Trečiadienį surengto darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų posėdžio metu iškeltas siūlymas apriboti visuomeninio transliuotojo vadovo kadencijas bei sumažinti prezidento į Tarybą deleguojamų asmenų skaičių.
„Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama, atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius. Prezidentas, skiriantis keturis Tarybos narius, galėtų apsiriboti mažesniu skiriamų narių skaičiumi (…). Kai vienas asmuo skiria keturis, vadinasi, jis atsiunčia į Tarybą plius minus keturis vienodas grupes atstovaujančius, vienodų pažiūrų asmenis (…). Atstovavimas turėtų būti gana platesnis“, – darbo grupės posėdyje trečiadienį sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovas Edmundas Budvytis.
„Manytume, kad LRT įstatyme turėtų būti numatytas ir LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius. Nes mūsų šalyje praktiškai kokią bepaimtume instituciją, visur vienaip ar kitaip yra kadencijų klausimas (…). Konkrečiu atveju matome – Taryba snūstelėjo ir visas faktines vadžias turi generalinius direktorius. Gal tai nėra blogai, bet manau, kad pagal tą struktūrą, kokia yra, valstybė siekia ne to“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Šaltinis: tv3.lt
