NT mokestis: kodėl lietuviai turėtų jį mokėti, jei net neturi normalių kelių?

Naujienos

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) mokestis  Lietuvoje kelia daug diskusijų. Bet iki šiol daugeliui nėra aišku, kam iš tiesų jis yra reikalingas ir kam būtų naudojamas, jeigu būtų padidintas. Ar jį reikėtų mokėti didesniam skaičiui žmonių?

Anot ekspertų, nėra keista, kad visuomenė mokesčiui priešinasi. Išties gali būti pikta gyvenant ten, kur nėra gatvių, mokėti didesnius mokesčius už tuos, kurie gyvena sutvarkytoje aplinkoje su gera infrastruktūra.

Taigi, pasak pašnekovų, reikia nustoti sau meluoti ir nekartoti, kad viskas būtų skirta vien gynybai – žmonės nori gatvių, apšvietimo, mokyklų, o mokant daugiau ir norėtųsi matyti tokius rezultatus.

Specialistų vertinimu, platesnis NT apmokestinimas paskatintų apleistų, nenaudojamų pastatų ir sklypų nykimą, mat žmonės juos laiko dar nuo sovietmečio, nes nieko nereikia už juos mokėti. Be to, pakeistas mokestis paskatintų ir tokio turto pardavimus.

Paskatintų nenaudojamą turtą parduoti kitiems

Neseniai vykusiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ buvo bandoma atsakyti į klausimą, kam yra reikalingas NT mokestis ir kaip jį reikėtų keisti.

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas stebėjosi, kodėl Lietuva neturi NT mokesčio, iš kurio surinktos lėšos būtų naudojamos tik infrastruktūrai gerinti.

„Suprantu, kad NT mokestis gali būti skirtas infrastruktūrai plėtoti miestuose. Kodėl vis nepavyksta to dalyko realizuoti? Nes mes tokie vieninteliai, aplink žiūrint.

Ir siejant su šia diena, kai labai daug yra kalbama apie grėsmes, ar negali būti visuotinai sutarta, kad dalis ar visas NT mokestis taptų investicija į gynybą? Manau, tokiu atveju, kai atrastume, kodėl jį turi mokėti visi solidariai, nesipriešindami tą mokestį mokėtume“, – kalbėjo specialistas.

Mindaugas Kulbokas („Lietuvos Davosas 2024“, transliacijos ekrano nuotr.)

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius atsakė, kad LB būtent tą ir siūlo, mat Lietuvoje žemės ir NT mokesčių yra surenkama bene mažiausiai, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis.

Jo tikinimu, toks mokestis padėtų ne tik balansuoti NT paklausą, bet ir padėtų „atrakinti“ pasiūlą: „Nes, jeigu NT mokestis yra taikomas turtui, kuris nėra efektyviai naudojamas, atsirastų paskata jį parduoti ir atlaisvinti plotą didesniems statiniams ir pan., kas didintų pasiūlą ir ją pigintų.“

Anot J. Markevičiaus, lygiai tas pats yra su infrastruktūra – savivaldybėse trūksta lėšų miestų infrastruktūrai vystyti. Vienas iš pavyzdžių – neasfaltuoti Vilniaus keliai.

„Mes ne kartą tą siūlėme, bet tai – turbūt labai stiprus politinis klausimas, nors lietuviai moka ir žemės mokestį, ir šiukšlių mokestį už kvadratą, kas yra labai panašu į NT mokestį. Bet atsirasti naujam mokesčiui visą laiką yra labai politiškai sunku susitarti.

Bet, aišku, jeigu jis (NT mokestis – aut. past.) atsirastų, jis būtų skirtas infrastruktūrai, krašto apsaugai“, – konferencijos metu kalbėjo LB atstovas.

Jokūbas Markevičius („Lietuvos Davosas 2024“, transliacijos ekrano nuotr.)

Kad sutiktų su mokesčiu, gyventojai turi turėti gatves

M. Kulboko spėjimu, galbūt padėtų, jei visuotinai būtų sutarta, kad NT mokestis būtų skirtas krašto apsaugai.

„Galbūt išnyktų politinis niuansas, kuris, aš suprantu, – 3 rinkimai šiemet, kaip galim dar vieną mokestį įvesti? Geriau nuleisti palūkanas ir sakyti, kad čia aš prisidėjau“, – juokavo diskusijos vedėjas.

Vis tik ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad nereikėtų plakti mokesčių ir jų išleidimo vietos. Jo aiškinimu, pagal Konstitucinį Teismą, mokesčio negalima nukreipti į konkrečias išlaidas, nes tie pinigai papuola į bendrą biudžetą.

Taip pat, ekonomisto vertinimu, NT mokestis taip neveiks – jis gali veikti tik tuo atveju, jei jis bus nukreiptas į infrastruktūrą:

„Jei aš gyvenu rajone, kur visi moka mokesčius, galbūt netgi didesnius nei vidurkis, ir pas mane naktį yra apšvietimas, yra asfaltuotas kelias, tada priėmimas tokio mokesčio gali būti ir jis daug ką išspręstų: ekologinius, gerbuvio klausimus.“

Anot M. Dubnikovo, problema yra tame, kad su NT mokesčiu, kaip ir su kitais mokesčiais, yra daromos esminės klaidos.

T. y. mes bandome priimti mokestį, nes jis egzistuoja didžiojoje dalyje pasaulio, tačiau iš karto pradedame kurti mechanizmus, kaip jo nemokėti.

„Tai čia buvo suprojektuotas NT mokestis, kuris skaičiuojamas pagal kažkokias savivaldybių medianas, ne pagal vertes. Tada išeina, kad Nidoje mokesčio nėra, o Rokiškyje mokestis yra, nors ten gatvių nėra beveik – atsiprašau Rokiškio“, – „Lietuvos Davoso“ metu kalbėjo ekonomistas.

Marius Dubnikovas („Lietuvos Davosas 2024“, transliacijos ekrano nuotr.)

Taigi atsiradę tokie keisti dalykai, pasak jo, visus baisiausiai erzina ir tada niekas nenori nieko mokėti.

Pašnekovas nurodė, kad dėl to nesinori viską sukarti ant gynybos: „Ne, mes gyvename toliau, mums reikia gatvių, apšvietimų, infrastruktūros, mokyklų ir viso kito.

Bet tada reikia patiems sau nemeluoti su tais mokesčiais ir sakyti, kur mes juos naudosime. Tada gal visuomenė priims ir NT mokestį, ir ekologijos mokestį, kuris buvo siūlomas, beje, geras, ir turėjo būti patvirtintas, bet išėjo kaip visada.“

Tvoros – nuo sovietmečio, bet už sklypą nemoka

Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas diskusijos metu paminėjo, kad 0,5 mlrd. eurų, jo skaičiavimu, yra 1 euras iš kiekvieno Lietuvos gyventojo kasdien. Todėl reikia sugalvoti schemą, kaip tuos pinigus surinkti.

Jis atkreipė dėmesį, kad visus verslus, įskaitant gamybą, galima iškraustyti iš Lietuvos, tačiau savo NT neiškraustysi.

„Lietuvoje yra gerai, kad turto nuosavybė yra plati, todėl mes ginsime savo šalį dėl to, kad čia yra mūsų turtas. Didžiausią norą apginti šalį turi turto savininkai.

Man atrodo, NT mokestis iš esmės yra labai stipriai pateisinamas, nes Lietuvoje NT yra vertas apie 190 mlrd. eurų, žemė, kurią turime, – dar keliasdešimčia milijardų eurų“, – vardijo ministras.

Jis teigė nesuprantantis, kodėl praeitą savaitę Finansų ministerija su premjere atsitraukė nuo šio siūlymo.

Simonas Gentvilas („Lietuvos Davosas 2024“, transliacijos ekrano nuotr.)

„Aš nenoriu būti kaip Gabrielius Landsbergis – to nebus rytoj. Bet, jeigu hipotetiškai rytoj įvyktų provokacija, tai NT vertė nukristų 10 proc. Būtų labai daug skelbimų „parduodu“ ir labai mažai pirkėjų.

Kad tai nenutiktų, savininkai turi pirkti „Kasko“ draudimą – krašto apsaugą. Turto savininkų logika – kad mums reikia, kad šitoj šaly būtų gera mūsų turto apsauga, nes jie nesikraustys. Tai yra papildomas argumentas, kodėl NT mokesčio reikia“, – komentavo S. Gentvilas.

Jį labiausiai nustebino miestų merų nepritarimas, mat, pasak aplinkos ministro, šiandien dar yra neišnaudota galimybė sužiūrėti valstybinę žemę.

Anot pašnekovo, didmiesčiuose pusė valstybinės žemės sklypų yra nesuplanuota: „Eini Vilniuje, nuo Seimo, pereini Nerį ir eini Mickevičiaus gatve. Ir kas trečias Žvėryno sklypas Vilniaus savivaldybės yra nesuformuotas, nors tvora stovi nuo sovietmečio ir parašyta „privati valda“.

T. y. savininkai, kurie faktiškai naudoja žemę, bet nemoka už ją. Aš manau, kad po Seimo rinkimų, spalio mėnesį, dauguma priims, nubalsuos už tą projektą .“

Šaltinis: tv3.lt

 

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!