„Karo dėl SAFE metu visos kaukės nukrito. Šiandien niekas nebegali abejoti, kad artėjantys rinkimai nulems, ar Lenkija liks Europoje ir kas nori mus iš jos išvesti“, – pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“. Tai – politinio skandalo dėl ES ginklavimosi finansavimo programos atgarsiai.
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis paskelbė veto dėl vyriausybės įstatymo, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos SAFE mechanizmas. Tai 150 mlrd. eurų vertės gynybos finansavimo priemonė. Didžiausia programos naudos gavėja turėtų būti Lenkija, kuri iš jos galėtų gauti 43,7 mlrd. eurų.
Pagal vyriausybės pareiškimą, 89 proc. šių lėšų turėtų atitekti Lenkijos įmonėms. Tačiau viskas pakrypo kitaip. SAFE programa tapo politinių rietenų Lenkijoje priežastimi. Skirtingose barikadų pusėse atsidūrė šalies premjeras D. Tuskas, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ir prezidentas K. Nawrockis.
Vyriausybės vadovas savo įraše platformoje „X“ pareiškė, kad „karo dėl SAFE metu nukrito visos kaukės“.
„Šiandien nebelieka abejonių, kad artėjantys rinkimai nulems, ar Lenkija liks Europoje, ir kas nori mus iš jos išvesti. Turime kartu sustabdyti politinius bepročius“, – rašė D. Tuskas.
Panašiai premjeras kalbėjo penktadienį interviu „TVP Info“. Paklaustas apie prezidento veto, ar tokia politika ateityje nesibaigs išstojimu iš Europos Sąjungos, jis atsakė, kad „tie, kurie sako, jog tai yra „polexito“, t. y. Lenkijos išstojimo iš Europos Sąjungos, pradžia, deja, vis labiau teisūs“.
D. Tuskas taip pat sakė, kad veto reiškia „didžiojo susitarimo“, pagal kurį visi žinojo, kad Lenkija turi būti NATO ir ES narė, nutraukimą.
Žada apeiti sprendimą
Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad po prezidento veto programa SAFE bus įgyvendinama per „Bank Gospodarstwa Krajowego“ veikiantį Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondą. Lenkijos Tėvynės gynybos įstatymas numato, kad bankas Ginkluotųjų pajėgų rėmimo fondo reikmėms gali imti paskolas ir leisti obligacijas.
Penktadienį Lenkijos Ministrų Taryba priėmė šiam tikslui skirtą nutarimą, kuris įgalioja gynybos ir finansų ministrus pasirašyti sutartį dėl SAFE.
Pastarosiomis savaitėmis SAFE klausimas tapo politinio ginčo tarp vyriausybės ir opozicijos objektu. Valdantieji pabrėžė, kad mažų palūkanų paskolos su atidėtu grąžinimu yra unikali galimybė tiek modernizuoti Lenkijos kariuomenę, tiek plėsti Lenkijos gynybos pramonę. SAFE kaip didelę galimybę Lenkijos kariuomenei vertino ir generolai, tarp jų – Generalinio štabo vadas generolas Wieslawas Kukula bei už įrangos pirkimus atsakingos Ginkluotės agentūros vadovas generolas Arturas Kuptelas.
Prezidento sprendimo dėl veto įstatymui, kuriuo įgyvendinamas SAFE, motyvuose, be kita ko, nurodyta, kad šis įstatymas kartu su SAFE reglamentu „neteisėtai pažeidžia konstitucinį tautos suverenumo principą, ypač tose srityse, kurios sutartyse nebuvo perduotos ES, ir į suvereniteto išsaugojimo principą Europos integracijos procese, kišasi į civilinę kontrolę Lenkijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų bei į Lenkijos Respublikos prezidento kompetenciją ginkluotųjų pajėgų vadovavimo srityje“.
D. Tusko vyriausybė neturi parlamentinės daugumos, reikalingos veto panaikinimui, todėl didėja neaiškumas dėl to, kaip Lenkija finansuos planuojamas karines išlaidas, kurios šiemet turėtų siekti beveik 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Donaldas Tuskas
FOTO: EPA-ELTAPiotr Nowak | Epa – Elta
D. Tuskas įspėjo, kad K. Nawrockio veto gali susilpninti Lenkijos pozicijas ES viduje.
Penktadienį buvęs „Teisės į Teisingumo“ (PiS) Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis rašė, kad Lenkijos nacionalistinė dešinė dreifuoja „Polexito keliu“, lygindamas tai su situacija, kuri vyko prieš 2016 m. Didžiosios Britanijos balsavimą dėl išstojimo iš bloko.
Naujausios apklausos rodo, kad parama Lenkijos išstojimui iš ES šalyje tebėra silpna, tačiau ji jau nebėra nereikšminga. Apklausos rodo, kad maždaug vienas iš dešimties iki vieno iš keturių lenkų pritartų išstojimo proceso pradėjimui, nors didžioji dauguma vis dar pasisako už tolesnę narystę.
Lenkijos prezidento sprendimas vetuoti svarbų įstatymo projektą, atveriantį kelią dešimčių milijardų eurų ES gynybos finansavimui, buvo griežtai pasmerktas vyriausybės kaip išdavystė, bailumas ir apgaulė.
Užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketvirtadienį ėmėsi iniciatyvos ir pasmerkė prezidento K. Nawrockio pareiškimą kaip „valstybės išdavystę“.
Vyriausybė ir prezidento rūmai nesutaria nuo tada, kai K. Nawrocki pernai užėmė postą, o prezidentas plačiai naudojasi savo veto teise, kad sutrukdytų valdančiosios koalicijos liberalią darbotvarkę.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad K. Nawrockis turėjo rinktis tarp „elgesio kaip patrioto“ ir įstatymo projekto pasirašymo arba paklusnumo PiS pirmininkui Jaroslawui Kaczynskiui įrodymo.
PiS lyderis buvo pagrindinis „SAFE“ priešininkas, vadindamas jį grėsme Lenkijos suverenumui.
„Lenkijos nepriklausomybė neturi kainos“, – vasario mėnesį apie programą „SAFE“ sakė J. Kaczynskis. „Jie mums siūlo Lenkiją po vokiečių bato padu, o mes šį vokiečių batą atmetame.“
Užsienio reikalų ministras teigė, kad prezidento politiniai įsipareigojimai turėjo lemiamą įtaką.
„Prezidentas pasidavė Kaczynskiui“, – penktadienio rytą viešajame radijuje sakė Sikorski. „O Kaczynskis Tuską nekenčia labiau nei myli Lenkiją.“
R. Sikorskis sakė, kad J. Kaczynskio problema su SAFE buvo ne pati programa, o tai, kad ji vėl industrializuotų Lenkijos regionus, o tai būtų naudinga D. Tusko vyriausybei.
„Jiems nerūpi, kad Lenkija iš to gautų naudos“, – sakė jis.
K. Nawrocki ir PiS teigė, kad SAFE finansavimas perduotų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų kontrolę Briuseliui ar kitoms valstybėms narėms, ypač Vokietijai, tačiau Sikorski šį kaltinimą atmetė kaip „skandalingą melą“.
„Laisvos Lenkijos prezidentas neturėtų būti melagis ir bailys“, – socialiniuose tinkluose sakė R. Sikorskis.
D. Tuskas griežtai sukritikavo K. Nawrockio sprendimą, teigdamas, kad prezidentas „prarado galimybę pasielgti kaip patriotas“, o parlamento pirmininkas Wlodzimierzas Czarzasty valstybės vadovą apkaltino „valstybės išdavyste“.
Radoslawas Sikorskis
FOTO: Heikki Saukkomaa/SIPA | SIPA
D. Tuskas pareiškė, kad vyriausybė pradės įgyvendinti „planą B“, siekdama panaudoti lėšas be prezidento pritarimo, ir užsiminė, kad Lenkijos sąjungininkai yra sugluminti dėl šio veto.
„Šiandien visoje Europoje visi stebisi, kas įvyko, kaip tai įmanoma“, – sakė D. Tuskas.
Buvęs ministras pirmininkas, „PiS“ partijos vadovo pavaduotojas Mateuszas Morawieckis, teigė, kad K. Nawrockio veto buvo „teisingas sprendimas“, ir paragino vyriausybę atidžiai apsvarstyti alternatyvų finansavimo planą, kurį trečiadienį pateikė centrinio banko valdytojas.
Aukšti vyriausybės pareigūnai, tarp jų ir D. Tuskas, atmetė nacionalinio banko pasiūlymą, grindžiamą aukso atsargų panaudojimu, kaip neįgyvendinamą ir pernelyg rizikingą.
Kraštutinės dešinės partijos „Konfederacija“ lyderis palankiai įvertino A. Nawrockio sprendimą, gyrė jį už tai, kad sutrukdė vyriausybės planą „neteisėtai užkrauti mums skolą“ ir perduoti daugiau galių Briuseliui.
Europos Komisijos atstovas penktadienį pareiškė, kad vidaus politinė konkurencija Lenkijoje sukėlė grėsmę bendrai Europos saugumui.
„Saugumas rytiniame flange negali būti vidaus politinių manevrų objektas“, – sakė jis.
Europos spauda pakartojo nuomonę, kad vidaus politika gali turėti toli siekiančių saugumo pasekmių, kurios paveiks ES ir NATO rytinį flangą.
Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ rašė, kad K. Nawrockis ir PiS laiko SAFE „Trojos arkliu“, leidžiančiu Briuseliui ir Berlynui daryti spaudimą Varšuvai.
Vokietijos laikraštis „Die Welt“ apibūdino K. Nawrocki kaip „euroskeptiką“ ir teigė, kad ginčas dėl SAFE „yra įrodymas, kad nuo Nawrockio išrinkimo 2025 m. Varšuvoje susiklostė poliarizuota situacija. Nuo tada ši svarbi ES ir NATO narė strateginiais klausimais nekalba vienu balsu“.
Šaltinis: DELFI.LT
