Vilnius šią žiemą skęsta druskoje – taip skelbia gamtosaugos aktyvistai. Pasak jų, šaligatviai pasidengę gausiais kiekiais druskos kristalų, o esant šalčiams kai kur formuojasi ir balos. Toks intensyvus barstymas supykdė aktyvistus, kurie baiminasi, kad sostinėje esą nebeliks medžių.
Pasak mokslininkų, alternatyva druskai galėtų būti skaldelė, kuri ne tik mažiau kenkia aplinkai, bet ir gali būti naudojama pakartotinai, tačiau yra brangesnė.
Vilnius skęsta druskoje – tokį susirūpinimą išreiškė sostinės gyventojai. Pavyzdžiui, Antakalnio šaligatviuose prie didelių šalčių dėl druskos atsiranda ir balos. Šiuo metu vykstantys šaligatvių barstymai druska kaip reikiant supykdė gamtosaugos aktyvistus.
„Litre 100–160 gramų druskos, tai yra koncentratas. Negyvojoje jūroje, pavyzdžiui, yra 200 gramų druskos litre“, – komentuoja gamtosaugos aktyvistė Ligita Poškutė.
Pasak L. Poškutės, druska yra pigi ir patogi priemonė savivaldybei, tačiau žalinga medžiams, jų dirvožemiui. Anot pašnekovės, sutartyse esą nėra jokios druskos kiekio kontrolės, todėl niekas realiai nestebi, kiek jos išbarstoma.
„Turėtų būti 70 procentų skaldos ir 10–30 procentų druskos tam, kad tik priliptų ta skalda. O dabar skalda yra tam, kad vilniečių akys būtų patenkintos, kad yra naudojamas mišinys“, – teigia L. Poškutė.
Druskos naudojame per daug – dėl to kenčia medžiai
Pasak gamtosaugos aktyvistės, prie vienos iš Antakalnio stotelių, dėl didelio druskos kiekio nebeliko keturių medžių.
„Po tokių savivaldybės darbų turbūt mažiausiai dviejų metų reikia, kad ta druska realiai išsiplautų. Ta prasme, ką tai reiškia – ne tik senus nužudom, jokių šansų mes neturim naujus užauginti. Miestas be medžių būt negali. Mes, nežinau, pavirsim kuo – Minsku?“ – klausia gamtosaugos aktyvistė.
Mokslininkai žeria kritiką savivaldybei – esą ji nepakankamai ieško alternatyvos druskai. Esą skandinavai žiemą beria žvyro skaldeles.
„Skaldelės kaina už druskos yra didesnė. Bet skaldelė – ji pernaudojama. Po kiekvieno sezono, jeigu teisingai ji barstoma, 70 procentų to kiekio galima susigrąžinti, yra pakartotinio naudojimo. Tris metus realiai gali naudoti“, – komentuoja Vilniaus universiteto Geomokslų instituto docentas Ričardas Skorupskas.
Pasak specialistų, pradėjus druską barstyti su įvairia technika, jos kiekiai smarkiai išaugo.
„Danga kelio, šaligatvių, plytelių irgi sutrumpėjęs funkcionavimas perpus. Mūsų kraštovaizdyje nė vieno augalo nėra, kuris mėgtų druską ir kurie bent ją pakęstų. Tai reiškia, druska mūsų augalams yra kaip nuodas“, – sako R. Skorupskas.
Geriau naudoti daugiau skaldelės?
Pernykštę žiemą Vilniuje buvo išberta daugiau kaip 18 tūkstančių tonų druskos ir tik apie tūkstantį tonų skaldelės – taigi druskos naudota 15 kartų daugiau. Šią žiemą iki sausio vidurio druskos kiekis buvo mažesnis, tačiau jos sunaudota net 48 kartus daugiau nei skaldelės.
Pasak Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėjos Rasos Ražanskienės, naudoti vien tik skaldelę savivaldybei būtų ne per brangu, o neveiksminga.
„Kur, sakykim, mažesnis pėsčiųjų eismas, tai tada druskos ir skaldelės mišinys yra kitų proporcijų. Tada skaldelės gali būti netgi 80 procentų“, – teigia R. Ražanskienė.
Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad druskos kiekiai šaligatviuose priklauso ir nuo tuo metu esančių oro sąlygų.
Šaltinis: TV3.LT
