Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad beveik visi Seimo frakcijų lyderiai sutinka, kad Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus, yra pasenusi ir ją reikia naikinti.
Ketvirtadienio rytą aukščiausi šalies politikai prezidentūroje aptarė Konstitucijos nuostatą, draudžiančią Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą. Susitikime dalyvavo prezidentas, Seimo ir Vyriausybės vadovybė, parlamento frakcijų seniūnai.
Susitikimas vyko šalyje suintensyvėjus diskusijoms dėl Konstitucijos pakeitimo, kai gegužę G. Nausėda vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, pagal kurį būtų sudaryta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tokį sprendimą šalies vadovas grindė prieštara Konstitucijai.
Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Ketvirtadienį po susitikimo su politikais prezidentas G. Nausėda tvirtino, kad būtina keisti Konstituciją, nes geopolitinė situacija toliau blogėja. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Konstitucija buvo sukurta tada, kai geopolitinės aplinkybės buvo visai kitokios.
Gitanas Nausėda ir Juozas Olekas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Tai yra absoliutus draudimas, jis nėra papildytas jokiomis išlygomis. Taigi Lietuva yra praktiškai vienintelė NATO valstybė, kuri pati sau yra nusistačiusi draudimą. Be jokios abejonės, mes į šį veiksnį turime atkreipti dėmesį“, – sakė G. Nausėda.
Jis taip pat pastebėjo, kad Suomija, kurioje toks draudimas buvo įtvirtintas įstatymu, šį draudimą šalyje dislokuoti branduolinius ginklus panaikino.
„Šiandien Lietuva yra atsidūrusi savotiškoje pilkojoje zonoje pačios NATO rėmuose. <…> Būtų tikrai apmaudu, jei būtume silpnoji grandis arba pilkoji zona pačios NATO rėmuose“, – teigė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, Seimo frakcijų vadovų nuomonės realiai sutapo ir beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad šis Konstitucijos straipsnis paseno ir jį reikia tiesiog išbraukti.
Prezidento nuomone, tokį sprendimą galėtų priimti Seimo nariai, balsuodami dėl Konstitucijos keitimo, nes referendumas užtruktų per ilgai.
„Priėjome išvadą, kad dabar yra tas metas, kai ir Seimas, ir Seimo pirmininkas gali pademonstruoti būtiną lyderystę“, – sakė G. Nausėda.
Gitanas Nausėda | P. Peleckio / BNS nuotr.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas taip pat pritarė, kad, kai buvo priimta Konstitucija, geopolitinės sąlygos buvo visai kitokios – Lietuvai reikėjo, kad šalyje neliktų užsienio valstybių karinių bazių ir branduolinio ginklo.
„Šiandien, po 35 metų, turime kitą situaciją. Būdami NATO nariais, turime teisę, pareigą ir norą būti visaverčiais ir visateisiais [NATO] nariais. Pagrindinė atgrasymo priemonė yra branduolinis atgrasymas“, – sakė J. Olekas.
„Šiandien priėjome, man atrodo, prie bendros nuomonės, kad turime sutarimą, jog galime pasiūlyti išbraukti iš Konstitucijos straipsnį ir padaryti taip, kad Lietuva nebūtų silpnoji grandis NATO atgrasymo grandinėje“, – pridūrė Seimo pirmininkas.
Juozas Olekas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
J. Olekas tvirtino, kad dar ketvirtadienį ketina užregistruoti šį klausimą Seime, o pratęstos Seimo sesijos metu pataisą pateikti. Seimo pirmininkas viliasi, kad šį klausimą pavyks išspręsti iki rudens sesijos pabaigos.
Jau anksčiau G. Nausėda, J. Olekas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sakė neatmetantys diskusijos dėl Konstitucijos keitimo.
Tai palaiko ir dalis opozicijos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas yra pažadėjęs partijos politikų paramą, jei valdantieji imtųsi keisti Konstituciją. Klausimą kiek skeptiškiau sutiko „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos parlamentarai.
Tam, kad būtų pakeista Konstitucija, už tai du kartus su trijų mėnesių pertrauka turi balsuoti bent 94 parlamentarai iš 141.
Susitikimas prezidentūroje dėl Konstitucijos nuostatos, draudžiančios Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą | P. Peleckio / BNS nuotr.
Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.
„Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje. Pasak jo, JAV branduolinis ginklas šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.
Šaltinis: LRT.LT
