Šildymo bėdos šią žiemą kamuoja daugelį: vienus aikčioti verčia išsipūtusios sąskaitos, kitiems speiguotomis naktimis neveikia šildymo sistemos, o dar kitus į neviltį varo klausimas, kur nusipirkti malkų ar briketų. Kuris šildymo būdas geriausias, pasakyti nėra paprasta. Tačiau vilnietė Raminta porą iš jų palygino ir pasakė, kas pasikeitė, įsirengus šildymo sistemą „oras–oras“, pakeitusią anksčiau kūrentas malkas.
Raminta gyvena nedideliame, 70 kv. m ploto mūriniame name su mansarda, statytame prieš dvidešimt metų Vilniaus priemiestyje. Pagal pradinį planą name buvo numatytas šildymas malkomis ir įrengta centrinio šildymo sistema su kietojo kuro katilu. Tačiau pernai vasarą Raminta nutarė atsisakyti šildymo malkomis ir įsirengti šildymo sistemą „oras–oras“, kitaip tariant, sumontuoti kondicionierių.
Dėl katilo nesijautė saugiai
„Sprendimą įsirengti elektrinį šildymą priėmiau gana lengvai – pavargau nuo gyvenimo su malkomis“, – neslėpė Raminta.
Ji pritaria, kad spragsinčios malkos židinyje gražiai atrodo ir jaukiai nuteikia, visgi kai malkas reikia nešioti, sandėliuoti, kai tenka valyti pelenus ir nuolatos prižiūrėti besikūrenančią ugnelę, visa romantika išgaruoja.
Šildymas malkomis
FOTO: Shutterstock
„Ilgainiui supratau, kad labiau nuvargstu nuo nuolatinio rūpesčio nei gaunu naudos“, – sakė Raminta.
Jos teigimu, prie sprendimo keisti šildymo būdą pastūmėjo ir viena nemenka problema – nuolatiniai temperatūros svyravimai namuose.
„Kai išvykdavau į darbą, namai atšaldavo, tad grįžus vakare reikėjo stipriai šildyti. Būdavo, vakare prikūrendavau net iki 26 laipsnių, o grįžusi po darbo šaltesnėmis dienomis rasdavau vos apie 12 laipsnių šilumos“, – prisiminė vilnietė.
Tiesa, ji jau anksčiau atsisakė centrinio šildymo sistemos su malkomis kūrenamu katilu, bet, pasak jos, tai nepasiteisino.
„Katilo priežiūra buvo gana sudėtinga, net keletą kartų jis buvo perkaitęs, nuolat pasipildavo garai, tad nerimavau dėl saugumo“, – pasakojo moteris.
Vietoj šios sistemos ji įsigijo daugiafunkcę malkomis kūrenamą krosnelę, kurios skleidžiamos šilumos pakako nedideliam namui apšildyti.
Didžiausias pokytis – komfortas
„Sistema „oras–oras“ kainavo apie 1500 eurų, skaičiuojant su darbais. Nedideliam mano namui užteko vieno įrenginio“, – pasakojo Raminta.
Didelio remonto sistemos įrengimas nepareikalavo: reikėjo tik pergręžti sieną, kad būtų galima perkišti laidus, ir pakabinti įrenginius viduje ir lauke.
Šildymas „oras-oras“
FOTO: Shutterstock
Pasak Ramintos, didžiausias pokytis, kurį pajuto visai netrukus, buvo komfortas.
„Kurį laiką net negalėjau priprasti prie jausmo, kad grįžtu namo ir čia visada šilta, nors niekas nekūrė krosnies,“ – tikino moteris ir pridūrė, kad jai, daugelį metų kūrenusiai krosnį, šitai atrodė beveik neįtikėtina.
Vilnietė džiaugiasi ir tuo, kad dabar gali gyventi ramiau ir saugiau, nes nebereikia bijoti, kad katilas perkais ar pradės rūkti.
Palygino kainas
Raminta dažnai sulaukia klausimų, ar apsimokėjo keisti šildymo būdą ir kaip dabar atrodo sąskaitos. Kadangi ir jai pačiai buvo įdomu palyginti jas su ankstesnėmis, ji apskaičiavo pernykštes ir šių metų išlaidas.
„Per sezoną sunaudodavau maždaug 6–7 kubus malkų. Vienas kubas kainuoja apie šimtą eurų, tad visas šildymo sezonas atsieidavo kokius 600–700 eurų. Tiesa, dar nuo oro daug priklauso – tokią žiemą kaip ši tikriausiai būtų reikėję ir daugiau malkų“, – savo skaičiavimais dalijosi pašnekovė.
Pasak jos, teoriškai šildytis malkomis pavyksta pigiau nei elektra, bet tik tada, jei visą dieną būni namuose ir gali nuolat pakurti. Kitaip šiluma tiesiog neišsilaiko, o kur dar nerimas, kad atšalus namui gali ir vanduo vamzdžiuose užšalti? Visa tai apibendrindama moteris sako, kad „žiemą esi tarsi pririštas prie namų“.
Ji neslepia, kad įsirengus šildymo sistemą „oras–oras“ elektros sąskaitos pasikeitė.
„Anksčiau per mėnesį prisukdavo apie 100 kilovatvalandžių, dabar – apie 700, tad šios žiemos vieno mėnesio sąskaita siekia maždaug 200 eurų. Anksčiau būdavo vos 30 eurų“, – pasakojo Raminta.
Vis dėlto ji tikina radusi būdą šiek tiek sutaupyti: „Kadangi turiu elektros „Biržos“ planą, nuolat stebiu, kaip kinta elektros kaina. Programėlė rodo jos pokyčius kas 15 minučių, pagal tai nuotoliu galiu reguliuoti ir šildymo įrenginį: kartais sėdžiu ir žaidžiu – kada įjungti, kada išjungti.“
Vis dėlto visiškai atsisakyti malkų Raminta neplanuoja.
„Krosnelę pasilikau kaip atsarginį variantą didelių šalčių ar elektros kainos šuolio atvejui. Manau, gyvenant name verta turėti bent kelis kubus malkų – dėl viso pikto ir dėl jaukumo“, – svarstė ji.
Šaltinis: DELFI.LT
