoriškai Briuselis galėtų valstybėms grąžinti apie 13,5 mlrd. eurų, tačiau fonde tokių lėšų nėra.
ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pasiūlė kompromisą: turimus 6,6 mlrd. eurų paskirstyti valstybėms kaip dalinę kompensaciją (apie 10 proc. išlaidų), o likusius pinigus skirti Ukrainos karių mokymui ir bendriems ginkluotės pirkimams Ukrainai.
Šį pasiūlymą palaiko Vokietija. Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, kad visos nepanaudotos fondo lėšos turėtų būti skirtos remti Ukrainą.
Vieno ES diplomato teigimu, Vokietija šiemet Ukrainai skirs 11,5 mlrd. eurų, todėl kelių šimtų milijonų eurų kompensacija Berlynui nėra esminis klausimas.
Panašios pozicijos laikosi ir Skandinavijos šalys. Prancūzija taip pat nori palaikyti K. Kallas pasiūlymą, tačiau reikalauja, kad Ukrainai perkama ginkluotė būtų įsigyjama tik iš Europos ginklų gamintojų.
Šaltinis: DELFI.LT
