Vyriausybė kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) – prašo įvertinti, ar tai, kad homoseksualai negali įteisinti santykių, neprieštarauja Konstitucijai. Dalis opozicijos sako, kad pagrindiniai partnerystės apologetai laisviečiai taip mėgina įsiteikti savo elektoratui ir pateisinti politinę nesėkmę, per visą kadenciją nesugebėjus įtikinti Seimo balsuoti už civilinės sąjungos projektą. Savo istoriją, kodėl jiems svarbu įteisinti santykius, papasakojo gėjų pora.
Marius ir Martynas – pora. Kartu jau 17 metų. Vyrai pasakoja, kad visa šį laiką jų bendrą gyvenimą ir meilę apkartina suvokimas, kad šalyje jų santykiai neturi jokio oficialaus statuso ir teisinės galios.
„Visą laiką nešioji tai savyje, nuolatos yra tam tikras spaudimas. Tavo meilė skrenda lėktuvu ir tu galvoji – jei dabar kas nors nutiktų, tai tu būsi paskutinis, kuris ką nors sužinos. Ir greičiausiai neturėsi teisės gauti bet kokią jautrią informaciją“, – tikino homoseksualas Martynas.
Prakalbo apie nelygybę
Be daugelio svarbių dalykų, tokių kaip ligos, paveldėjimo klausimai, kurie smarkiai apsunksta, kai nesi įregistravęs santuokos, Martynas papasakojo ir apie įprastus kasdienybės iššūkius.
„Paprasčiausias dalykas – įgaliojimas pas notarą. Jei esate žmona ir vyras ar giminystės ryšiais susaistyti žmonės – viena kaina. Jei vyras su vyru – kita kaina“, – dėstė Martynas.
Vyrai sakė nuolat dalyvaujantys Baltic Pride eitynėse už LGBTQ+ bendruomenės teises. Pasak jų, galimybė įteisinti santuoką ne tik išspręstų daugelį teisinių problemų, bet pagaliau jiems leistų jaustis oriai.
„Kad tu žinotum, jog esi jausmiškai įsipareigojęs kitam asmeniui ir tai yra pripažinta valstybės“, – paaiškino Martynas.
Partnerystės įteisinimas buvo vienas pagrindinių Laisvės partijos siekių Seime. Ambicija buvo tokia didelė, kad laisviečiai Seimo balsų daugumą partnerystei žadėjo užkariauti per pirmąsias 100 dienų parlamente. Vargo net su bandymais partnerystę išvis priversti svarstyti.
Galiausiai, įpusėjus tretiems kadencijos metams projektas praėjo pateikimą. O dabar, likus mažiau nei pusmečiui iki Seimo rinkimų, Vyriausybė dėl partnerystės instituto Lietuvoje nebuvimo kreipėsi į KT.
„Pirmas klausimas dėl Partnerystės instituto – ar nuostata, kad partnerystės institutas gali būti tik tarp vyro ir moters, neprieštarauja Konstitucijai. Antrasis klausimas – dėl šio instituto įsigaliojimo tvarkos, kur yra numatyta, kad institutas gali būti taikomas, kai yra priimamas atskiras įstatymas“, – teigė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
„Iš tos priešrinkiminės depresijos yra bandoma įšokti į važiuojantį traukinį su Konstituciniu Teismu“, – įsitikinusi Seimo narė Agnė Širinskienė.
Širinskienė: rezultatas jau turėjo būti pasiektas
Pasak parlamentarės, laisviečiai, norėdami įteisinti partnerystę, turėjo deklaruoti parlamentarams realias homoseksualų problemas, kurias partnerystė išspręstų. O užsimojo partnerystę supanašinti su tradicine santuoka ir dėl to patyrė nesėkmę.
„Jei jie būtų ėję per realių problemų sprendimą, per paveldėjimo sprendimą, per sužinojimo ligos atveju, manyčiau, kad tas rezultatas būtų jau pasiektas“, – tvirtino A. Širinskienė.
„Per lengvai buvo pasirašoma koalicijos sutartis, buvo aišku, kad vargu ar visi partneriai sutiks dėl partnerystės, taip ir įvyko. Noriu visiems priminti, kad partnerystės institutas nesureguliuotas jau 20 metų ir atėjo laikas grįžti prie šio klausimo. Civiliniame kodekse yra tas straipsnis, tas institutas jį tik reikia apibrėžti ir priimti papildomą įstatymą“, – tikino Lietuvos gėjų lygos lyderis Vladimiras Simonko.
Vyriausybei gegužę dar tik svarstant kreiptis dėl partnerystės į KT, apie tai pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda, kuris tokį kreipimąsi įvardijo kaip bejėgiškumą, nesugebėjus savo siekio įgyvendinti.
Šaltinis: tv3.lt
