JAV pradėjus karą su Iranu sustojo taikos derybos dėl karo Ukrainoje ir tai, bent pirmąsias kelias savaites, nekėlė jokio galvos skausmo Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui – jis buvo pasirengęs laukti, kol JAV prezidentas Donaldas Trumpas pats nuspręs atnaujinti Ukrainos ir Rusijos derybas, tačiau dabar situacija pasikeitė.
Tokią nuomonę „The National Interest“ publikacijoje išsakė Jeilio universiteto mokslo darbuotojas, buvęs JAV prezidento George‘o Busho padėjėjas Rusijos klausimais Tomas Grahamas.
„Tai, kad Putinas ir [Sergejus] Lavrovas neseniai paskambino Trumpui ir Marco Rubio, yra aiškus signalas, kad Kremlius siekia atnaujinti derybas“, – teigiama straipsnyje.
Leidinys pažymi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tai pabrėžė savo kalbose per Pergalės dienos šventę gegužės 9 d. Jis sakė, kad yra „dėkingas“ už tai, kad amerikiečiai nuoširdžiai siekia išspręsti konfliktą.
T. Grahamas taip pat priminė V. Putino žodžius, kad karo Ukrainoje pabaiga yra „labai arti“.
Putinas nelinkęs eiti į kompromisą
Nepaisant to, anot autoriaus, V. Putinas nėra linkęs eiti į kompromisą.
„Pasekmės Vašingtonui buvo akivaizdžios: Kremlius nori, kad D. Trumpas įvykdytų susitarimus, kurie, Maskvos nuomone, buvo pasiekti Ankoridže“, – rašoma straipsnyje.
Kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, manoma, kad JAV ir Rusija susitikimo Aliaskoje, Ankoridže, 2025 m. rugpjūtį metu, numatė, jog Ukraina vardan taikos turės Rusijai atiduoti visą likusį Donbasą, tačiau Ukrainos pusė tokį variantą ne sykį ir labai griežtai atmetė.
Autorius spėja, kad toks Kremliaus skubotumas susijęs su tuo, kad situacija mūšio lauke pasisuko prieš Rusiją. Nurodoma, kad oro smūgiai į energetikos infrastruktūrą ir didžiuosius Ukrainos miestus šią žiemą nepalaužė ukrainiečių kovinės dvasios, kaip kad Kremlius tikėjosi.
Be to, šį pavasarį puolamoji operacija jau sustojo, o pagal kai kuriuos analitikų vertinimus Rusija faktiškai praranda teritoriją.
Savo ruožtu Ukraina smūgius giliai Rusijos teritorijoje išnaudoja vis efektyviau ir atakuoja Rusijos naftos pramonės objektus, energetikos infrastruktūrą bei karinę pramonę.
„Rusijos teiginiai, kad ji jėga užims visą likusį Donbasą, jei nepavyks jo gauti derybų metu, atrodo vis tuštesni“, – mano T. Grahamas.
Todėl Kremlius stengiasi iš paskutiniųjų įtikinti Vašingtoną priversti Kyjivą atiduoti šią teritoriją Rusijai.
„Kokį sprendimą priims prezidentas Trumpas – klausimas lieka atviras“, – rašo T. Grahamas.
Situacija kardinaliai pasikeitė
Anot autoriaus, Baltųjų rūmų vadovas turėtų priešintis Kremliaus raginimams laikytis to, kas, Maskvos nuomone, yra Ankoridžo dvasia. Visgi nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai įvyko D. Trumpo ir V. Putino susitikimas, situacija kardinaliai pasikeitė.
„Priešingai nei ne kartą teigė D. Trumpas, Kyjivas parodė, kad ne tik turi kozirių rankovėje, bet ir moka jais efektyviai naudotis“, – pažymi T. Grahamas.
„Vietoj to, kad darytų spaudimą Ukrainai, siekdamas priversti ją atiduoti teritorijas, kurias ji iki šiol kontroliuoja, Vašingtonas turėtų raginti nutraukti ugnį palei dabartinę fronto liniją ir tam panaudoti visas priemones, kuriomis jis disponuoja tiek Maskvos, tiek Kyjivo atžvilgiu, kad pasiektų šį rezultatą“, – rašoma publikacijoje.
Straipsnio autorius mano, kad nėra prasmės laikytis Ankoridže duoto pažado, jei toks pažadas iš tiesų buvo duotas, jei sąlygos, kuriomis jis buvo pagrįstas, nebeegzistuoja.
Šaltinis: TV3.LT
