Pašilaičių gyventojus šiemet nustebino ramadano pabaiga – Justiniškių g. esančios parduotuvės LIDL automobilių aikštelė buvo užstatyta pavėžėjų „Toyota Prius“ mašinomis; automobilių buvo pristatyta ir kitose vietose.
To priežastis – Perkūno futbolo manieže vykusios musulmonų pamaldos. Vilniečiai kėlė klausimą, ar nereikėtų tikintiesiems atskirų maldos namų, kad iškart būtų aišku, kodėl konkrečioje vietoje vyksta tam tikras sujudimas. Vilniaus miesto mero atsakas buvo griežtas.
Kovo 20 d. sostinės Pašilaičių gyventojus nustebino nuo ankstaus ryto būriais į ramadano pabaigos pamaldas besirenkantys musulmonų tikėjimo žmonės. Kai kurie komentavo, esą važiuodami 7 val. ryto ir matydami neįprastą vaizdą galvojo, kad sapnuoja.
Pamaldos Vilniuje
FOTO: Socialinių tinklų nuotr.
„Tikėkimės, kad tik šventės proga… Bet kad jų čia jau nemažai, tai tikrai taip“, – komentavo vienas vilnietis.
Kitas pastebėjo, kad panašų vaizdą galima pamatyti ir kitame Vilniaus rajone.
„Tas pats būna ir Jeruzalėje, šalia „Rimi“, kai sulekia šimtai su dviračiais ir priusais“, – teigė jis.
O štai viena gyventoja pastebėjo, kad ieškoti prieglobsčio ir darbo svečioje šaly gyvenime gali tekti kiekvienam.
„Dabar tokia realybė, kad bet kuriuo momentu kiekvienas gali tapti emigrantu, jei bėgsi nuo karo. Taigi linkiu visiems užsiimti savo gyvenimu ir savo šeimos reikalais, o ne tvarkyti dalykus, kurie jums nepavaldūs“, – prašė ji.
Kiti gi svarstė, kad gal reikėtų pastatyti musulmonų maldos namus, kad žmonėms nereikėtų glaustis kur papuola.
„Pasaulis keičiasi, ne tik Pašilaičiai“, – priminė viena mergina.
Iš mero – griežtas atsakymas
„Delfi“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės atstovus žiniasklaidai ir pasiteiravo, ar sostinėje planuojama statyti mečetę. Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pasakė, kad tokių planų tikrai nėra. Jis atkreipė dėmesį, kad su imigracija siejama problema sostinėje aštrėja.
Valdas Benkunskas
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
„Esu prieš naujų mečečių statybą Vilniuje. Imigracijos problema darosi vis opesnė. Pirmiausia, Vidaus reikalų ministerija turi sutvarkyti migracijos politiką, nustatyti griežtesnes taisykles, reikalauti, kad tie, kurie nori ilgiau čia gyventi, mokytųsi valstybinės kalbos. Dabar reikia spręsti šitą klausimą, o ne apie naujas mečetes galvoti. Imigracijos politiką turėtume grįsti pagarba vietinei kalbai, kultūrai, taisyklėms.
Oficialių kreipimųsi dėl pamaldų organizavimo nesame gavę. Religinės bendruomenės apie vykdomas pamaldas, jei jos vyksta viduje, pranešti neprivalo. Teisė melstis mieste yra užtikrinama. Mečečių Lietuvoje užtenka tiek, kiek yra“, – tikino V. Benkunskas.
Norėtų atkurti istorinį teisingumą
„Delfi“ primena, kad kalbos apie galimą mečetę Vilniuje tęsiasi jau ilgiau nei dešimtmetį, tačiau didelių pokyčių šioje srityje nėra. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje stovi keturios mečetės. Kauno mečetė yra įvardijama kaip vienintelė mūrinė mečetė Baltijos šalyse. Raižių mečetė yra vadinama viena seniausių; ji suburia totorių bendruomenę. Taip pat po mečetę stovi Nemėžyje ir Keturiasdešimties Totorių kaime. Vilniuje veikia bendruomeninė musulmonų maldos vieta.
Didžioji dalis mečečių priklauso Lietuvos totorių (lipkų) bendruomenei, kuri mūsų šalyje gyvena nuo maždaug XIV–XV a. ir turi gilias istorines šaknis.
Kadangi vietos gyventojų šalyje mažėja, verslas jau kurį laiką prašo leidimo legaliai įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Dalis atvykusių darbuotojų išpažįsta islamą, tad natūralu, kad jiems gali prireikti religinėms apeigoms skirtos vietos.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas muftijus Aleksandras Beganskas komentavo, kad tikrai norėtų, jog sostinėje pagaliau būtų pastatyta mečetė – toks poreikis esą tikrai išaugo.
„Taip jau dėl istorinių aplinkybių susiklostė, kad Vilniuje jos iki šiol nėra. Sovietmečiu Vilniuje stovėjusi Lukiškių mečetė buvo nugriauta. Pirmiausia, būtų atkurtas istorinis teisingumas. Antra, padidėjo ir musulmonų skaičius. Tačiau tikrai ne dėl pabėgėlių ar imigrantų, kaip kažkas sako, o todėl, kad ir tarp Lietuvos piliečių padaugėjo išpažįstančių šią religiją“, – komentavo jis.
Aleksandras Beganskas
FOTO: Dainius Labutis | Delfi
Pasak A. Begansko, Vilniaus miesto savivaldybė vengia spręsti šį klausimą, mat laiko jį politiniu.
„Jiems turbūt yra duotas nurodymas [iš aukščiau] jokiais būdais neleisti statyti mečetės Vilniuje. Tačiau aš tikrai nesu kaltas, kad bažnyčios yra tuščios, o į mečetes plūsta tikintieji. Žmonės patys renkasi, kuo jiems tikėti“, – teigė muftijus.
Jis sakė, kad šiuo metu iš musulmonų yra daromas baubas, kuriuo gąsdinami Lietuvos gyventojai, ir patikino, kad, šiaip ar taip, tik mažesnė dalis atvykstančiųjų yra musulmonai.
„Jie atvyko pagal darbo sutartį ir išvyks. Vis dėlto tie žmonės irgi kelia šios šalies ekonomiką, moka mokesčius, tad turi teisę turėti vietą, kur galėtų oriai išpažinti savo tikėjimą“, – tikino A. Beganskas.
Jo teigimu, anksčiau Vilniaus miesto savivaldybė žadėjo, kad musulmonų maldos namai galėtų atsirasti Liepkalnyje, bet vėliau esą persigalvojo.
VRM: atidžiai stebime imigracijos srautus
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai „Delfi“ komentavo, kad, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, mažinti neteisėtos migracijos mastą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui imigracijos sistema, Lietuvoje atidžiai stebimi imigracijos srautai, ypač atvykstančių darbo pagrindu.
„Taikant imigracijos srautų valdymo priemones, užsieniečių, turinčių leidimus gyventi Lietuvoje, skaičius stabilizavosi. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 219 tūkst. užsieniečių, iš kurių 100 153 turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje darbo pagrindu“, – nurodė ministerijos atstovai.
Jų teigimu, užsieniečių šeimų atsivežimo procedūra taip pat yra aiškiai reglamentuota ir susieta su griežtais reikalavimais.
„Šiuo metu Lietuvoje daugiausia gyvena Ukrainos piliečių (beveik 82 000). Antroje vietoje – Baltarusijos piliečiai, kurių Lietuvoje gyvena apie 50 000; dauguma jų dirba ir turi leidimus gyventi darbo pagrindu. Trečioje – apie 13 00 Rusijos piliečių. Pastaruoju metu Baltarusijos ir Rusijos piliečių skaičius palaipsniui mažėja.
Subalansuotas požiūris į kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir nacionalinio saugumo užtikrinimą išlieka vienu svarbiausių strateginių valstybės tikslų“, – tikino VRM atstovai.
Lietuvai reikalingi tam tikrų profesijų specialistai
Nors tenka akcentuoti, kad Lietuvai reikalingi tam tikrų profesijų specialistai, nes darbo rinkoje – logistikos, transporto, statybų, sveikatos priežiūros, slaugos ir kt. sektoriuose – jų trūksta, tačiau, anot VRM, būtina užtikrinti griežtą atvykimo kontrolę, nuolatinį rizikų vertinimą ir valstybės saugumo interesų apsaugą.
Maisto kurjeriai
FOTO: Andrius Ufartas | Elta
„Vidaus reikalų ministerija nuolat analizuoja migracijos procesus ir kartu su Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės saugumo departamentu bei kitomis valstybės institucijomis formuoja sprendimus, pagrįstus duomenimis ir grėsmių vertinimu.
Vidaus reikalų srities statutinių įstaigų tarnybos (Policija, VSAT) tikrina ir analizuoja su užsieniečių atvykimu susijusias galimas grėsmes. Migracijos procesus bei grėsmes valstybės saugumui taip pat nuolat vertina Valstybės saugumo departamentas, kurio sprendimai dėl užsieniečių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, yra privalomi.
Pažymėtina, kad darbo migracijos kvotą Lietuvoje nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 2025 metams patvirtinta užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, kvota siekė 24 830. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.
Už migrantų integraciją taip pat atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – nurodė ministerijos atstovai.
Šaltinis: DELFI.LT
