Nuo šių metų pradžios pasikeitė nedarbo išmokų tvarka lietuviams, dirbantiems Europos Sąjungos ir dalyje kitų Europos valstybių. Numatoma, kad asmenys, ilgą laiką dirbę kitoje valstybėje, nedarbo išmokų turėtų prašyti toje šalyje, kurioje mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Visgi iš kitos pusės teigiama, kad tai gali sukelti tam tikrų iššūkių į Lietuvą norintiems grįžti lietuviams.
Apie tai, kaip keisis nedarbo išmokų dydžiai ir mokėjimas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo narė Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo grupės vadovu Vaidotu Kalinausku.
Nedarbo išmokų pokyčiai
Pirmiausia jūsų, gerbiamas Vaidotai, norėčiau paklausti, kokie pagrindiniai pokyčiai buvo padaryti ir kas iš esmės pasikeis?
V. Kalinauskas: Jūs labai teisingai pastebėjote, kad pirmiausia pokyčiai liečia tuos asmenis, kurie dirbo ir gyveno skirtingose Europos Sąjungos valstybėse. Jų veikla vyko Europos Sąjungos valstybėse, o ne tose, kurios jai nepriklauso.
Jeigu kalbame apie socialines garantijas Europos Sąjungos valstybėse, dirbant ir gyvenant vienoje ar keliose iš jų, reikia paminėti, kad socialinės garantijos yra užtikrinamos pagal pagrindinę taisyklę: žmogus gauna socialines garantijas ten, kur paskutiniu laikotarpiu dirbo, kur mokėjo mokesčius ir socialinio draudimo įmokas. Pavyzdžiui, lietuvis, išvažiavęs į Švediją, dirba penkerius metus, netenka darbo, kreipiasi į Švedijos socialinės apsaugos instituciją ir ši jam paskiria nedarbo išmoką.
Antroji taisyklė būtų tokia: yra galimybė, kad žmogus, dirbantis vienoje Europos Sąjungos valstybėje ir joje netekęs darbo, ieškosi naujo darbo kitoje valstybėje, tuomet atsiranda galimybė eksportuoti išmoką iš valstybės, kurioje buvo mokami mokesčiai ir įmokos.
Tai reiškia, kad Švedija lietuviui, bandančiam susirasti darbą Lietuvoje arba, tarkime, kitoje Europos Sąjungos valstybėje, eksportuotų nedarbo draudimo išmokas į tą valstybę, kurioje jis ieškotųsi darbo.
Šios dienos tema, kuri yra paliesta, tai yra trečioji galimybė, kada gali būti pritaikyta išimtis. Išimtis gali būti taikoma pasienio darbuotojams, sezoniniams darbuotojams arba trumpą laiką kitoje Europos Sąjungos valstybėje dirbusiems asmenims, kurie grįžo į valstybę, kurioje gyvena ir išlaiko glaudų ryšį su Lietuva.
Tokiems asmenims taikoma išimtis, nereikalaujama sumokėtų įmokų į lietuvišką biudžetą ir skiriama išmoka pagal tas pajamas bei tuos laikotarpius, kurie buvo uždirbti užsienyje.
Kalbant apie pokytį nuo 2026 m. sausio 1 dienos, jis iš esmės buvo toks, kad buvo sukonkretinta ir įvardinta, kas yra laikinas darbas. Anksčiau nebuvo apibrėžta, kas yra laikinas darbas, o dabar jis įtvirtintas kaip 30 mėnesių per paskutinius trejus metus.
Laikoma, kad žmogus laikinai dirbo užsienyje ir su tuo laikinumu jis gali gauti išmoką Lietuvoje. Jeigu asmuo ilgesnį laiką dirbo užsienio valstybėje, o grįžęs į Lietuvą padirba, tarkime, pusę metų ir netenka darbo, tokiu atveju įsijungia europinis reguliavimas: skaičiuojamas stažas visose valstybėse ir žmogui paskiriama išmoka, nepaisant to, kad pagal lietuviškas taisykles žmogus neturi reikiamo stažo išmokai gauti.
Taip pat pagal išimties taisyklę išmokėtas išmokas Lietuvos „Sodra“ turi teisę prašyti kompensuoti iš užsienio valstybės. Pastaruoju metu pasirodė taip, kad tiek Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į nevienodą skaičiavimą, tiek užsienio valstybės, į kurias kreipėsi „Sodra“ dėl kompensavimo, tiesiog nepripažindavo, kad tai yra laikinas darbas. Todėl likdavo išmokėjimas iš lietuviško socialinio draudimo biudžeto, bet be kompensacijos iš užsienio.
Dėl šių dviejų didesnių dalykų praėjusių metų spalio mėnesį buvo pakeistas ministro įsakymas, reglamentuojantis konkretų laikotarpį, kas yra laikinas darbas užsienyje, ir šis įteisinimas įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 dienos.
Seimo narė: nauja tvarka gali apsunkinti grįžimą į Lietuvą
Kaip jūs, gerbiama Dalia, vertinate šiuos pakeitimus ir kokių iššūkių gali kilti lietuviams, norintiems grįžti į Lietuvą?
D. Asanavičiūtė: Šiek tiek paprasčiau paaiškinsiu, kas nutiko nuo šių metų sausio 1 dienos. Žmonės, kurie gyveno užsienyje, bet dirbo ne laikiną darbą, ne sezoninį darbą ir ne tuos darbus, kur ryšys su Lietuva nenutrūko, bet visi tie, kurie buvo ilgalaikiai darbuotojai, gyveno užsienyje, dirbo 5, 10, 3 ar 4 metus – jiems iki sausio mėnesio grįžus į Lietuvą buvo mokama nedarbo išmoka Lietuvoje. Tai yra, tas žmogus negavo bedarbio išmokos užsienyje, bet savo noru išėjo iš darbo, grįžo į Lietuvą, gavo nedarbo išmoką, ieškojosi darbo, įsiliejo į darbo rinką ir kūrė savo gyvenimą čia.
Kas nutiko po Naujųjų metų? Tokiems žmonėms, kurie dirba, kurie turi įprotį dirbti ir mokėti mokesčius, bei grįžta į Lietuvą, nes mato savo ateitį čia ir nori grąžinti nedarbo išmoką savo sumokėtais mokesčiais į mūsų valstybės biudžetą – o tai skatino grįžtamąją migraciją, kuri pastaruosius 6 metus vyko sėkmingai – mes šią galimybę nuėmėme.
Dabar sakome, kad tie, kurie dirbo laikinai arba tapo bedarbiais užsienyje – taip, grįžkite, persineškite savo išmoką iš kitos šalies, toliau gausite ją čia ir mums valstybei naštos nebus, tai yra teisinga. Bet tiems, kurie dirbo, kurie niekada arba tam tikrą laikotarpį negyveno iš bedarbio pašalpos, mes sakome: „Žinote, mielieji, jūs grįžkite, bet mes jums nesuteiksime tos socialinės pagalbos, kurios reikėtų grįžtant iš užsienio“.
Baigti savo karjerą užsienyje ar Jungtinėje Karalystėje, nutraukti darbo santykius, susidėti mantą ir išvažiuoti į Lietuvą yra didelis žingsnis – ne visiems pasiseka kitą dieną rasti darbą. Yra vaikai, yra integracijos bei adaptacijos laikotarpis.
Žmogui keletą mėnesių gaunama nedarbo išmoka būdavo puiki finansinė pagalba įsikuriant savo namuose, dabar to nebeliko. Todėl, tai pastebėję, siūlome kompromisą. Aš visiškai suprantu Lietuvoje dirbančių gyventojų nusistebėjimą: kaip asmuo, nemokėjęs mokesčių Lietuvoje, staiga gauna išmoką?
Čia yra keli labai svarbūs momentai. Visų pirma – mūsų demografinė padėtis ir mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius. Mums šių žmonių susigrąžinimas strategiškai yra vienas iš pagrindinių valstybės prioritetų. Tam reikia taikyti tam tikras priemones. Ši priemonė, matome, buvo gana efektyvi.
Antras momentas yra tas, kad tie žmonės, kurie čia grįžta – jų per praėjusius metus grįžo daugiau nei 18 tūkst., ne visi kreipiasi dėl išmokos. Kreipėsi apie 8 tūkst., o gavo virš 5. Tai reiškia, ne visiems jos reikia, bet tie žmonės, kurie turėjo ilgalaikį darbą užsienyje, grąžins tas įmokas čia mokėdami mokesčius, čia gyvendami ir didindami perkamąją galią.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Šaltinis: TV3.LT
