Lietuviai kas mėnesį maistui skiria penktadalį savo atlyginimo – 218 eurų asmeniui. Tokią sumą maistui skiria maždaug 1200 eurų uždirbantis lietuvis. Tai yra tiek pat, kiek maistui išleidžia vokiečiai, kurių atlyginimai du kartus didesni nei mūsų.
Lietuvoje maistui išleidžiame per daug – maždaug penktadalį vidutinio atlyginimo – 218 eurų per mėnesį.
„Nu, sunku pasakyti, kai naudojiesi tokiomis nuolaidomis, tai išeina mažiau“ , – teigia gyventojas.
„Mes dviese gyvename, valgome nedaug. Tuo labiau, kad vaikas maitinasi iš krūties. O aš… Man irgi daug nereikia. Neatrodau labai nusipenėjusi“ , – sako kita gyventoja.
„Nu, tai kažkur maždaug 600 eurų maistui“, – tvirtina moteris.
„Maždaug 300 eurų“, – atskleidė vyras.
Pagal naujausius duomenis, Lietuva yra daugiausiai maistui išleidžiančių Europos valstybių dvyliktuke. Maistui lietuviai išleidžia tiek pat, kiek turtingieji vokiečiai. Ir vos keliais eurais mažiau nei olandai. Iš atlyginimo vokiečiai maistui skiria vos 12 procentų išlaidų.
„Nepatinka? Tai važiuokite į Vokietiją gyventi“, – sako gyventojas.
„Nėr kitur tokių idiotizmų kaip čia“, – piktinasi vyras.
„Nu, taip ir reaguojame – yra kaip yra. Nieko nepakeisime. Tik pakalbame tarpusavyje ir tiek“, – teigia moteris.
Nors mes išleidžiame maistui tiek, kiek vokiečiai, mūsų vidutinis atlyginimas yra daugiau nei du kartus mažesnis nei Vokietijoje. Vidutinis lietuvis uždirba 2000 eurų ant popieriaus arba 1200 eurų į rankas. O Vokietijoje vidutinis darbo užmokestis siekia 4105 eurus ant popieriaus arba maždaug 2600 eurų į rankas.
Lenkai vidutiniškai maistui skiria 17 procentų mėnesio išlaidų. Ekonomistai sako, kad išsivysčiusios Europos valstybės maistui kas mėnesį skiria maždaug 10 procentų savo išlaidų.
„Mokesčių problema, mes matome atlyginimų, reiškia, kiek lieka žmogui po mokesčių. Mes matome pridėtinės vertės mokesčio (PVM) problemą, jei imtume lietuvišką PVM, tai jis yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Daugelyje šalių yra išimtys arba visai netaikomas PVM“, – teigia „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Pasaulinėje statistikoje pagal skiriamą pajamų dalį maistui esame per vidurį – kartu su Libanu, Omanu ir Pietų Afrikos Respublika. Pasak ekspertų, dabar susidaro įspūdis, kad lietuviai tiesiog dirba maistui. Ir esą tikėti valdininkų pažadais, kad sumažėjus infliacijai smarkiai nukris ir maisto kainos, anot ekspertų, nevertėtų. Mat neva prekybininkai dabar kainų pastebimai nemažina, o karts nuo karto tik siūlo didžiules nuolaidas.
„Mes viliamės, kad galbūt kažkada prieisime prie tos situacijos, kada vartotojas turės realų pasirinkimą, o ne vaikščios iš vieno prekybos tinklo į kitą, jog susirastų sau tuo metu vykstančią akciją, kuri vėlgi vyksta pagal tam tikrą kalendorių“, – sako A. Vizickas.
Ekonomistai situacijos, kad lietuviai penktadalį atlyginimo išleidžia maistui, nelinkę dramatizuoti. Neva tai yra pasekmės po praėjusių metų, kai infliacija siekė rekordines aukštumas.
„Finansinės išlaidos maistui – bazinės išlaidos. Tai reiškia, kad dėl pakilusių maisto kaštų vartotojai susimažino išlaidas kitoms prekėms bei kitoms paslaugoms, todėl išaugo ir maisto produktų dalis“, – tikina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, vargu, ar maisto kainos ir toliau išliks aukštos. Tikimasi, kad rudenį dujų kainos nukris, nukris ir trąšų kainos. O viso to rezultate gali mažėti ir maisto kainos.
„Liepos mėnesį išlaidos maistui nukrito apie 5 procentus. Kas reiškia, kad žmonės dėl pakilusių kainų daro pauzę ir mažina išlaidas maistui. Tikėtina, kad patys prekybininkai bus linkę tas kainas mažinti“, – teigia A. Izgorodinas.
Europoje didžiausią sumą maistui išleidžia norvegai, danai ir šveicarai. Mažiausiai išleidžia ukrainiečiai, baltarusiai ir moldavai.
Šaltinis: tv3.lt
