Mokslininkų žinios: jau ir žmonių kvėpavimas kenkia gamtai bei orui

Naujienos

Žmonės iškvepia ne tik CO2 – aptikta ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių elementų

Kone kaskart, kai žmonėms yra pakeliami mokesčiai arba sugalvojami kokie nauji, dažnas juokauja, kad tuoj ir už orą reikės mokėti. Ir, panašu, kad žmonės gali ir neklysti, mat mokslininkai neseniai nustatė, kad kvėpuodami žmonės į aplinką išleidžia ne tik CO2 dujas, kurios yra vienos pagrindinių, lemiančių šiltnamio efektą, bet ir dar keletą kitų elementų, kurie taip pat nemažai prisideda prie kintančios mūsų atmosferos.

Nepaisant to, kad yra nustatyta, jog žmonių vairuojami automobiliai ir vykdoma kasdienė veikla tesudaro mažytį procentą įtakos šiltnamio efektui, pasaulio galingieji, užuot rūpinęsi, kaip pakeisti gamyklų ir korporacijų veiklą švaresne, skalpuoja žmones. Gyventojai pratinami prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, netaršių, dažnai ir gerokai brangesnių, automobilių, raginami važinėti dviračiais ir viešuoju transportu. Tačiau, atrodo, tuoj bus galima prikirpti ir tai, kad jei kvėpuoji, vadinasi, kenki gamtai.

Mokslininkai teigia, kad metanas ir azoto oksidas ore, kurį mes iškvepiame, sudaro iki 0,1 procento JK išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Nustatyta, kad iškvėpto žmogaus oro sudėtyje yra 78 proc. azoto, 17 proc. deguonies, 4 proc. CO2 ir 1 proc. kitų dujų, tokių kaip metanas ir azoto oksidas.

Kaip daugelis iš mūsų prisimena iš gamtos mokslų pamokų mokykloje, žmonės įkvepia deguonį ir iškvepia anglies dioksidą.

Kai įkvepiame, oras patenka į plaučius, o deguonis iš to oro patenka į kraują, o anglies dioksidas (CO2), išmetamosios dujos, juda iš kraujo į plaučius ir iškvepiamos laukan.

Su augalais viskas vyksta atvirkščiai – jie naudoja CO2 tam, kad sugeneruotų deguonį, kuris yra jų šalutinis produktas.

Kiekvienas žmogus iškvėpdamas iškvepia CO2, tačiau naujajame tyrime mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė metanui ir azoto oksidui. Abi šios dujos yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau dėl to, kad jų iškvepiama daug mažesniais kiekiais, jų indėlis į visuotinį atšilimą galėjo būti nepastebėtas.

Be to, augalai iš esmės sugeria visą CO2, išsiskiriantį iš žmogaus kvėpavimo, todėl CO2 indėlis į žmogaus iškvėpimą klimato kaitai iš esmės yra nulinis, tačiau to paties negalima pasakyti apie metaną ir azoto oksidą, nes augalai nenaudoja šių dujų fotosintezei[1].

Žmonės iškvepia apie 7 proc. metinio CO2 kiekio

Vidutinis žmogus per vieną dieną iškvepia apie 500 litrų šiltnamio efektą sukeliančių dujų CO2. Atrodo ne tiek jau daug, kol neatsižvelgsite į tai, kad pasaulio gyventojų yra apie 6,8 milijardo, kasmet kartu iškvepiant apie 2500 milijonų tonų medžiagų – tai yra maždaug 7 procentai metinio CO2 kiekio, kurį išmeta iškastinio kuro deginimas visame pasaulyje.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio, mes, žmonės, labai prisidedame prie visuotinio atšilimo. Tačiau iš tikrųjų CO2, kurį iškvėpiame, yra dalis natūralaus ciklo, kurio metu mūsų kūnai angliavandenius iš CO2 sugeriančių augalų paverčia energija, taip pat vandeniu ir CO2. Todėl mes nepridedame jokio papildomo CO2. Priešingai, deginant iškastinį kurą, pvz., anglį, išskiriamas CO2, kuris buvo uždarytas milijonus metų, o tai prisideda prie visuotinio atšilimo[2].

Augalai sugeria ir perdirba apie 25 proc. žmonių išmetamo CO2

Yra nustatyta, kad deginant iškastinį kurą, žmonės atmosferoje sparčiai didina anglies dioksido kiekį, o tai savo ruožtu kelia pasaulinę temperatūrą.

Tačiau ne visas CO2, išsiskiriantis deginant anglį, naftą ir dujas, lieka ore. Šiuo metu apie 25 proc. žmogaus veiklos išmetamo anglies dvideginio sugeria augalai, o kitas panašus kiekis patenka į vandenyną.

Nustatyta, kad atmosferoje didėjant CO2, fotosintezės greitis didėja. Tai žinoma kaip CO2 tręšimo efektas. Fotosintezė didėja didėjant CO2 koncentracijai, bet tik iki tam tikro taško. Tam tikru momentu daugiau CO2 neturi įtakos fotosintezei, kuri išlieka tokia pati[3].

Medžiai ir miškai ne veltui vadinami žemės plaučiais. Apskaičiuojant greitį, kuriuo medis gali sugerti anglies dioksidą, svarbu atsižvelgti į daugelį veiksnių. Atlikti tyrimai rodo, kad per metus iš hektaro per pirmuosius 20 medžių augimo metų pašalinama nuo 4,5 iki 40,7 tonų anglies dioksido.

Skaičiuojama, kad vidutinis medis sugeria vidutiniškai 10 kilogramų anglies dioksido per metus pirmuosius 20 metų.

Penkios šalys, kurios į orą leidžia daugiausiai anglies dvideginio

CO2 koncentracija ypač padidėjo dėl pramonės revoliucijos ir eksponentinis gamybinės veiklos augimas visame pasaulyje. Miškų naikinimas, žemės ūkis ir iškastinio kuro naudojimas yra pagrindiniai CO2 šaltiniai.

Remiantis naujausiais duomenimis, penkios šalys, kurios nuo pramonės revoliucijos išmetė daugiausiai CO2, yra JAV, Kinija, Rusija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. 2020 metais didžiausi teršėjai buvo Kinijoje, JAV, Indijoje, Rusijoje ir Japonijoje.

Kinija yra didžiausia anglies dvideginio dujų emisija pasaulyje – 2021 m. išmesta 11 336 mln. metrinių tonų. Pagrindinis CO2 išmetimo šaltinis Kinijoje yra iškastinis kuras, ypač tas, ai deginama anglis.. Maždaug 58 proc. visos 2021 m. Kinijoje pagamintos energijos buvo pagaminta vien iš anglies. Be to, Kinija yra viena didžiausių naftos importuotojų, kuri prisideda prie didelių CO2 išmetamųjų teršalų, nes šaliai naudojamos motorinės transporto priemonės. Kinija ateityje planuoja sumažinti savo priklausomybę nuo anglies ir bendrą taršą dideliuose miestuose gamindama daugiau elektros energijos iš branduolinių, atsinaujinančių energijos šaltinių ir gamtinių dujų.

JAV yra antras pagal dydį CO2 išmetėja, 2021 m. išmetusi5 032 mln. metrinių tonų viso anglies dioksido. 2021 m. didžiausi CO2 CO šaltiniai JAV buvo iš transporto, elektros energijos ir pramonės. Nors JAV vyriausybė ėmėsi didelių pastangų, kad sumažintų priklausomybę nuo anglies elektros energijos gamybai, šalis išlieka pagrindine žalios naftos gamintoja.

JAV ekonomika taip pat labai priklauso nuo transporto sektoriaus, kuriame deginama nafta sunkvežimiams, laivams, traukiniams ir lėktuvams. JAV vartotojai ypač priklauso nuo savo automobilių, kaip pagrindinės transporto priemonės, ir tai taip pat prisideda prie CO2 benzino ir dyzelino pėdsakų.

Indija yra trečia pagal dydį CO2 išmetanti šalis, turinti 2 674 mln. metrinių tonų bendro anglies dioksido išmetamų teršalų kiekio. Anglis yra pagrindinis Indijos energijos šaltinis, tiekiantis apie 44 proc. šalies energijos.

Rusija yra ketvirta pagal dydį CO2 išmetimo šalis pasaulyje, išmeta 1 712 mln. metrinių tonų 2021 m. Rusijoje yra vienas didžiausių gamtinių dujų telkinių pasaulyje, o gamtinės dujos yra pagrindinis energijos ir energijos gamybos šaltinis šalyje. Anglis, kuri plačiai naudojama chemijos ir kitose pagrindinių medžiagų pramonės šakose bei elektros energijos gamybai Rusijoje, taip pat labai prisideda prie Rusijos CO. 2 emisijų. Rusija taip pat buvo didelė gamtinių dujų tiekėja kitoms šalims, pirmiausia Europai. Tačiau Europos šalys mažina Rusijos gamtines dujas dėl šalies invazijos į Ukrainą, o Rusija taip pat mažina dujų tiekimą Europai.

Japonija yra penkta pagal dydį išmetamo CO2 išmetimo vieta, 2021 m. išmetusi 1 602 mln. metrinių tonų. Japonijos energijos kuro derinys pasikeitė po 2011 m. branduolinės avarijos Fukušimoje. Nafta yra didžiausias energijos šaltinis Japonijoje[4].

Šaltinis: 77.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!