Pirmadienio rytą pasirodžiusi žinia apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atliktas kratas parlamentarų Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus kabinetuose bei namuose įžiebė naują diskusijų kibirkštį.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderį S. Skvernelį ir konservatorių K. Starkevičių STT nutarė apklausti kaip specialiuosius liudytojus. Kaip jau skelbta anksčiau, tęsiant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, atlikti procesiniai veiksmai, įskaitant ir minėtas kratas Seime.
Koks likimas laukia šių dviejų politikų – kol kas neaišku. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu laikosi nekaltumo prezumpcijos, tačiau net neabejoja, kad kratos atliekamos ne be pagrindo.
Politinius skandalus, kuriuos lydėjo ir teisėsaugos tyrimai, regėjome dar ne taip ir seniai – būtent dėl jų praėjusią vasarą trauktis buvo priverstas tuometinis premjeras Gintautas Paluckas. Tik tuomet po vis pasirodančių naujų skandalingų istorijų G. Nausėda dėl ekspremjero buvo nuosaikesnis ir atsargesnis.
Po atliktų kratų pastebi esminę S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus klaidą: tai kelia labai daug klausimų
Portalas Lrytas palygino prezidento žodžius – ką jis kalbėjo apie G. Palucko istorijas, o ką šiandien sako apie STT kratas dėl S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus. Ką tokia retorika rodo?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas įžvelgė net ir tam tikrą žinutę, kurią S. Daukanto rūmų šeimininkas dabar galėjo nusiųsti teisėsaugai.
Ką sakė anksčiau?
Kaip skelbta, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. Pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio S. Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. Kiek vėliau patvirtinta, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos, siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu.
Pats demokratų lyderis žurnalistams pirmadienį sakė esantis ramus, teigė, jog nieko nusikalstamo nepadarė. Iš partijos pirmininko posto nepasitraukė. Savo ruožtu K. Starkevičius pranešė laikinai stabdantis narystę TS-LKD.
Pirmadienį įsiplieskęs korupcijos skandalas sukėlė daugybę diskusijų – pavyzdžiui, aštrių komentarų demokratams negailėjo net buvę bendražygiai.
Tuo metu prezidentas G. Nausėda apie situaciją pasisakė trumpokai, bet leido suprasti, kad į tai žiūri labai rimtai.
„Jei tarnybos atlieka kratas Seime, prezidentas neturi abejonių, kad tam buvo pagrindas.
Prezidentas tikisi, kad atlikti procesiniai veiksmai padės geriau išsiaiškinti šios skandalingos istorijos aplinkybes ir veikų schemas, o kaltieji bus patraukti atsakomybėn“, – G.Nausėdos žodžius perdavė jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Vėliau LRT televizijai pats šalies vadovas pažymėjo, kad tokie tyrimai yra savotiškas valymosi procesas, galintis padėti užkardyti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas.
„Tai vis dėlto yra ir savotiškas valymosi procesas, nes kiekviena tokia istorija yra savotiškas užkardymas, kad tie, kurie galbūt dar tiktai galvoja apie nusikalstamas veikas, labai gerai pagalvotų prieš jas pradėdami“, – kalbėjo prezidentas.
„Kuomet tos istorijos kyla, atrodo, kad viskas yra labai blogai, bet kartu tai yra kelias į apsivalymą. Ir aš labai tikiuosi, kad štai šitų istorijų pasekoje Lietuvos situacija tame vadinamame Antikorupcijos politikos žemėlapyje turėtų gerėti“, – akcentavo šalies vadovas.
Tai, kad prezidentas neabejoja dėl atliktų kratų reikalingumo, yra gerokai griežtesnė žinutė už tas, kurias G. Nausėda pasiųsdavo buvusio ministro pirmininko G. Palucko pusėn jį lydėjusių skandalų metu.
Kaip tos žinutės atrodė 2025-ųjų vasarą?
Pirmiausia, gegužės pabaigoje paaiškėjus, kad iš dalies premjerui G. Paluckui priklausanti įmonė „Garnis“ iš nacionalinio plėtros banko ILTE gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą, prezidento vyriausiasis patarėjas F. Jansonas nurodė, kad šalies vadovas rekomendavo tuometiniam ministrui pirmininkui kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Prezidentas G. Nausėda sakė, kad tol, kol VTEK neįvertino aplinkybių, kuriomis buvo suteikta lengvatinė paskola premjero G. Palucko dalinai valdomai įmonei „Garnis“, tol jokių išvadų daryti nereikėtų.
„Yra klausimų, kurie yra toje vadinamojoje šešėlinėje zonoje ir, kad nebūtų paskui interpretacijų laisvės, tegul jie (Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – ELTA) pateikia savo verdiktą, o tada jau mes darysime savo išvadas“, – sakė G. Nausėda.
Jau birželio viduryje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl premjero įmonei suteiktos ILTE paskolos, G. Nausėda ragino „nestatyti vežimo prieš arklį“ ir nedaryti skubotų vertinimų dėl G. Palucko ateities Vyriausybės vadovo poste, kol tyrimo išvadų nepateiks teisėsauga.
„Manau, kuo daugiau tyrimų, tuo geriau, dabar tik svarbu nepastatyti vežimo prieš arklį ir pirmiausia įvertinus visas aplinkybes išsiaiškinti tikrąją padėtį, nes matau tokį savotišką skubinimą – greičiau greičiau, (…) priimkime kažkokius sprendimus, o po tų sprendimų priėmimo gal išaiškės kažkokios aplinkybės, kurios ne tokios, kokios atrodo šiandien“, – kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat birželį G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas pareiškė, kad „ši valdančioji koalicija dar nieko tokio didžiulio neprisidirbo, dėl ko būtų galima ją kritikuoti“. O štai kitą dieną prezidentas pareiškė matantis norą „nykščio pakėlimais ar nuleidimais“ spręsti į skandalą įsivėlusio premjero likimą Vyriausybės vadovo poste.
Vis tik šalies vadovas ir toliau tikino, kad reikia sulaukti FNTT verdikto, kuris paliks mažiau vietos situacijos interpretacijai.
J. Elinsko (ELTA) nuotr.
„Dabar vietos interpretacijai yra gana daug. Prisimenate gladiatorių laikus, kuomet minia iškelia nykštį į viršų arba į apačią? Tai aš dabar matau norą nykščio kryptimi nuspręsti premjero likimą. O man kaip tik mažiausiai to norėtųsi – ne nykščio pakėlimais ar nuleidimais turime spręsti, o pirmiausiai sulaukti tų tyrimų išvadų, kurios nebepaliktų vietos interpretacijai“, – sakė G. Nausėda.
Tai, kad galutines išvadas dėl dabar jau buvusio premjero galimybių toliau eiti pareigas galima bus daryti po teisėsaugos tarnybų pateikto vertinimo apie jo verslo ryšius, prezidentas kartojo ir toliau, nors nauji G. Palucką liečiantys skandalai tęsėsi.
„Aš nenoriu kalbėti tariamąja nuosaka. Bus tarnybų išvada, o ji bus, kaip suprantu, greitai. Na, nebent, kaip aš minėjau, būtų prijungtas papildomas failas, kurį taip pat reikėtų įvertinti, apie kurį kalbama štai šiandien. Tada, be jokios abejonės, galima jau būtų daryti ir politines išvadas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Birželio pabaigoje G. Paluckas susitiko su G. Nausėda – susitikimo išvakarėse prezidentas sakė, kad turės jam du klausimus. Jis teigė nežinąs, ar premjeras sąmoningai meluoja, ar tai yra „tam tikri komunikaciniai dalykai“, tačiau tai išsiaiškinti esą turėtų tarnybos.
Bet vėliau G. Nausėda taip ir pradingo. Po kurio laiko, sulaukę žurnalistų užklausų, prezidento atstovai išplatino komentarą raštu, kuriame nurodė, kad G. Nausėda savo vertinimus pateiks vėlgi tik sulaukęs tyrimus vykdančių institucijų išvadų.
Liepai įsibėgėjus šalies vadovo vyriausiasis patarėjas F. Jansonas teigė, kad prezidentą įtikino G. Palucko atsakymai dėl jo verslo ryšių ir praeityje įsigyto nekilnojamojo turto. Visgi, patarėjas ir toliau akcentavo, kad Prezidentūra nori sulaukti atsakymų ir iš tyrimus pradėjusių teisėsaugos institucijų.
Tačiau kantrybė S. Daukanto aikštėje vis labiau seko. Štai liepos 10-ąją prezidentas jau prisipažino, kad jo nedžiugina vis pasirodanti informacija dėl premjero G. Palucko verslo ryšių. Šalies vadovas tikino, kad ministro pirmininko atsakymai į žurnalistų klausimus kelia abejonių, mat jie neatitinka pirminės G. Palucko pateiktos versijos. Todėl prezidentas linkėjo premjerui būti atviram ir atsakant į klausimus sakyti tik tiesą.
„Tai, kas pastaruoju metu vyksta, tikrai negali džiuginti. Taip, galima skųstis, kad klausimai yra tendencingi arba mėginama išprovokuoti premjerą. Tačiau nėra blogų klausimų – yra netinkami atsakymai. Tie atsakymai kelia abejonių, nes jie ne visiškai atitinka tuos atsakymus, kurie buvo pateikti anksčiau“, – teigė G. Nausėda.
Liepos pabaigoje, į viešąją erdvę iškylant vis dar kylant naujiems skandalams, prezidentas sakė kol kas vis dar turintis pagrindo pasitikėti premjeru. Bet vėl kartojo laukiantis atsakingų institucijų išvadų dėl ministro pirmininko verslo ryšių.
„Laukiu premjero atsakymų į visus klausimus, nes iš tikrųjų tai jau tampa nebevisai priimtina, kuomet kiekvieną dieną mes išgirstame kažkokių naujų aplinkybių. Esu jam sakęs, kad atsakymai į pateiktus klausimus turėtų būti tokie, kad iš tų atsakymų nekiltų dar penkiasdešimt klausimų. Šiuo metu matau, kad tie papildomi klausimai kyla“, – sakė G. Nausėda.
Liepos pabaigoje taip pat paaiškėjus, kad G. Paluckas tik praėjusią vasarą atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei, G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas F. Jansonas nurodė, kad pastaroji istorija nėra tai, dėl ko ministras pirmininkas galėtų prarasti postą. Pasak jo, esminius klausimus, lemsiančius G. Palucko ateitį Vyriausybėje, atsakys teisėsauga.
Galiausiai su G. Palucku susitikti planavęs prezidentas tuomet sakė turįs ministrui pirmininkui paprastą klausimą – ar į viešąją erdvę iškylančios vis istorijos jau yra viskas, ką galima išgirsti apie politiko praeitį bei ryšius.
„Premjerui, jeigu apie šitą sritį kalbate, tai mano klausimas premjerui būtų paprastas – ar tai jau viskas? Ar dar galime ką nors išgirsti, ar ne? Tai labai tikiuosi, kad atsakymas į šį klausimą bus teigiamas“, – sakė G. Nausėda.
Liepos 23 dieną F. Jansonas jau patikino, jog šalies vadovo pasitikėjimas G. Palucku yra gerokai susvyravęs.
Gintautas Paluckas, Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda
T.Bauro nuotr.
„Tai, kas buvo vakar ir dar šiandien planuota rytojaus susitikimui su premjeru, tai yra – pokalbis apie biudžetą, gynybos finansavimą, pensijų indeksavimo galimybės ir pan., staiga po pietų tampa pakibęs dalykas, kai nežinai, ar verta dar kalbėtis, ar ne. Ir tas politinis pasitikėjimo pasitikrinimas dabar, kol dar rudens politinis sezonas neprasidėjęs, yra būtinas“, – „15min“ tuomet sakė F. Jansonas.
Likus savaitei iki savo atsistatydinimo ekspremjeras G. Paluckas vyko į Prezidentūrą susitikti su G. Nausėda. Tuomet prezidentas iškėlė Vyriausybės vadovui ultimatumą – nurodė per artimiausias dvi savaites atsakyti į visuomenei kilusius klausimus arba apsvarstyti tolesnes galimybes vykdyti premjero pareigas.
Tą pačią dieną šalies vadovo vyriausiasis patarėjas teigė, kad G. Nausėdos pasitikėjimo limitas skandaluose įklimpusiu premjeru G. Palucku yra praktiškai išsemtas.
Galiausiai liepos 31 dieną G. Paluckas atsistatydino.
„Manau, kad jis padarė vienintelį teisingą sprendimą, pasinaudojo šita proga. Aš sveikinu jo sprendimą – tą aš jam pasakiau ir pačiam“, – tuomet kalbėjo G.Nausėda.
Politologas: jei konkurentas rieda nuo kalno, kaip dar stipriau nepaspirti?
VDU docentas I. Kalpokas pastebėjo, kad G. Nausėdos retorika ekspremjero G. Palucko skandalų ir šiandieninių įvykių atžvilgiu iš tiesų reikšmingai skiriasi.
„G. Palucko atveju ne tik pradžioje, bet ir labai ilgą laiką prezidentas taip švelniai paplekšnodavo blogiausiu atveju.
Šiuo atveju iškart yra iššokama su tokiais komentarais, kurie šiaip, jeigu kas nors norėtų vėliau skųsti, turbūt juose būtų galima įžvelgti net ir spaudimą teisėsaugai, sakant, kad čia jau tikrai garantuotas dalykas, jog prisidirbę.
Ir kaip tada po tokių prezidento atstovo žodžių teisėsaugai priimti kitokį sprendimą, jeigu jis būtų nepagrįstas?“ – svarstė politologas.
I. Kalpoko manymu, tai yra savotiška iliustracija, jog prezidentui ir jo aplinkai labai sunku atsiriboti nuo savo politinių simpatijų ir antipatijų.
„Tai yra, ten, kur problemos ištinka mėgiamus politikus, standartas būna gerokai draugiškesnis, o ten, kur konservatoriai arba demokratai, kai jie jau yra opozicijoje „socdemams“, ten iš karto jau su tokia beveik piktdžiuga puolama“, – dėmesį atkreipė politikos ekspertas.
Tiesa, S. Skvernelio reitingai pastaruoju metu gerokai šoktelėję į viršų – apklausose gyventojai jam demonstruoja ypatingas simpatijas. Tad natūralu, kad tam tikra jo nesėkmė galėjo pradžiuginti politinius oponentus ne tik Seime.
„Šampanas pokši daugelyje vietų šioje istorijoje. Iš tiesų prezidentui yra kuo džiaugtis, nes S. Skvernelis kai kuriose apklausose net ir buvo pradėjęs lenkti G. Nausėdą tarp patikimiausių, geriausiai vertinamų politikų.
Tai šiuo atveju, vienu konkurentu mažiau – bent jau kuriam laikui“, – tvirtino I. Kalpokas.
Lygiai taip pat jis neabejojo, kad piktdžiugos bei pasitenkinimo turėtų būti ir valstiečių gretose, nes daug kur S. Skvernelis esą vis dar matomas kaip išdavikas.
„Ir R. Žemaitaičiui naudinga, kad nuo jo automobilio dėmesys nusikreipė, ir „socdemams“ taip pat, nes vis tiek S. Skvernelis buvo vienas iš tokių efektyviausių opozicijos lyderių nuo tada, kai pasitraukė iš koalicijos, arba buvo patrauktas, tai gyvenimas iš tiesų palengvėjo“, – komentavo politologas.
Kaip šalies vadovo retorika galėtų atrodyti toliau? I. Kalpoko manymu, pradėta G. Nausėdos linija greičiausiai bus palaikoma.
„Nes jeigu konkurentas rieda nuo kalno, tai kaip jo dar stipriau nepaspirti, kad dar geriau riedėtų?“ – svarstė VDU docentas.
Ignas Kalpokas.
Jono Petronio (VDU) nuotr.
Anot jo, dabar labai svarbu bus stebėti, kaip greitai tas procesas vystysis, koks galiausiai bus sprendimas.
„Jeigu bus greitai priimtas sprendimas, kad S. Skvernelis ne prie ko ir nebus pareikšti įtarimai, tai vėl kažkaip ta dinamika bus kitokia, bet jeigu tik bus proga, aš manau, dabar bandys taršyti jį kas tik gali ir kas tik netingi, įskaitant arba netgi pradedant nuo prezidento“, – Lrytas sakė I. Kalpokas.
Kas nutiko?
Primename, kad pernai gruodį, tiriant itin stambią korupciją Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, pareigūnai iš viso buvo sulaikę 13 asmenų.
Pirmadienį prokuroras A. Urbelis patvirtino, jog šiame tyrime įtariamųjų skaičius padidėjo iki 14 asmenų.
A. Urbelis, paklaustas, ar vienas iš įtariamųjų yra anksčiau už cigarečių kontrabandą teistas Marjanas Taraškevičius, teigė tokios informacijos negalintis nei patvirtinti, nei paneigti.
Kaip anksčiau skelbė teisėsauga, ikiteisminio tyrimo turimais duomenimis, iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų sistemingai buvo reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už šių krovinių gabentojams Valstybinės augalininkystės tarnybos išduodamus fitosanitarinius sertifikatus.
Tarp įtariamųjų – dabar jau pareigų nušalintas Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Jurijus Kornijenka, jo pavaduotojas Mantas Butas, patarėja Agnė Silickienė, Alytaus regioninio skyriaus vedėjas Giedrius Urbelionis ir Kauno regioninio skyriaus laikinoji vedėja Dalia Šubonienė.
Jiems pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo organizuotoje grupėje. Įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu veikiant organizuotoje grupėje taip pat pareikšti ir 7 privačių įmonių vadovams bei susijusiems asmenims.
Per daugiau nei 100 kratų paimta daugiau nei 1,3 mln. eurų grynųjų pinigų, 8 kilogramai aukso, kurio vertė apie 1 milijonas eurų, taip pat buvo rasta 11 tūkst. pakelių cigarečių, 14 tūkst. litrų alkoholio, kokaino ir sprogmenų.
Šaltinis: LRYTAS.LT
