Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl jos neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.
Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.
Nepaisant to, panašu, kad šių priemonių nepakanka. Duomenys rodo, kad kas antras neįgalusis gyvena skurdo rizikoje, todėl valdžia aptarinėja galimus pokyčius.
Kam skiriama šalpos pensija?
Anot SADM, šalpos pensijų esmė – užtikrinti minimalias pajamas senatvės ir negalios atvejais.
Būtent todėl jos gali būti mokamos tik tiems gyventojams, kurie arba neįgijo minimalaus pensijų socialinio draudimo stažo, užtikrinančio teisę gauti socialinio draudimo pensiją, arba jų gaunama socialinio draudimo pensija yra mažesnė už šalpos pensiją.
„Šalpos negalios ir šalpos senatvės pensijos skiriamos ir mokamos asmenims, neturintiems teisės gauti didesnių arba tokio paties dydžio socialinio draudimo pensijų (kartu su pensijos priemoka), valstybinių pensijų (kartu su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedu už tarnybą), kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas, valstybinių signataro rentų, valstybinių signataro našlių ir našlaičių rentų, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams ir kitų periodinių pensinio pobūdžio išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar valstybės biudžeto lėšų“, – įvardija ministerija.
„Sodros“ atstovai prideda, kad šalpos negalios pensijos mokamos žmonėms, kurie neteko 45–100 proc. dalyvumo ar kuriems yra nustatyta lengva, vidutinė arba sunki negalia.
Taip pat pabrėžiama, kad šalpos negalios pensijos mokamos viso dydžio nepaisant to, ar dirba žmogus, ar ne.
„Ribos, nuo kurios žmogus, turėdamas negalią, gali ar negali dirbti, nėra. Žmogus ir su ypač sunkia negalia gali dirbti, jei jam bus sudarytos sąlygos, atsižvelgiant į jo negalios pobūdį ir sunkumą.
Pavyzdžiui, žmogus gali atlikti visai nesudėtingas funkcijas: perdėlioti daiktus iš vienos dėžutės į kitą arba dirbti protinį darbą kompiuterį valdydamas tik akimis.
Ar (žmogus – aut. past.) gali dirbti konkretų darbą, vertina gydytojų konsultacinės komisijos“, – aiškino SADM.
Kokio dydžio sumas gauna?
Šalpos senatvės pensijos yra kelių dydžių. Jos apskaičiuojamos naudojant pensijų bazės dydį, kuris nuo 2026 m. siekia 261 eurą.
Pavyzdžiui, tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio.
Paprastai tariant, tokiems asmenims kas mėnesį mokama apie 391,5 euro.
Tėvams (įtėviams), išauginusiems penkis ar daugiau vaikų (vaikų mirties atveju – auginusiems ne trumpiau kaip 8 metus) taip pat skiriama tokio paties dydžio išmoka.
Tuo metu visiems kitiems asmenims mokama 1 šalpos pensijų bazės dydis, t. y. 261 euras.
Svarbu pabrėžti, kad kai asmuo turi teisę į pensiją ar pensijų išmoką (išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją), kurių bendra suma yra mažesnė už šalpos senatvės pensiją, mokamas pensijos ar pensijų išmokos bendras jų sumos ir šalpos senatvės pensijos skirtumas.
„Sodros“ Patarėja komunikacijai Malgožata Kozič įvardijo, kad šiuo metu šalpos senatvės pensiją gauna 12 130 žmonių.
Reikia kreiptis, kitaip neskiriama
„Sodros“ specialistai primena, kad dėl šalpos negalios pensijos į „Sodrą“ turi kreiptis pats žmogus – ji automatiškai neskiriama.
„Dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ galima kreiptis ne ankščiau kaip likus 3 mėnesiams iki senatvės pensijos amžiaus ar bet kuriuo metu vėliau. Nustačius, kad teisės į socialinio draudimo senatvės pensiją neturite, informuosime apie prašymo skirti šalpos senatvės pensiją pateikimą“, – nurodoma „Sodros“ puslapyje.
Pabrėžiama, kad kai gyventojas kreipiasi po senatvės pensijos amžiaus sukakties, šalpos pensija bus išmokėta tik už pastaruosius 12 mėnesių ir ne daugiau.
„Sodra“ nurodo, kad prašymą šalpos senatvės pensijai gauti galima pateikti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, paštu atsiuntus pasirašyti prašymą ar atvykus į bet kurį „Sodros“ padalinį.
Be to, prašymą už gyventoją, pretenduojantį į išmoką, gali pateikti ir kiti asmenys.
Nurodoma, kad prašymą dėl šalpos senatvės pensijos skyrimo gali pateikti:
- asmuo, turintis teisę gauti šalpos senatvės pensiją;
- įgaliotas asmuo;
- globėjas, jeigu asmuo pripažintas neveiksniu atitinkamoje srityje;
- aprūpintojas;
- asmens sutuoktinis;
- artimieji giminaičiai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys);
- socialinių paslaugų įstaigos darbuotojai.
Siūlo mokėjimo tvarkos pokyčius
Šiuo metu šalpos senatvės pensijos yra mokamos už praėjusį mėnesį.
Visgi siekiant daugiau aiškumo ir teisingumo pensijų ir priemokų sistemoje, SADM siūlo išmokėjimo tvarką pakeisti.
Pasak ministerijos, šios priemokos turėtų būti mokamos ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį.
Toks pokytis yra numatomas ministerijos Vyriausybei pateiktame Šalpos pensijų įstatymo projekte.
„Siūlomais pakeitimais siekiame, kad šalpos pensijų sistema būtų aiškesnė, teisingesnė ir labiau orientuota į žmones, kuriems parama reikalinga labiausiai. Užtikrinsime nuoseklesnį išmokų mokėjimą, sudarysime galimybę žmonėms nelikti be pajamų laukiant sprendimų dėl jų pensijų. Tai svarbus žingsnis stiprinant socialinį saugumą ir pasitikėjimą visa sistema“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Kiekvienų metų vasario mėnesį pensijos priemokų gavėjai susiduria su situacija, kai jų gaunama bendra išmokų ir pensijos priemokų suma vasarį, lyginant su sausio mėnesiu, sumažėja. Tai susiję su jų išmokėjimo terminais: socialinio draudimo pensijos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o pensijos priemokos – už praėjusį.
„Galiojant tokiai pensijos priemokų mokėjimo tvarkai, sausio mėnesį mažų pensijų gavėjams išmokama indeksuota socialinio draudimo pensija už einamąjį mėnesį ir pensijos priemoka, apskaičiuota vertinant gruodžio mėnesio pensijos dydį, o apskaičiuojant vasario mėnesį išmokėtiną pensijos priemokos sumą vertinamas jau indeksuotos ir sausio mėnesį išmokėtos socialinio draudimo pensijos dydis, dėl to pensijos priemoka sumažėja.
Jeigu socialinio draudimo pensijos dydis viršija atitinkamais metais taikomą minimalių vartojimo poreikių dydį (toliau – MVPD), pensijos priemoka iš viso nebemokama“, – aiškina ministerijos specialistai.
Todėl siūloma nustatyti, kad pensijos priemoka būtų mokama už einamą mėnesį, atsižvelgiant į už tą patį mėnesį (jeigu pensija mokama už einamą mėnesį) arba už praėjusį mėnesį (jeigu pensija mokama už praėjusį mėnesį) priskaičiuotų pensijų sumą ir einamąjį mėnesį galiojantį MVPD.
„Pavyzdžiui, pensijos priemoka už vasario mėnesį bus mokama, atsižvelgiant į už vasario mėnesį priskaičiuotą socialinio draudimo senatvės pensijos (kuri mokama už einamąjį mėnesį) dydį ir už sausio mėnesį priskaičiuotą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių pensiją (nes ši pensija mokama už praėjusį mėnesį) bei vasario mėnesį galiojantį MVPD“, – komentuoja SADM.
Skiria beveik 570 eurų papildomos kompensacijos
SADM priminė, kad vaikui ar suaugusiam, kuriam dėl riboto savarankiškumo reikalinga kito asmens pagalba ar slauga, gali būti nustatomi individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai.
Juos nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, o po to reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją.
Ministerijos atstovai patikino, kad šios kompensacijos yra skiriamos kas mėnesį ir nepriklauso nuo asmens gaunamų pajamų.
Jie aiškino, kad šios kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio, kuris šiemet siekia 219 eurų.
Taigi, jeigu asmeniui nustatomas kompensacijos poreikis yra:
- pirmo lygio, jam yra mokama 569,4 Eur/mėn. (2,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- antro lygio – 416,1 Eur/mėn. (1,9 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- trečio lygio – 240,9 Eur/mėn. (1,1 tikslinių kompensacijų bazės dydžio);
- ketvirto lygio – 131,4 Eur/mėn. (0,6 tikslinių kompensacijų bazės dydžio).
Kas antras neįgalusis – skurdo rizikoje
Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų (268 tūkst.) turi negalią. Beveik kas antras jų gyvena skurdo rizikoje, nurodo Seimo narė Daiva Ulbinaitė.
„Eurostato duomenimis Lietuva pagal negalios skurdo rodiklius – pirma Europoje. Problema nėra vien išmokų dydis – ją gilina net ir žinių stoka – kokias ir kada paslaugas turi ar gali gauti asmenys su negalia. Skurdą didina neprieinamos paslaugos, ribotas judumas, švietimo ir užimtumo spragos, per vėlai įsijungianti pagalba šeimai“, – komentavo ji.
Pasak Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovių, žmonių su negalia skurdo rizikos lygis Lietuvoje siekia 43,5 proc., kai bendras visų gyventojų skurdo rizikos lygis – 22,6 proc. Sunkesnę negalią turinčių žmonių skurdo rizika siekia 48 proc.
Skurdo rizikos riba 2025 m. siekė 699 Eur per mėnesį, o šalpos negalios pensija sunkios negalios nuo vaikystės atveju sudaro 475–587 Eur per mėnesį. Tai reiškia, kad net gaudamas valstybės paramą žmogus gali likti žemiau skurdo rizikos ribos.
Pabrėžiama, kad negalios skurdas dažnai prasideda dar ankstyvose sistemos spragose. Jaunų žmonių su sunkesne negalia ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos rodiklis siekia 81,6 proc. Tai reiškia prarastas kvalifikacijos, užimtumo ir savarankiškumo galimybes.
Tai patvirtina ir duomenys. Lietuvoje yra apie 150 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia ir dirba tik 36,7 proc. jų, didelė dalis šios grupės lieka už darbo rinkos ir užimtumo pagalbos sistemos ribų.
Pasak asociacijos „Nepatogūs“ vadovės Henrikos Varnienės, negalios skurdas tiesiogiai susijęs su paslaugų prieinamumu. Kai paslaugų nėra arba jos priklauso nuo konkrečios savivaldybės, įstaigos vadovo ar biudžeto galimybių, visa atsakomybė persikelia šeimai.
Kai valstybė neužtikrina pakankamos pagalbos, artimieji patys perima nuolatinę priežiūrą. Skaičiuojama, kad tokios neformalios priežiūros vertė gali siekti apie 3,2 tūkst. eurų per mėnesį.
SADM vertinimu, tai rodo, kad pagalba šeimai dažnai įsijungia per vėlai. Šeima neturėtų likti viena iki tol, kol situacija tampa krizine – pagalbos mechanizmai turi pradėti veikti anksčiau, ypač gimus ar augant vaikui su negalia.
Šaltinis: TV3.LT
