Pastarosiomis dienomis Lietuvoje garsiai nuskambėjęs įvykis, kai nepažįstami asmenys neva bandė pagrobti merginą, dar kartą iškėlė klausimą – kaip apsisaugoti viešose erdvėse, ypač patekus į pavojingą situaciją naktį, kai esame vieni.
Apie tokių nelaimių prevenciją, elgesį pavojingose situacijose ir dažniausias klaidas susidūrus su piktų ketinimų turinčiu asmeniu papasakojo Žilvinas Šriubša, „Savigynos akademijos“ treneris.
Mergina teigia vos išvengusi nelaimės
Kaip jau anksčiau rašė naujienų portalas tv3.lt, savaitgalį Vilniuje nutiko šiurpus incidentas – naktį pavežėjo laukusi mergina teigia vos nepakliuvusi į įtartinų vyrų spąstus.
Socialiniuose tinkluose ji anonimiškai papasakojo, kaip prie jos privažiavo autobusiukas su dviem vyrais, kurie bandė įtikinti esą yra jos užsakytieji „Bolt“ vairuotojai.
„DĖMESIO: buvo bandoma pagrobti. Perspėju kitus.
Vasario 7d., 01:35 nakties, J. Basanavičiaus gatvėje, priešais gėlių turgų laukiau savo „Bolt“ vairuotojo. Kadangi mano vairuotojas buvo 1 min. iki manęs, atsistojau prie kelio. Tuo metu gatvėje buvau viena. Iš niekur išdygo autobusiukas (mini van; pridėsiu nuotrauką kaip maždaug atrodė, nespėjau nieko užfiksuoti), raudonos spalvos, tamsintais galiniais langais, su dviem vyrais sėdinčiais priekyje.
Autobusiukas sustojo porą metrų nuo manęs, tada privažiavo arčiau. Kadangi jis blokavo mano vaizdą, atsitraukiau nuo jo toliau, be to, kėlė nesaugumo jausmą. Po 10 sekundžių keleivis išlipo iš mašinos. Vyras atrodė kazakstaniškai: azijietiški bruožai, kalbėjo rusiškai.
Jis atkišo man telefoną rodydamas informaciją rusiškai, tuo metu teigiantis (jis manęs neklausė, labiau bande įtikinti), jog jis – mano „Bolt“ pavėžėjas. Neatpažinau nei vienos info telefone (pastebėjau, jog adresas nurodytas ne iki tikslo, o kur esame dabar), tad sutrikusi atsitraukiau patikrinti numerių, kurie buvo N/C (skaičių neišsidėmėjau)“, – rašo mergina.
Laimei, tuo pat metu prie jos privažiavo tikrasis jos vairuotojas. Merginos teigimu, ji apibėgo įtartinus asmenis ir įlipusi į automobilį pradėjo dalintis šia savo patirtimi su vairuotoju. Šis mergina nuramino, nuvežė iki pat namų durų ir pasidalijo savo kontaktais. Naujienų portalui tv3.lt prabilo ir tą naktį bandytą pagrobti merginą vežęs vairuotojas. Straipsnį galite skaityti čia.
Įspėja visus būti atsargiems
Mergina rašo, kad dalijasi šia istorija, nes nori atkreipti kitų dėmesį į kelias svarbias detales. Visų pirma, pavežėjai nevažinėja po du. Taip pat autobusiukas nėra standartinis „Bolt“ automobilis.
„Bolt“ vairuotojai dažniausiai paklausia iki kurio adreso važiuoji ir niekad niekas nerodo info iš savo telefono.
Bet kokiu atveju, kaip silpnai, beginklei merginai, vidury nakties, toks vaizdas įbaugino.
Kol policija aiškinasi detales, prašau visuomenės skleisti žinią ir perspėti kitas merginas apie šią schemą; o susidūrus – trauktis kuo greičiau iš tos vietos“, – įspėja ji.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad buvo gautas pranešimas apie šį incidentą, pradėtas aplinkybių tikslinimas. Naujienų portalas tv3.lt kreipęsis į „Bolt“ atstovus komentaro – jį gavę straipsnį papildysime.
Geriausia apsauga – vengti tokių situacijų
Pasak savigynos trenerio, pagrobimo ar užpuolimo pavojus dažniausiai kyla naktį, moteriai vaikštant ar stovint gatvėje vienai. Kalbant apie tokius atvejus, jo teigimu, svarbiausia prevencijos priemonė – kiek įmanoma apskritai vengti tokių situacijų.
„Geriausia apsauga – vienoms nevaikščioti naktimis. Jeigu yra galimybė, geriausia kviestis taksi ir važiuoti su juo. Tai duoda daugiausiai naudos“, – pabrėžia Ž. Šriubša.
Jeigu vis dėlto tenka eiti pėsčiomis, treneris pataria atsisakyti ausinių ir nuolat stebėti aplinką.
„Ausinių ausyse tikrai neturi būti. Reikia girdėti, kas vyksta aplinkui, ir matyti, kas eina šalia“, – sako jis.
Dujų balionėlis naudingas tik tada, kai moki juo naudotis
Viena dažniausiai minimų savisaugos priemonių – dujų balionėlis. Ž. Šriubša rekomenduoja visuomet jį nešiotis su savimi, ypač vaikštant naktimis, tačiau, pasak trenerio, vien jo turėti neužtenka.
„Visi žino apie dujų balionėlius, bet, deja, niekas jų nenešioja, kol nebūna per vėlu. Ir užvis svarbiausia – mokėti juo naudotis.
Reikia bent kelis kartus pasitreniruoti, kad išmoktumėte jį purkšti, kad įvykus stresinei situacijai nesudrebėtų ranka ir netyčia neišmestumėte balionėlio“, – sako pašnekovas.
Jis aiškina, kad papuolus į bauginančią situaciją smegenis veikia adrenalinas, o neturint praktikos balionėlis gali iškristi iš rankų ir tapti visiškai nenaudingas.
Pavojus gali tykoti ne tik tamsiuose kiemuose
Paklaustas, kur dažniausiai kyla pagrobimo ar užpuolimo pavojus, Ž. Šriubša pabrėžia, kad tai nėra tik keli nesaugūs rajonai ar tušti kiemai.
„Pavojus gali būti bet kur – ten, kur tamsu, kur tylu, kur patogu pasislėpti: bromuose, už pastatų kampų“, – sako treneris.
Jis pateikia ir praktinių patarimų, kaip elgtis einant pro tokias vietas: „Einant pro bromą, negalima eiti prie pat namo krašto. Reikia eiti kelis metrus toliau, pasižiūrėti, ar už kampo niekas nestovi, ir tik tada sukti.“
Treneris primena, kad pavojus gali tykoti net namų laiptinėse, ir pasidalina baugiu asmeniniu prisiminimu: „Vieną kartą, dar 1998 metais, mano pažįstamą pagrobė iš laiptinės. Mes po vakarėlio ją parvežėm namo, palydėjom iki durų, bet niekas nežinojom, kad už tų durų jos tyko.
Tai buvo rezonansinė byla, jos ieškojo kelias dienas – tai buvo bandymas gauti išpirką iš jos tėvų. Taigi, jeigu išpuolis iš anksto suplanuotas, užpuolikai gali laukti bet kur.“
Dažniausiai užpuolikas – pažįstamas žmogus
Pasak Ž. Šriubšos, daugeliu atvejų užpuolikas nėra visiškai atsitiktinis nepažįstamasis ar pamišęs maniakas.
„Absoliučia dauguma atvejų tai – bent kažkiek pažįstamas žmogus. Tai gali būti bendradarbis, kaimynas, žmogus, kuris kažkur jau matė auką“, – teigia jis.
Vis dėlto pasitaiko ir atsitiktinių užpuolikų, kurie tiesiog ieško silpnesnio taikinio.
„Jie iš tolo skanuoja: drąsi ar nedrąsi, ar pasitinkinti savimi, ar „pelytė“. Silpnesni žmonės jiems atrodo daug patrauklesni“, – aiškina savigynos treneris.
Vienas svarbiausių jo patarimų – neparodyti baimės ir silpnumo, pajutus grėsmę nebijoti kalbėti garsiai ir užtikrintai.
„Jeigu matai, kad žmogus artėja, reikia garsiai kalbėti, sakyti: „Nesiartink, ko nori?“ Triukšmas ir užtikrintas tonas juos gąsdina – jie bijo, kad kažkas išgirs, kad nepavyks pasprukti“, – sako Ž. Šriubša.
Ne mažiau svarbus ir fizinis atstumas: „Saugus atstumas – keturi žingsniai. Jeigu žmogus stovi per arti, jūs nespėsite apsisukti ir bėgti. Atstumas čia labai svarbus, todėl svarbu neleisti jam priartėti arčiau nei per du žingsnius.“
Kalbant apie fizinį pasirengimą, Ž. Šriubša ragina nedėti daug vilčių į imtynes su užpuoliku, jei tai vyras – dėl biologinio pranašumo, vyras kovoje beveik visada nugalės prieš moterį. Vis dėlto, sportas padeda:
„Jeigu sportuojate, geriausia treniruokitės šimto metrų bėgimui. Gebėjimas greitai bėgti tokioje situacijoje tikrai gali išgelbėti.“
Visgi, treneris atviras – fizinė savigyna tokiose situacijoje yra kraštutinė priemonė.
„Savigyna – tai paskutinis laiptelis. Jeigu jus jau pagavo, net ir penkerių metų treniruotės negarantuoja, kad pavyks ištrūkti“, – sako jis.
Tokiose situacijose, pasak jo, svarbiausia ne taktiška gynyba, o ryžtas sužaloti užpuoliką: „Jokios gražios gynybos neveikia. Veikia tik užpuoliko sužalojimas, kad galėtumėte pabėgti. Jei turite kokį aštrų daiktą, kad ir raktus, reikėtų durti tiesiai į veidą, į kaklą, į akį.“
Psichologinis pasirengimas – ne mažiau svarbus nei fizinis
Ž. Šriubša pabrėžia, kad dažnai pritrūksta ne fizinių, o psichologinių resursų apsiginti nuo užpuoliko.
„Daug moterų paprasčiausiai nėra psichologiškai pasirengusios padaryti žalą kitam žmogui. Bet tai reikia apgalvoti iš anksto – iki kokios ribos aš galiu eiti, kad išsigelbėčiau, ką aš galiu padaryti piktų kėslų turinčiam žmogui. Svarbu sau atsakyti į klausimą, ar tai – apskritai žmogus“, – sako treneris.
Anot jo, būtent psichologinis pasirengimas yra esminė savigynos dalis, kuriai kartais prireikia kelių mėnesių nuoseklaus darbo. Tokius kursus pats treneris siūlo savo mokiniams.
„Mes visi esame potencialios aukos. Svarbiausia – ne gyventi baimėje, o būti pasiruošus“, – apibendrina Ž. Šriubša.
Šaltinis: TECHNOLOGIJOS.LT
