Netoliese vykstant Rusijos ir Ukrainos karui grėsmės baiminasi ir lietuviai: ar saugu laikyti pinigus sąskaitose, ar nebus sunaikintas namas, už kurį toliau reikės mokėti paskolą ir t. t. Vienas iš nuogąstavimų yra ir viso kito kilnojamo bei nekilnojamo turto paėmimas, nes taip iš tiesų gali nutikti.
Mobilizacijos ir pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos skyriaus vedėjas Arūnas Pudžemis interviu metu tv3.lt pabrėžė, kad mobilizacijos ar karo atveju gyventojų ir įmonių turtas jokiu būdu nėra tiesiog atimamas.
Jis atkreipė dėmesį, kad už turtą bet kokiu atveju savininkui bus atlyginta, tačiau tik karui pasibaigus. O ir prieštarauti turto paėmimui galimybės nėra – viskas įvyksta per keletą dienų.
A. Pudžemis papasakojo, koks turtas iš gyventojų ir įmonių gali būti paimamas tik laikinai, o kada – be galimybės grąžinti ir į ką atsižvelgiama jo ieškant.
Turtą paimti gali ne tik kariuomenė
Ar karo atveju gali būti konfiskuojamas, paimamas gyventojų turtas?
Karo metu turtas niekada nėra konfiskuojamas. Konfiskacija man asocijuojasi su atimamu turtu, kai už jį nėra kompensuojama.
O iš tikrųjų mobilizacija, o tuo labiau – karo padėtis, yra režimas, kai ne tik kariuomenė, bet ir visa valstybė turi gintis prieš agresorių. Ir atsitinka taip, kad kariuomenė ne visko gali būti įsigijusi, nes taikos metu nėra ekonomiška laikyti kažką, kas nėra naudojama.
Karo padėties įstatymas numato bet kurio turto laikiną paėmimą arba atlygintiną rekviziciją mobilizacijos ar karo metu, jeigu tas turtas yra reikalingas tiek valstybės gynybai, tiek ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms, pavyzdžiui, gyventojų būtiniesiems poreikiams, ekonomikos infrastruktūros funkcionavimui, vidaus saugumui.
Kai tų funkcijų ir dalyvių yra daug, to turto gali reikėti ne tik kariuomenei, bet ir kitoms institucijoms, kurios turi užtikrinti vieną ar kitą gyvybiškai svarbią funkcijos sritį.
Paaiškinkite, kas yra laikinas turto paėmimas ir rekvizicija – kuo jie skiriasi?
Rekvizicija nuo laikino paėmimo skiriasi tuo, kad turtą rekvizuojame tada, kai mes nesitikime jo grąžinti, t. y. paimsime ir jį suvartosime.
Pavyzdžiui – duona. Mažai tikėtinas pavyzdys, bet mes ją suvalgėm ir mes jos nebegalime grąžinti – tiesiog vėliau sumokame pinigais. Taip pat galime rekvizuoti kažkokį kiekį kuro, kurio reikia, pavyzdžiui, ligoniams ar kariuomenei pervežti. Tai to kuro mes nebegrąžinsime, sunaudosime.
O visa kita, pavyzdžiui, transporto priemonės, dažniausiai yra laikinai paimama, jei nebus sunaikinta. Pats pavadinimas suponuoja tokią nuostatą, kad tai nėra paimama visam laikui, o tik tiek, kiek reikės.
Viską fotografuoja, filmuoja ir dokumentuoja
O kaip vyktų pats turto paėmimo procesas?
Kariuomenė ar kita institucija, kuriai reikia turto karo ar mobilizacijos metu, kreipiasi su prašymu į savivaldybės administracijos direktorių, nes vis tiek visas turtas yra kažkurioje savivaldybėje. Gavęs prašymą ir jį išnagrinėjęs, savivaldybės administracijos direktorius organizuoja ir vykdo patį paėmimo procesą.
Kaip minėjau anksčiau, ne tik kariuomenė gali laikinai paimti ar rekvizuoti turtą – jis gali būti paimamas ir gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimui, pavyzdžiui, sveikatos priežiūrai. Gali būti tokia situacija, kad reikės gydytojus į kitą ligoninę nuvežti.
Atkreiptinas dėmesys, kad karo metu laikinai paimti turtą galima ir karinio vieneto vado sprendimu, bet tik tuomet, kai tokia būtinybė iškilo vykdant užduotį. Pavyzdžiui, važiavo kažkur su savo transportu, jis sugedo ir jam reikia perdislokuoti karius, pervežti šaudmenis ar panašiai.
Paėmimo metu paimamas ar rekvizuojamas turtas yra fiksuojamas: apžiūrimas, fotografuojamas, filmuojamas tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Tam, kad grąžinant būtų galima vėl viską dokumentuoti, fotografuoti ir tą nusidėvėjimo skirtumą būtų galima savininkui kompensuoti.
Svarbu tai, kad prašyti bet kokio turto ir neaišku, kokiam tikslui, negali – turi būti aiškus pagrindimas, administracijos direktoriui teikiant paraiškas išaiškinama, kodėl prašoma vieno ar kito daikto.
Paėmimo metu pinigai nėra mokami. Jei yra karo padėties metas, po karo yra grąžinamas turtas arba išmokama kompensacija. Arba, jeigu turtą ėmė laikinai, bet karo metu sunaikino, pavyzdžiui, turtas buvo priešo sunaikintas, kompensuojama prarasto turto vertė.
Koks turtas gali būti laikinai paimamas, o koks – negrąžinamai ir kiek laiko prieš apie tai sužino savininkas?
Įstatymas numato galimybę paimti bet kokį turtą, išskyrus gyvenamąjį būstą – ten yra didelių apribojimų. Laikinai gali būti paimamas bet kuris kitas nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, pavyzdžiui, transporto priemonės, kokie nors gelžbetonio blokai ir panašiai – daiktai, kurie turėtų išlikti.
O rekvizuojamas turtas, kurio nebegrąžinsi: kuras, maistas, statybinės medžiagos. Pavyzdžiui, reikia daryti kokius nors įtvirtinimus, apkasus, reikia rąstų, lentų, kurios bus supjaustomos, sunaudojamos ir jų nebepavyks grąžinti.
Turto paėmimas yra viena iš specialiųjų mobilizacijos ar karo metu taikomų priemonių, kuriai nėra išankstinio planavimo – turtas paimamas tada, kada jo reikia.
Savininkas apie turto paėmimą gali sužinoti kelių parų bėgyje – jeigu prireikia, kol suras, kol pristatys. Iš anksto nėra pasakoma, kad, pavyzdžiui, po mėnesio man reikės jūsų automobilio.
Jeigu aš žinau, kad man tam tikro automobilio reikės po mėnesio, tai aš galiu sudaryti sutartį, galbūt jį nusipirkti ar kitu būdu užsitikrinti tą jo turėjimą. O čia yra tada, kada mes neturime, o reikia staigiai kažkokiam iš anksto neplanuotam, nenumatytam veiksmui.
Gali paimti ne tik turtą, bet ir darbo jėgą?
Iš ko tas turtas gali būti paimamas?
Turtas gali būti paimamas tiek iš gyventojų (fizinių asmenų), tiek iš įmonių (juridinių asmenų). Tačiau mažai tikėtina, kad turtas bus paimamas iš tų juridinių asmenų, kurie dalyvauja gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinime.
Pavyzdžiui, vandens tiekimo įmonės ekskavatorius ar greitosios medicininės pagalbos automobilis – jie reikalingi gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimui, tai jie nebūtų paimami kariuomenės naudai.
Bet pirmiausia, ieškant reikiamo turto, žiūrima į įmones, nes jos, pavyzdžiui, automobilių, turi daugiau, nei gyventojai. Jei artimiausia įmonė neturi, žiūrima į gretimai esančias įmones, gyventojus, kitas savivaldybes.
Ir, ką norėčiau dar pabrėžti, kad tas paėmimas yra tik viena iš numatytų opcijų, nes transporto priemonės yra paimamos be vairuotojo. Vadinasi, subjektas, kurio naudai yra imama transporto priemonė, turi turėti tos kategorijos valdytoją, kuris galėtų ją vairuoti. Pavyzdžiui, imdama ekskavatorių, kariuomenė turi turėti žmogų, kuris moka jį valdyti.
Todėl, be turto paėmimo, dar yra būtinosios užduotys būtinieji darbai ir kt. Pavyzdžiui, jeigu reikia atlikti kokius nors darbus, galima naudotis būtinosiomis užduotimis. Vėlgi, kariuomenė ar kita institucija kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių, paskiriama toje savivaldybėje esanti įmonė, kuri gali atlikti tas užduotis su savo technika ir darbuotojais.
Taigi turto paėmimas nėra pati svarbiausia specialioji priemonė, nes reikia turėti to turto valdytoją, ja rūpintis ir prižiūrėti. Tad patogiau yra ne tiesiog laikinai paimti kažkieno ekskavatorių, o kreiptis į įmonę, kuri turi ir ekskavatorių, ir jo valdytoją, ir tuos darbus gali atlikti.
Pavyzdžiui, jeigu būtų reikalinga kokia nors specifinė transporto priemonė ir ją turėtų toliau gyvenantis fizinis asmuo, kuris būtų turtingas ir tų automobilių turėtų ne vieną. Bet daug arčiau būtų asmuo, kuris irgi ją turi, tačiau ta transporto priemonė būtų jo vienintelė – ar būtų atsižvelgiama į tai? T. y. ar atsižvelgiama į asmenų finansinę padėtį, prieš paimant iš jų tą reikalingą turtą?
Be abejo, bus atsižvelgiama. Galbūt to žmogaus šeimai reikės evakuotis ir tiesiog atimti paskutinę jo transporto priemonę būtų labai drastiška – taip nesielgiama.
Be to, tokiu atveju pačiai kariuomenei reikėtų galvoti, kaip juos išvežti iš karo veiksmų zonos ir panašiai. Tai tikrai taip nėra – mes esame demokratiška valstybė.
Šaltinis: tv3.lt
