Seime – opozicijos siūlymas atleisti parlamento vadovą Juozą Oleką. Seimo opozicinės frakcijos šalinti parlamento vadovą siekia dėl antikonstitucinio siūlymo socialdemokratą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju.
Opozicijos parengtame projekte teigiama, kad J. Oleko teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad Seimo pirmininkas nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų, vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis.
Žlugo nepasitikėjimo procedūra
Valdančiųjų frakcijų atstovams nedalyvavus slaptame balsavime, žlugo opozicijos inicijuota nepasitikėjimo procedūra Seimo pirmininku socialdemokratu Juozu Oleku.
BNS skaičiavimu, slaptame balsavime dalyvavo kiek daugiau nei 40 parlamentarų. Visi balsavusieji priklauso opozicinėms frakcijoms.
„Iš viso išduota biuletenių – 43, rasta biuletenių – 43. Galiojančių – 40, negaliojančių – 3. Už – 35, prieš – 2, susilaikė – 3. Nutarimas nepriimtas“, – pranešė posėdžiui pirmininkaujantis Raimondas Šukys.
Pagal Seimo statutą, Seimo pareigūnas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 71 iš 141.
Tokiu būdu J. Olekas lieka vadovauti Seimui.
Opozicija siekė šalinti parlamento vadovą
Iniciatyvą pristatė Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.
„Jei reikėtų pasakyti vienu sakiniu – Seimo pirmininkas tapo Konstitucijos diskreditavimo simboliu. Vos per pusmetį ne kartą aukščiau valstybinių interesų kelti asmeniniai – partiniai interesai. Pirmą kartą istorijoje Konstitucinio teismo formavimas pripažintas antikonstituciniu“, – Seimo tribūnoje kalbėjo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas M. Lingė.
Pasak konservatoriaus, J. Oleko sprendimas buvo grįstas partiniais ir žemesnės galios teisės akto Vyriausybės nutarimo nuostatomis, o ne Konstitucija. M. Lingė teigė, kad konstitucinių nuostatų nepaisymas negali būti ignoruojamas.
„Mes negirdėjome, kad jis (J. Olekas – tv3.lt) būtų suklydęs, kad gailisi, kokias išvadas padarė, kad ateityje būtų užkirstas kelias tokiai situacijai pasikartoti. Tiesa, girdėjome apgailestavimą, tačiau ne dėl reikalavimų neatitinkančio kandidato parinkimo, o dėl tokio Konstitucinio Teismo sprendimo“, – aiškino M. Lingė.
„Gerbiamas Juozai Olekai, skiriamas į pareigas akcentavote didelę pagarbą Seimo institucijai. Pagarba institucijai be pagarbos teisės viršenybei neegzistuoja. Jūs ne tik prisiekėte padėjęs ranką ant Konstitucijos, bet jūs priimate kitų valstybės pareigūnų priesaikas. Ir tai yra reikšmingas įpareigojimas gerbti pagrindinį šalies įstatymą – būti Seimo, o ne socialdemokratų interesų pirmininku“, – teigė M. Lingė.
Pirmasis klausimą M. Lingei uždavė „Nemuno aušros“ frakcijos narys Aidas Gedvilas.
„Vertinant jūsų veikimo metodus, noriu paklausti – kokia ta tikroji priežastis? Kokių jūsų prašymų ar reikalavimų nevykdė būtent Seimo pirmininkas, dėl ko jūs ėmėtės šio keršto?“ – klausė A. Gedvilas.
„Tai tikrai ne kažkokie politiniai išskaičiavimai. Tiesa, galima sutikti, tą ir paminėjau pristatyme, kad Seimo pirmininkas turi autoritetą, turi didelę patirtį, tačiau norėtųsi, kad ta patirtis, tas autoritetas būtų išnaudoti politiniams standartams stiprinti, kelti demokratines idėjas ir jas stiprinti, o ne pateisinti, nesureikšminti ar kažkaip kitaip ignoruoti ne tik teisės normas, bet ir apskritai ir bendrą politinę kultūrą“, – atsakė M. Lingė.
Klausimą uždavė ir „Nemuno aušros“ narys Artūras Skardžius.
„Kaip sakoma: geriausia gynyba yra puolimas. Tą destruktyviai veikdama opozicija tuo ir šiandieną naudojasi. Ką užsipulsi, tai aišku – pirmąjį asmenį, Seimo pirmininką. Gerbiami opozicijos atstovai, siūlyčiau jums prieš einant į tribūna, pasižiūrėti į veidrodį, pasižiūrėti į save, pasižiūrėti į savo turimas problemas. Aš nevardinsiu pedofilijos, visų kitų korupcinių skandalų ir visa kita […]. Kolegos, pasižiūrėkite į veidrodį ir baikite tuos cirkus“, – kalbėjo A. Skardžius
Anot M. Lingės, klausimo nebuvo ir į jį nesureagavo.
Olekas: interpeliacija neturi teisinio pagrindo
Žodį tarė ir parlamento vadovas J. Olekas. Šis pabrėžė, kad opozicija turi teisę rengti interpeliaciją ir kelti klausimus, tačiau svarbu įvertinti, ar ji turi teisinį pagrindą.
„Šiandien svarbiausia įvertinti ar ši interpeliacija turi teisinį pagrindą. Interpeliacijos tekste tokio pagrindo nėra. Pirmiausia, noriu atkreipti dėmesį į patį pateiktą nutarimo projektą. Jame nėra aiškiai nurodyta teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų siūloma atleisti Seimo pirmininką iš pareigų“, – teigė J. Olekas.
Pasak parlamento vadovo, nutarimo projekte pateikiami argumentai yra politinio ir neteisinio pobūdžio.
„Interpeliaciją turiu vertinti kaip vieną iš opozicijos bandymų parodyti save. Parodyti save veikime, aktyvume, tačiau tokie dalykai, kurie yra neparemti argumentais ir faktais, kurie remiasi vien tiktai politine nuostata, jie menkina ir Seimą.
Tokie bandymai, pirmiausia, kenkia ne man, kaip Seimo pirmininkui. Kartais politikoje reikia mokėti sustoti ir savęs paklausti: ką mes šiandien darome su Seimu? Ar mes jį stipriname, ar stipriname demokratiją, ar stipriname žmonių pasitikėjimą savo valstybe?“ – teigė parlamento vadovas.
Anot J. Oleko, visuomenė itin atidžiai stebi politikus ir vertina parlamentarų sprendimus ir elgesį. Verta savęs paklausti, ar interpeliacija stiprina parlamentarizmą ir pasitikėjimą Seimu, kalbėjo Seimo pirmininkas.
„Tada žmonės klausia, ar čia sprendžiami valstybės reikalai, ar čia tiesiog vyksta politinės rietenos, spektakliai, dažnai komedinio žanro. Kai Seimas paverčiamas nuolatinių konfliktų, kai parlamentas tampa politinio teatro scena, galiausiai pralaimime visi“, – teigė J. Olekas.
Po parlamento vadovo kalbos – opozicijos klausimai
Po J. Oleko kalbos parlamento vadovui klausimą uždavė konservatorė Jurgita Sejonienė.
„Juozas Olekas šiandien […] tvirtino, kad nepasitikėjimo procedūra gali būti susijusi ir su mažumos baime dėl tam tikros pozicijos sėkmės. Tai čia yra jūsų žodžiai šiandien paviešinti. Norėčiau paklausti, ką jūs laikote sėkme – kad ir toliau daugumoje liksite su „Nemuno aušra“?“ – klausė parlamentarė.
Atsakydamas į klausimą J. Olekas kalbėjo apie ankstesnį parlamentarės pareiškimą. Praėjusių metų pabaigoje vykusio Seimo posėdžio metu konservatorė Seimo pirmininką pavadino neįgaliu.
„Turbūt galėčiau neatsakyti, nes tamstos nuomone esu neįgalus. Nežinau kaip jūs čia tą vertinate. Taip kaip stigmą neįgalių žmonių su negalia? Pasakysiu, kad vertinu daugumos sėkmę kaip stiprų apsisprendimą dėl duotų įsipareigojimų Lietuvos žmonėms vykdyti, dėl gero saugumo ir Lietuvos gynybos biudžeto priėmimo“, – teigė J. Olekas.
Anksčiau Seimo Etikos procedūrų komisija nustatė, kad J. Sejonienė nusižengė Politikų elgesio kodeksui.
Konservatorių frakcijos seniūnas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad teikdamas J. Sabatausko kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus žinojo, kad jis neatitinka kriterijų.
„Vis tiek padarėte antikonstitucinį veiksmą ir net neatsiprašėte. Nepasakėte „atsiprašau“. Būtumėte pasakęs atsiprašau, apgailestaujate, kad daugiau tokių situacijų vengsite – galėjo būti kitoje šviesoje šiandieninis procesas.
Bet jūs nepasakėte to. Ir tai yra labai svarbu, nes labai tikėtina, kad jūs ir toliau planuojate ir toliau laužyti Konstituciją. Todėl šitas procesas ir vyksta“, – klausė konservatorių lyderis.
„Man atrodo, kad aš tikrai netingiu ar nesigėdiju atsiprašyti ir tą esu ne kartą padaręs. Šiuo atveju, dabar kaip jau viską žinome, kokie sprendimai yra Konstituciniame Teisme, galima tai ir padaryti. Kita vertus, tuo metu, kada aš priiminėjau sprendimą, tai toli gražu nebuvo taip kaip jūs dabar teigiate. Aš konsultavausi su keletu Konstitucinės teisės žinovais“, – teigė J. Olekas.
J. Olekas anksčiau pabrėžė, jog siūlydamas J. Sabatauską į KT teisėjus konsultavosi su įvairiomis žinybomis, laikėsi galiojančios teisinės tvarkos.
Dėl projekto parlamentarai apsispręs slaptu balsavimu. Valdantieji teigia, kad balsavime nedalyvaus.
Valdantieji: kyla abejonių dėl opozicijos ketinimų
Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė kreipėsi į parlamentą frakcijos vardu ir išreiškė abejonių dėl opozicijos intencijų. Parlamentarė teigė, kad opozicija turi teisę rengti procedūrą. Tačiau, anot O. Leiputės, gyventojai rinko politikus ne tam, kad būtų gaištamas laiškas „begaliniams politiniams žaidimams“.
„Opozicija vėl griebiasi senos taktikos – kai neturi realių idėjų Lietuvai stiprinti, pradeda puldinėti konkrečius asmenis. Tai nėra nepasitikėjimas, tai opozicijos desperacija. Jūs norite atleisti Seimo pirmininką ne todėl, kad jis blogai dirbo, o todėl, kad trukdo jūsų žaidimams“, – teigė socialdemokratė.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Jaroslav Narkevič teigė, kad frakcija išnagrinėjo teikiamą pasiūlymą.
„(Frakcija – tv3.lt) sprendžia vienareikšmiškai – tai yra imitacija veiklos, noras pasirodyti, noras būti matomiems ir tai negali būti remiamas veiksmas. Dėl to mes vienareikšmiškai nedalyvausime šitame farse“, – teigė parlamentaras
Opozicija neigia kaltinimus dėl darbo trukdymo
Konservatorius Jurgis Razma atliepė opozicijos teiginius, kad opozicija trukdo parlamento darbui.
„Pastebėsiu, kad tokio nedarbingo laikotarpio kaip yra pastaruosius keletą mėnesių aš seniai nebeatsimenu, nors jau ne vieną kadenciją esu. Kai laikotarpyje tarp rudens ir pavasario sesijų nebuvo nei vienos neeilinės sesijos, kai komitetai beveik neposėdžiavo […].
Reiktų pripažinti, kad patys tų darbų nelabai turite ir baigti tą demagogiją, kaip ir eilinį kartą demagogiškas kartas, kad opozicija nepalaiko numatyto finansavimo gynybos reikmėms“, – aiškino J. Razma.
Posėdyje kalbėjo demokratė Agnė Širinskienė. Pasak parlamentarės, ankstesnėse interpeliacijose nebuvo „tokio klaidų neigimo ir arogancijos“.
„Išgirdome didžiulį pamazgų pylimą, kuo yra blogi tie žmonės, kurie kelia klausimus dėl neefektyvaus Seimo darbo. Jūs sakote, kad čia tuščiai laiką gaištame, tai jūs pagalvokite, kiek Seimas laiko turės sugaišti, svarstydamas naują kandidatą į Konstitucinį Teismą“, – teigė demokratė.
Opozicija reikiamą parašų skaičių surinko vasarį
Opozicijoje dirbantys parlamentarai vasarį surinko reikiamą 29 parlamentarų parašų skaičių, kad būtų galima pradėti nepasitikėjimo Seimo pirmininku J. Oleku procedūrą. Šiuo metu yra surinkti 34 parašai.
Sausį Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad socialdemokrato Juliaus Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai, apie galimybę J. Olekui pareikšti nepasitikėjimą užsiminė liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Taip pat opozicijos inicijuotame projekte nurodoma, kad parlamento vadovo teikimai į Seimo kontrolierius stokojo atsakomybės. Pirmoji kandidatė Rasmina Čepkauskienė, anot jų, teikta neišsiaiškinus, ar jos kandidatūra atitinka teisės aktų reikalavimus.
Vėliau pristatyta socialdemokratės Nerijos Stasiulienės kandidatūra, kaip pažymima pateiktame dokumente, į Seimo kontrolieres teikta neįvertinus jos kvalifikacijos ir pasirengimo pareigoms. Ši kandidatūra slapto Seimo narių balsavimo metu nesulaukė reikiamo palaikymo.
Taip pat J. Oleko atšaukimo iš pareigų dokumento projekte nurodoma, kad Seimo pirmininkas nedemonstruoja siekio ieškoti konsensuso tarp frakcijų, vengia dialogo ir kompromiso paieškų su skirtingomis visuomenės grupėmis, kaip, pavyzdžiui, įstatymo pataisų dėl LRT atveju.
J. Olekas Seimo pirmininku išrinktas 2025 metų rugsėjo 10 dieną, kai pasikeitus valdančiosios koalicijos sudėčiai iš pareigų atsistatydino Saulius Skvernelis.
Šaltinis: TV3.LT
