„Maxima“ apgaudinėja pirkėjus? Siūlo akcijos prekes, bet iš tiesų joms nuolaidos netaiko (1)

Naujienos

„Maxima“ apgavystės: siūlo neegzistuojančias nuolaidas

Apie tai, kad didieji prekybos tinklai yra linkę apgaudinėti savo klientus ir pačiais gudriausiais būdais taip auginti savo pelną, yra žinoma jau seniai, tačiau kiekviena tokia istorija vis dar stebina.

Neseniai pirkėjai kreipėsi į nepriklausomą pirkimo ir kainų palyginimo portalą „Pricer.lt“ ir papasakojo ne vieną situaciją, susijusią su prekybos tinklu „Maxima“ ir itin gudria jo veiklos politika.

„Pricer.lt“ rubrikoje „Skaitytojų laiškai“ buvo paskelbta tokia istorija:

„Kaip „Maxima“ uždirbti bando. Ant „Grite“ uždėta akcijos kaina, prekės kurios čia nėra. Atsineši į kasą ir išmuša 2,69 € vietoje 1, 29€. Ir dar – akcija 30 % jei imi 2 dėžutes ar pakuotes saldainių/šokoladų. „Snickers“ matyt ne šokoladas, nes nuolaidos netaikė. Čia rinkinys ir 2 ar 3 šokoladukų. Na, apsipirkimas šiuolaikinėse Lietuvos parduotuvėse primena kvestą arba žaidimą „Pabėgimas iš kambario“ – norint gaut tą, reikia paimti aną, suderinti su tuo ir būti prie kasos nustatytu laiku, kitaip neatitiksi sąlygų. Ir visa tai vadinama darbu su klientu. Po tokio darbo su juo, klientas pradeda bėgti į krūmus“, – teigiama viename iš „Maxima“ kliento laiške[1].

„Maxima“ siūloma nuolaida. „Pricer.lt“ nuotrauka
„Maxima“ siūloma nuolaida. „Pricer.lt“ nuotrauka
Kliento pateiktas čekis. „Pricer.lt“ nuotrauka
Kliento pateiktas čekis. „Pricer.lt“ nuotrauka

Jau kitame laiške tam pačiam „Pricer.lt“, pirkėjai skundžiasi dėl to, kad apsipirkinėjant „Maximoje“ ir pasinaudojus šiuo prekybos tinklo nuolaidų kortele, su ja prekes net pabrango, o ne atpigo.

„Labai keistai gaunasi, kad su lojalumo kortele taip išeina, kad gaunasi brangiau apsipirkti. Suma dažniausiai skiriasi 1-3 eurais, nėra daug, bet vis tiek lieka toks nemalonus jausmas širdyje, kad pirkėjai mulkinami“, – teigia pirkėjas[2].

Į pastarąjį skundą atsakė ir pats prekybos tinklas, pabrėžęs, kad procentinės nuolaidos bei nuolaidos prekėms, pažymėtoms raudonomis kainų etiketėmis ar kitais ženklais, nėra taikomos.

„Maxima“ atsakymas klientui. „Pricer.lt“ nuotrauka
„Maxima“ atsakymas klientui. „Pricer.lt“ nuotrauka

„Maxima“ gudrauja, nors skaičiuoja milžinišką pelną

Nors ir menkos, tačiau tokios dažnos vartotojų apgavystės prekybos tinklui „Maxima“ tikrai nepadeda kurti gero vardo.

Be to, regis, kad ir priežasčių siekti apgauti pirkėją nėra: juk prekybos tinklas kasmet gali džiaugtis milžinišku pelnu.

Pavyzdžiui, pernai „Maxima LT“ gavo 2,143 mlrd. Eur pardavimo pajamų. Grynasis pelnas siekė 116,7 mln. Eur ir buvo 31,9% didesnis nei 2022 m., kai sudarė 88,5 mln. Eur[3]. Be to, „Maxima LT“ akcininkė „Vilniaus prekyba“ po praėjusių metų pelno net pažadėjo išmokėti 123 mln. Eur dividendų.

Bendrovės teigimu, beveik pusę grupės augimo pernai sudarė prekybos tinklo Lenkijoje „Stokrotka” apyvartos didėjimas 24,7 %. Bulgarijoje parduotuvių tinklas išplėstas iki 12 prekybos centrų, pajamos augo 15 %.

Baltijos šalyse atidarytos 4 naujos parduotuvės: 2 Lietuvoje ir 2 Estijoje, pajamos augo 8,7 %: Lietuvoje 7,9 %, Latvijoje – %, Estijoje – %. Grupės elektroninių prekybos kanalų pardavimo pajamos augo 5,5 %[4].

„Maxima“ gali džiaugtis milžinišku pelnu. ELTA nuotrauka
„Maxima“ gali džiaugtis milžinišku pelnu. ELTA nuotrauka

Prekybos tinklų gudravimą buvo pabandyta pažaboti net įstatymais

O jau aptartą ir ne tik su „Maxima“, tačiau ir su kitais prekybininkais siejamą klientų apgaudinėjimą anksčiau buvo bandyta suvaldyti net seime, keičiant šalies įstatymus.

Kai buvo pradėta kalbėti apie tai, kad prekybininkai, prieš paskelbdami nuolaidą prekę atpigina, o tada kaip nuolaidą pateikia jos įprastą kainą, parlamente buvo pateikta įstatymo pataisa.

2021 m. parlamentas priėmė socialdemokratų inicijuotas įstatymo pataisas, kuriomis prekybininkai įpareigojami skelbiant nuolaidą nurodyti ne mažiau kaip 30 dienų taikytą ankstesnę mažiausią prekės kainą[5].

Jeigu pirkėjui tokia informacija apie kainos pasikeitimą ir buvusią kainą nepateikiama, jis turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti nuostolius.

Pardavėjas turi nedelsdamas grąžinti pirkėjui sumokėtus pinigus ir atlyginti kitus nuostolius. Šis reikalavimas negalioja tik greitai gendantiems maisto produktams.

„Maisto produktų kainos Lietuvoje ir toliau muša rekordus visoje Europoje. Yra pagrindo klausti, ar jos nėra dirbtinai išpučiamos ir tam, kad prekybininkai galėtų manipuliuoti akcijomis. Lėtėjant vartojimui, prekybininkai neriasi iš kailio skambiai reklamuodami „pigintuvus“, „kainų kainas“ ir kitas „mažesnes už mažą“ kainas. Kainų slegiamiems žmonėms nuolaidos yra vienintelis išsigelbėjimas, bet jeigu nuolaida taikoma nuo dirbtinai padidintos kainos, kuri paskui sumažinama ir pateikiama kaip išskirtinis „geros kainos pasiūlymas“, tai yra tik nuolaidos iliuzija, tiksliau – apgaulė ir pirkėjų mulkinimas“, – tuomet sakė pataisos iniciatorė, seimo narė Rasa Budbergytė.

Pirkėjai pastebi, kad prekybos centruose siūlomos nuolaidos ne visada yra pritaikomos. Franki Chamaki/Unsplash nuotrauka
Pirkėjai pastebi, kad prekybos centruose siūlomos nuolaidos ne visada yra pritaikomos. Franki Chamaki/Unsplash nuotrauka

Prekybininkų gudrybės nėra naujiena

Vis dėlto, įstatymo pataisos situacijos neištaisė: prekybininkai ir toliau randa būdų kaip gudrauti. O ir problema yra gerokai įsisenėjusi.

Dar 2012 m. šalies žiniasklaida plačiai skelbė kad daugiau nei 70 proc. „PriceOn.lt“ surengtos apklausos respondentų pastebėjo, jog prekybininkai „Jamam“ akcijų dienų metu piktnaudžiauja akcijų dydžiu. Daugiau nei 80 proc. respondentų nuomone, prekybininkai dirbtinai išpučia akcijų dydžius[6].

Siekdami patvirtinti arba paneigti vartotojų nuomonę, „PriceOn.lt“ prekybos vietose atliko eksperimentą – likus savaitei iki akcijų „Jamam“ Vilniaus „Akropolyje“ esančiose parduotuvėse pažymėjo po kelias prekes ir tuo metu galiojusias kainas, kurias vėliau palygino su akcijų dienų metu pasiūlytomis kainomis.

„Atlikę eksperimentą radome keletą dirbtinai sudarytų akcijų, kurios buvo įgyvendintos seną kainą nurodant kaip „akcijinę“ ir šalia priklijuojant didesnę, neva – buvusią – kainą. Tačiau tokių akcijų skaičius neperlipo vienaženklio skaičiaus ir nesudarė daugiau nei 3,5 procento“, – eksperimento rezultatus tada komentavo plataus vartojimo prekių kainų ir akcijų paieškos bei palyginimo portalo „PriceOn.lt“ direktorius Jurij Laneckij, pabrėžęs, kad dažniausiai nesutapdavo akcijų dydis – pavyzdžiui, taikoma nuolaida būdavo ne 25 proc., kaip prekybininkas nurodė reklamoje, o 25 litai.

Šaltinis: 77.lt

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Laisvadienis.lt