Lietuva ir toliau išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kurios mažiausiai skiria lėšų savo senjorų pragyvenimui užtikrinti. Nors daugelis mano, kad pensijos dydį lemia per gyvenimą sumokėtos įmokos, realybė kitokia – pensijos mokamos ne iš sukauptų, bet iš šiuo metu dirbančių žmonių surenkamų pinigų. Kuo daugiau dirbančiųjų ir kuo didesnės jų įmokos, tuo didesnės ir pensijos.
Tačiau būtent čia Lietuva ryškiai atsilikusi.
Lietuva – trečia nuo galo Europoje
„Eurostat“ duomenys negailestingi: Lietuva pensijoms skiria vos 7,3 proc. savo BVP, beveik dukart mažiau nei ES vidurkis (12,9 proc.). Mažiau skiria tik Airija ir Malta.
Tuo metu kaimynai atrodo gerokai geriau:
– Lenkija – 12,3 proc.,
– Latvija – 8,7 proc.,
– Estija – 7,9 proc.
Kodėl Lietuva taip menkai vertina žmones, kurie jai atidavė visą savo darbingą gyvenimą?
Ministerija ramina: „Skiriam tiek, kiek galime“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad išlaidos pensijoms priklauso nuo šalies ekonominių bei demografinių galimybių.
Vis dėlto skaičiai kelia klausimų. Jei Lietuva skirtų bent tiek, kiek Estija (7,9 proc. BVP), senjorai kas mėnesį gautų apie 65 eurais daugiau. Daugeliui – tai būtų esminė suma.
Ministerija taip pat pabrėžia, kad didesnes pensijas turinčios šalys dažnai turi augančią skolą, o Lietuva stengiasi išlaikyti finansinį tvarumą. Esą būtent todėl pensijos didėja palaipsniui.
Kitąmet planuojama, kad jos vidutiniškai augs 12 proc.
Lazutka: „Patys pensininkai – per tylūs“
Ekonomistas prof. Romas Lazutka pažymi paradoksą: nors pensininkai yra viena didžiausių rinkėjų grupių, Lietuvoje jų balsas politikoje – tylus.
„Pensininkai Lietuvoje nedaro spaudimo. Jie protestuoja mažai, organizacijų beveik nėra, todėl politikai jaučiasi saugiai“, – sako ekonomistas.
Kai kitos grupės (medikai, mokytojai) garsiai kovoja dėl savo finansavimo, jos jį ir gauna.
Tuo tarpu vyresnioji karta – tyliai kenčia mažas pajamas.
Anot eksperto, tai – ir kultūrinė problema.
Lietuvos visuomenė vis dar konservatyvi: senatvė suvokiama kaip laikas „nebereikalauti“ geresnio gyvenimo.
Todėl mūsų senjorai nekeliauja, nesėdi kavinėse, kaip Vakarų Europos bendraamžiai – ne tik dėl finansų, bet ir dėl įsisenėjusių nuostatų.
Mokesčių surenkame mažai, tačiau „Sodra“ – su perviršiu
Profesorius primena ir kitą problemą: Lietuva surenka itin mažai mokesčių – apie 32 proc. nuo BVP, kai ES vidurkis siekia 40 proc.
Mažiau surenkant, mažiau lieka ir pensijoms.
Tačiau paradoksas tas, kad „Sodra“ šiandien turi milžinišką perviršį, kuris teoriškai galėtų ženkliai pagerinti senjorų padėtį. Tačiau šie pinigai naudojami dengti valstybės biudžeto deficitą.
„Pensijos mažos, o perteklius – didelis. Pinigai sukrauti vienoje pusėje, o senjorai skursta kitoje“, – teigia R. Lazutka.
Kitąmet pensijos didės virš 12 proc., bet tik 3 proc. augimo bus finansuojami iš „Sodros“ pertekliaus. Tai, anot eksperto, rodo, kad sistema neefektyvi ir neorientuota į vyresnių žmonių gerovę.
Šaltinis: tv3.lt
