Nors vėžys daugeliui dar skamba kaip baisi diagnozė ir liga išties pasiglemžia daug gyvybių, gydytojai džiaugiasi, kad situacija yra reikšmingai pagerėjusi. Nepaisant to, kad gyvenančių su vėžiu žmonių skaičiai auga, vaistų ir galimybių jiems padėti daugėja.
Vasario 4-ąją minint Pasaulinę vėžio žinomumo dieną specialistai konstatuoja, kad šiandien Lietuvoje sparčiai judama to link, kad tiek vėžį pavyktų nustatyti kuo anksčiau, tiek jo gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam pacientui.
„Per pastaruosius metus vyksta reikšmingi pokyčiai tiek vėžio diagnostikos, tiek gydymo paslaugų vystymo srityje. Pirmiausia, padarytas akivaizdus proveržis kalbant apie onkologinių vaistų prieinamumą – pernai reikšmingai išplėstas kompensuojamų vaistų sąrašas, kuris pasipildė 25 naujais inovatyviais vaistais sunkioms vėžio formoms gydyti.
Buvote paleidę tokią sparnuotą frazę, atsimenu, kad tarsi kaip cunamis pasipylė nauji inovatyvūs vaistai Lietuvoje. Kitas svarbus dalykas, kad sutrumpėjo vaistų vertinimo trukmė – jei anksčiau reikdavo kelerių ar net keliolikos metų, tai dabar vaistai jau daug greičiau gali patekti į mūsų rinką“, – Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo parlamentaras Saulius Čaplinskas.
Pagal ligotumą vėžiu – Lietuva tarp pirmaujančių
Pasak Nacionalinio vėžio centro (NVC) vadovo Valdo Pečeliūno, vėžio situaciją Lietuvoje iš esmės leidžia apibūdinti du objektyvūs rodikliai.
„Pirmasis yra sergamumas, tai yra kiek žmonių per metus suserga vėžiu Lietuvoje. Tai šitas rodiklis jau daugiau kaip 10 metų, realiai apie 15 metų nesikeičia. Tai reiškia, turime stabilizavimą. Tai yra gera žinia.
Antras dalykas, kas yra paradoksali naujiena, ligotumas, tai yra kiek žmonių Lietuvoje gyvena su vėžio diagnoze. Čia Lietuva iš tikrųjų yra išskirtinė – nuo 2000 metų per 25 metus šis skaičius padidėjo 2,5–3 kartus“, – kalbėjo jis.
Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje, tačiau gydytojas pabrėžė, kad situacija tik iš pirmo žvilgsnio atrodo bloga.
„Iš tikrųjų tai tiesiog atspindi, kad žmonės su vėžiu išgyvena ilgiau, geriau. Ir, vienas dalykas, yra tai, kad mes anksčiau nustatome vėžį, tai yra pats geriausias būdas kovoti su vėžiu. Antras dalykas yra tai, kad tiesiog vėžį galime geriau, efektyviau gydyti. Tai yra labai svarbi žinia“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
Nebėra tokio atotrūkio dėl vėžio gydymo
NVC direktoriaus pavaduotojas medicinai dr. Marius Kinčius atkreipė dėmesį, kad šiandien Lietuvoje užtikrinant sklandų onkologinio paciento kelią yra organizuojamas onkologinis klasteris Lietuvoje apimantis tris didžiąsias universitetines ligonines Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei respublikines Šiaulių ir Panevėžio ligonines.
„Šio klasterio prioritetas yra paciento kelio organizavimas, kaip pacientai papuola pas mus – čia stovi ne pacientas, o žmogus, kuris pajuto pirmus simptomus. Įtarus onkologinį susirgimą pacientai šiandien Lietuvoje turi galimybę pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“.
„Tai, kad mes anksčiau nustatome vėžį, tai yra pats geriausias būdas kovoti su vėžiu.“
Tai yra prioritetinės konsultacijos ir kitos paslaugos, kurias pacientas skubiai gauna onkologijos klasterio įstaigose. (…) Nėra viskas taip tobula, ši sistema galioja dvejus metus ir matome tobulintinų dalykų.“
Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, tyrimai rodo, kad 77 proc. atvejų nuo ligos įtarimo iki pirmo vizito pas onkologą praeina ne daugiau nei mėnuo.
„Tai – labai geras skaičius tarptautiniu lygiu, galime tuo didžiuotis. Tačiau yra 4 proc. žmonių, kuriems tas kelias užtrunka 6, 12, 15 mėnesių. Tai yra daugiau negu 700 žmonių. Ir jeigu paskaitysi kiekvieną iš jų istoriją, ten yra labai daug nuoskaudų, pasimetimo ir galvojimo, kad sistema manęs nematė, aš sistemai nerūpėjau. Būtent šie pavyzdžiai yra kaip ir skatinantys tai sistemai neužmigti, ieškoti kitų sprendimų“, – pastebėjo ji.
Po vėžio operacijos – „virtuali ligoninė“
Medikai akcentavo, kad šiandien yra pasitelkiama ne tik personalizuota diagnostika, dirbtinis intelektas, bet ir individualizuoti gydymo metodai. Kalbėdama apie medikamentinio gydymo galimybes NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė džiaugėsi, kad pastaruosius keletą stebimas ženklus pokytis, kai tiesiog prasidėjo adekvatus vaistų prieinamumas.
„Tokio atotrūkio, kokį mes jautėmės seniau, tikrai nebėra. Tai čia yra didžiulis dalykas. Dar pridėčiau, kad nuo praeitų metų mes turime ir biožymenų reikalingą prieinamumą. Tai leidžia taikant personalizuotą gydymą „eiti gilyn“. Turime tikslią diagnostiką, inovatyvų gydymą, bet, aišku, čia Nacionalinis vėžio centras, visa mūsų komanda tikrai nesustojame ir judame tolyn, ieškome inovatyvių gydymo būdų“, – kalbėjo ji.
NVC Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas pasakojo, kad robotinė chirurgija jau nėra kažkokia naujovė – klausimas tik tai, kokią įrangą naudoti, kad būtų užtikrinta geriausia kokybė.
„Šiandien daugiau norėčiau pakalbėti apie „virtualią ligoninę“ arba ligoninę namuose. Kas tai yra? Tai tokia sistema, kuomet mes saugiai pacientą anksti išleidžiame į namus, duodame jam išmaniuosius laikrodžius ir mobiliuosius įrenginius. Tokiu būdu namuose pacientui esant saugiai savo aplinkoje stebime visas gyvybines jo funkcijas – spaudimą, pulsą, temperatūrą, saturaciją.
Jeigu yra kažkoks sutrikimas, nukrypimas nuo normos, aš iš karto į mobilųjį gaunu žinutę, kad pacientas sukarščiavo, atsirado skausmas, pakilo temperatūra ir iš karto galiu su juo susisiekti, paklausti, kas nutiko. Tą mes jau vykdome dvejus metus, vienu metu taip galime stebėti apie 20 ligonių.
„Tarptautinė praktika rodo, kad pasiekus bent 70 proc. dalyvavimą prevencinėse programose, galime pasiekti realų poveikį visuomenės sveikatai.“
Taip pat pacientai siunčia gyvenimo kokybės klausimynus, atsakymus į gyvenimo kokybės klausimynus, siunčia nuotraukas, kurias analizuoja dirbtinis intelektas apie žaizdos gijimą. Tokiu būdu sutaupome ir valstybės lėšų, sumažiname komplikacijų riziką, taupome žmogiškus išteklius ir, aišku, trumpiname eiles. Kai pacientai anksti išvyksta į namus, jo lovą jau gali užimti kitas pacientas“, – pasakojo chirurgas.
NVC Radiacinės onkologijos centro vadovas dr. Jonas Venius savo ruožtu pasakojo apie vieno iš personalizuoto gydymo būdų – teranostikos galimybes. Jos metu naudojamos radioaktyvios medžiagos, kurios veikia rakto ir spynos principu.
„Tai reiškia, kad vaistai yra parenkami ne tik išsiaiškinus, kokio tipo yra vėžys ir ar pacientas jį turi, bet yra nustatoma, kiek vėžio ląstelių yra žmoguje ir kur jos yra“, – sakė jis.
4 vėžio prevencijos programos
Nepaisant galimybių gydyti vėžį, jis vis dar išlieka viena pagrindinių mirtingumo priežasčių. „Bet šiandien mes jau turime aiškų atsakymą, kad gali pakeisti šitą situaciją ir tai yra ta ankstyva diagnostika. Ji suteikia galimybę taikyti pačioje pradžioje paprastą efektyvų gydymą dar iki vėžiui įsivystant arba ankstyvose stadijose, kai rezultatai gali būti patys geriausi“, – pabrėžė NVC Diagnostinės radiologijos centro vadovė dr. Jurgita Aušinskienė.
Lietuvoje veikia keturios nacionalinės vėžio diagnostikos programos ir joms skiriama lėšų suma nuolat didėja, tačiau specialistai apgailestauja, kad žmonės jose dalyvauja vis dar nepakankamai.
„Tarptautinė praktika rodo, kad pasiekus bent 70 proc. dalyvavimą prevencinėse programose, galime pasiekti realų poveikį visuomenės sveikatai“, – pridūrė ji.
V. Pečeliūnas antrino, kad artimiausiais metais bus itin aktyviai siekiama padidinti žmonių įsitraukimą. „Pagrindinė mano žinutė visai visuomenei – dalyvaukite ankstyvos diagnostikos programose. Tai yra pats efektyviausias būdas kovoti su vėžiu, tiesiog nugalėti vėžį – netgi galėčiau taip pasakyti. Žiūrint į priekį tam skirsime labai didelį dėmesį.
Ateinantys keli metai bus būtent nukreipti į žmonių aktyvavimą ir informavimą, kad dalyvavimas ankstyvos vėžio diagnostikos programose didėtų“, – pabrėžė V. Pečeliūnas.
N. Čiakienė savo ruožtu paragino išgirdusius vėžio diagnozę nelikti vieniems. „Noriu pakviesti juos jungtis į bendruomenę, mes turime POLA kortelės turėtojų bendruomenę, kur žmonėms padeda susidoroti su tam tikru socialiniu vėžio toksiškumu. Mes vėžio negydome, tačiau padedame įveikti socialinę ir finansinę vėžio atskirtį.
Ir kartu jungdamiesi mes padedame pacientų balsui skambėti garsiau, tvirčiau – kai tas balsas yra vieningas, sprendimų priėmėjai greičiau jį išgirsta ir randa motyvacijos, išgirsta prasmę, kodėl tų sprendimų, palengvinančių paciento kelią, reikia“, – pabrėžė ji.
Šaltinis: tv3.lt
