Lietuvoje gynybos mokestis: kiek, kaip, kada

Naujienos

Už krašto gynybą atsakingi valdančiųjų atstovai toliau tvirtina, kad reikėtų įvesti papildomą mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų skirtos gynybai. Tiesa, kaip jis atrodytų, kada būtų įvestas ir panašiai aiškiau pasidarys tik sausio 29-ąją, kai įvyks premjerės Ingridos Šimonytės inicijuojamas susitikimas su politinių partijų vadovais, verslo subjektais ir profsąjungomis dėl tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Tačiau yra ir abejojančių tokio mokesčio tikslingumu – esą jų ir taip pakanka, pinigų yra, tik reikia jų nešvaistyti.

Minėto susitikimo metu bus svarstoma, kaip pasiekti, kad iki 2030-ųjų, pradedant 2025 m., gynybai būtų skiriama papildomai apie 0,4-0,5 proc. BVP, lyginant su dabartiniu finansavimu.

Gynybos mokesčio idėją pernai gruodį iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pažadėjęs imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio. Jam pritarė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, priduriantis, kad kol kas neaišku, kokio pavidalo jis turėtų būti. Abiem pradėjo antrinti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Anot jo, siekiant, kad gynyba būtų labiau finansuojama, kitos išeities, kaip įvesti naują mokestį, nėra. Pasak ministro, galėtų čekyje būti įrašyta eilutė, kiek sumokėtų mokesčių nueina į šalies saugumą.

Tiesa, nė vienas kol kas neįvardino, ar tai būtų atskiras specialus mokestis, o galbūt paprasčiausiai būtų didinamas pelno mokestis (bet tada prie papildomo gynybos finansavimo prisidėtų tik verslas). Kalbama ir apie galimybę padidinti PVM, taip pat ir apie abiejų mokesčių padidinimą.

L.Kasčiūnas „Vakaro žinioms” sakė, kad bet kokiu atveju naujas mokestis įsigaliotų geriausiu atveju tik nuo 2025-ųjų. O koks būtų jo dydis, kokia forma – turėtų paaiškėti sausio 29-ąją
I.Šimonytės inicijuojamame susitikime.

„Dabar kalbėti apie tą mokestį būtų oro virpinimas. Akcentuočiau tik kelis dalykus. Jei būtų įvedamas mokestis, turėtų būti sugeneruojama tokia BVP dalis, kuri būtų reikšminga, kad nebūtų dėl vaizdo. Ir kad už tą sumą realiai būtų galima sustiprinti kokį nors konkretų mūsų gynybinį pajėgumą: naują tankų batalioną sukurti, visuotinį šaukimą įvesti, Vokietijos brigadą priimti ar panašiai. Kitaip tariant, žmonės turėtų žinoti, kam konkrečiai papildomai jie moka. Ne šiaip į aruodą įmesti.

O koks mokesčio pavidalas turėtų būti – palikime premjerei. Esu susipažinęs su Kipro pavyzdžiu, nors gal tai ir nėra pats geriausias pavyzdys. Tai ten kiekvieno mokesčio nedidukė dalis – 0,01 ar panašiai – keliauja saugumui ir tai net nesijaučia. Į kiekvieną mokestį galima įdėti nedidukę dalį gynybai. Bet nenoriu iš anksto spekuliuoti, palaukime sausio 29-osios”, – patarė L.Kasčiūnas.

Komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas BESAGIRSKAS:

S.Besagirskas įsitikinęs, kad gynybos mokesčio įvesti nereikia, ir tam turi daug argumentų.

„Pirma priežastis: visi mato, visi rašo, tarp jų – ir jūsų dienraštis, kaip yra švaistomi valstybės biudžeto pinigai. Kiek yra paslėptų dalykų. Turime didžiulį pinigų perteklių, tačiau naudojame juos labai neefektyviai. Ir dabar įvesti naują mokestį… Paprasčiausiai reikia efektyviau panaudoti surenkamus mokesčius, nes pinigų tikrai yra. Gynyba yra prioritetas, tačiau reikia viską paskirstyti protingai.

Antras dalykas – yra ir daugiau prioritetų: gimstamumo didinimas, švietimas, sveikatos apsauga, investicinė aplinka ir panašiai. Bet koks mokestis investicinę aplinką dar labiau sumažintų. Turėtume padidėjusius mokesčius, dar daugiau pabėgusių žmonių ir nusivylusį verslą. Šiandien nauji mokesčiai iš viso turi būti užmiršti”, – „Vakaro žinioms” akcentavo S.Besagirskas.

Anot jo, I.Šimonytės Vyriausybė, Europos Komisijai savanoriškai prisižadėjusi įvesti kokį nors naują mokestį, dabar svarsto apie gynybos mokestį, nes mato, kad Seime nekilnojamojo turto mokestis nepraeis.

„Kadangi įsipareigojo įvesti naują mokestį, dabar jau Vyriausybei nesvarbu, koks tas mokestis bus. Svarbiausia, kad Europos Komisija naujo mokesčio net nereikalavo. Gynybos mokestis atrodo labai patrauklus dėl karo Ukrainoje. G.Landsbergis nuolat gąsdina, kad mus tuoj tuoj užpuls: ruošiama dirva, kad reikia naujo mokesčio. Ir nori, kad mūsų valdžia prieš Europos Komisiją atrodytų gerai. Vyksta žaidimas, Vyriausybė nori išsiplauti mundurą prieš Europos Komisiją. Tačiau apie gynybos stiprinimą iš tiesų negalvojama.

Jei būtų galvojama apie gynybą, visų pirma būtų parengtos, pavyzdžiui, civilinės gynybos tvarkos. Visi supranta, kad civilinei gynybai Lietuva nėra pasiruošusi. Ar, pavyzdžiui, jūs žinotumėte, kur reikėtų slėptis, jei mus užpultų rusai, baltarusiai ar dar kažkas? Ar žinotumėte, kaip evakuotis su šeima, kaip prisidėti savo žiniomis prie krašto gynybos? Ukraina kariauja jau dvejus metus, o Lietuvoje niekas neparuošta. Problema yra Vyriausybės neveiklume ir nieko tas naujas mokestis nepakeistų. Jei ir nusipirktume papildomų tankų, nuo to saugesni nepasidarytume, kai niekas nežinome, kaip reikėtų elgtis agresijos atveju. Kalbos apie naują mokestį – tik kažko darymo imitacija”, – dėstė S.Besagirskas.

Pasak jo, savaitgalį jis kaip tik turėjo pokalbį su ekspertais, kurie sakė, kad tai būtų dar vienos šėryklos atidarymas.

„Energetika kelia daug klausimų, viešieji pirkimai ir t.t. O kadangi visi dalykai, susiję su krašto gynyba, yra daugiau mažiau įslaptinti, daug kam kelia klausimų, kur jai skirti pinigai keliauja. Todėl naujas mokestis labiau kvepia negatyvu negu pozityvu”, – svarstė verslininkas.

Anot jo, naujas mokestis dar ir sukeltų kai kurių net ir patriotiškai nusiteikusių žmonių pasipiktinimą – netgi kiltų atvirkštinis efektas.

„Jei matytume, kad tie pinigai tikrai eina gynybai taip, kaip mes norėtume… Tada gal net ir įvedus savanorišką mokestį surinktume daug pinigų. Svarbu ir tai, kad dėl gynybos nenuimtume pinigų nuo kitų svarbių sričių. Tačiau noriu dar kartą akcentuoti, kuo remiasi gynyba. NATO, mūsų kariuomene ir civiline sauga, kuri pas mus yra pamiršta. Visi arba bent jau daug kas remiame Ukrainą finansiškai. Ukraina iškart paaiškina, kam ta parama skiriama. Labiausiai – civilinei gynybai. Vieną kareivį aptarnauja maždaug 10 žmonių: tiekia šovinius, maistą į frontą, lopo jo drabužius, prižiūri jo šeimą ir panašiai. Civilinė dalis yra ne mažiau svarbi nei ta dalis, kuri yra fronte. Pasikartosiu: karas Ukrainoje vyksta jau dvejus metus, o Lietuva tam visiškai nepasiruošusi”, – pabrėžė S.Besagirskas.

Jis sakė kalbėjęsis su Vilniaus, Kauno savivaldybių administracijų vadovais.

„Jokių konkrečių planų nėra, Krašto apsaugos ministerija nieko konkretaus nėra pateikusi. Jei kas užpultų, neaišku, ką reikėtų daryti. Nėra užtikrinta, kad, užpuolus Rusijai ar Baltarusijai, veiktų mobilaus ryšio bokštai, kad komunalinės paslaugos nesutriktų, elektros tiekimui nėra alternatyvos ir t.t. Niekam nėra pasiruošta, nors pinigų skiriama labai daug. Kur tie pinigai išleidžiami – neskelbiama, nes, kaip sakiau, tai, kas susiję su gynyba yra daug kas įslaptinta.

Lietuvos kariuomenė atrodo neblogai, tačiau vien jos neužtenka. Užpuolus Lietuvą, NATO turėtų priimti sprendimus, tačiau visi žinome, kad tie sprendimai gali būti priimami labai ilgai. O jei Rusija elgtųsi kaip Ukrainoje, sugalvotų diversiją, kad, pavyzdžiui, koks nors „medžiotojų” būrelis, ginkluotas „kalašnikovais”, imtų šaudyti į gyventojus, NATO gal galvotų, kad ten – ne rusai, o kokie nors saviveiklininkai.

Jokio rezultato nematome, bet sakome, kad dar labiau auginkime išlaidas. Kam? Kad nuviltume gyventojus?” – retoriškai klausė S.Besagirskas.

Šaltinis: respublika.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!