„Tušti koridoriai“, „visi gydytojai kažkur pasislėpę“, „eilės didžiulės, o atėjus – tuščia“. Kokių tik nusiskundimų neliejo pacientai dar pandemijos metu įvedus griežtesnę patekimo pas gydytojus tvarką. Gydymo įstaigos gi pabrėžia, kad prie kabinetų nutįstančios ilgos gyvos eilės, kai dalis pacientų nori „tik paklausti“ – jau praeitis.
„Kai metus laiko lauki vizito, ir dar gydytojas 1,5 val. vėluoja“, – neseniai socialiniame tinkle dalindamasi tuščio koridoriaus nuotrauka konstatavo viena moteris.
Dar iki dabar nestinga besistebinčių gyventojų, kad gydytojo vizito laukti tenka ir ištisus metus, o atėjus į gydymo įstaigą pasitinka tušti koridoriai.
Jei anksčiau didelės gyvos eilės poliklinikose, kur kai kurie pacientai ateina „tik paklausti“ buvo įprastas vaizdas, dabar daug kas yra pasikeitę. Nors pacientams susidaro įspūdis, esą gydytojai „nieko neveikia“, pačios gydymo įstaigos pabrėžia, jog taip manyti visiškai klaidinga.
Priima tik su išankstine registracija
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Šapranauskienė, šiuo metu poliklinikoje, išskyrus skubius atvejus, pacientai planinei pagalbai registruojami iš anksto.
„Vertinant situaciją po COVID-19 pandemijos, eilių valdymas tapo labiau orientuotas į išankstinę registraciją. Pacientai dažniau registruojasi iš anksto ir tikisi būti priimami paskirtu laiku.
Taip pat įstaigoje turime ir savo eilių valdymo sistemą, kada pacientai į kabinetą kviečiami pagal paskirtą laiką. Tokiu būdu apribojama galimybė pacientui patekti be registracijos ir sumažinamas tų spontaniškų apsilankymų skaičius, kai pacientai beldžiasi į gydytojo kabinetą „tik paklausti“, – komentavo ji.
Tušti koridoriai rodo, kad sistema veikia
Nors gydymo įstaigose apsilankantys pacientai vis dar linkę nusistebėti ar net piktintis išvydę apytuščius koridorius, pasak poliklinikos atstovės, tai kaip tik parodo, kad sistema veikia.
„Turbūt tie tušti koridoriai gydymo įstaigose pacientų tiesiog klaidingai interpretuojami. Sakyčiau, tai kaip tik yra eilių valdymo sistemos rezultatai, nes pacientas registruojamas konkrečiam laikui. Tokiu būdu išvengiama fizinių eilių ir žmogus už durų laukia trumpiau“, – komentavo D. Šapranauskienė.
Ji pridūrė, kad svarbu suprasti ir tai, jog gydytojas turi savo grafiką ir per dieną gali priimti ribotą pacientų skaičių.
„Kiekvienam pacientui reikia skirti pakankamai laiko – jį išklausyti, apžiūrėti, paskirti tyrimus, gydymą. Taigi manytume, kad didelės fizinės eilės prie gydytojo kabineto nėra privalumas, nes tiek pacientas patiria tam tikrą nepatogumą, tiek ir gydytojas priverstas paskubėti, o tokiu būdu gali nukentėti paslaugų kokybė“, – kalbėjo poliklinikos atstovė.
Šeimos gydytojo krūvį nuima slaugytojos
D. Šapranauskienė pasakojo, kad poliklinikoje vykdoma išankstinė pacientų registracija tiek planinėms paslaugoms, tiek ūmiai susirgusiems pacientams.
„Turime priėmimo skyrių, kuriame konsultuojami tą pačią dieną besikreipiantys pacientai – tiek ūmiai susirgę, tiek paūmėjus lėtinei ligai. Tokiu būdu skubūs srautai yra atskiriami nuo planinių pacientų ir sumažinamas laukimo laikas pas šeimos gydytojus“, – komentavo poliklinikos atstovė.
„Turbūt tie tušti koridoriai gydymo įstaigose pacientų tiesiog klaidingai interpretuojami. Sakyčiau, tai kaip tik yra eilių valdymo sistemos rezultatai, nes pacientas registruojamas konkrečiam laikui.“
Ji atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, daug šeimos gydytojo darbo krūvio nuima slaugos personalas, mat dalis tokių funkcijų kaip kompensuojamųjų vaistų pratęsimas, kai kurių tyrimų paskyrimas ir panašiai yra deleguojama slaugytojams:
„Šeimos gydytojų prieinamumą iš dalies pavyksta gerinti per slaugos grandies stiprinimą. Slaugytojams deleguojamos tam tikros funkcijos, tokios kaip kompensuojamų vaistų pratęsimas, suaugusiųjų vakcinacija, tyrimų paskyrimas pagal kompetenciją, leidžia daliai pacientų gauti paslaugas greičiau, apeinant šeimos gydytoją grandį. Tuo metu pas tam tikrus gydytojus specialistus, pavyzdžiui, kardiologus, endokrinologus, veikia vadinamieji „žalieji koridoriai“.“
Patekti pas gydytoją neretai galima ir tą pačią dieną
D. Šapranauskienė pasakojo, kad pas didžiąją dalį specialistų, pavyzdžiui, vaikų neurologus, otorinolaringologus, chirurgus, ginekologus, eilių įstaigoje praktiškai nėra.
„Kiekvieną savaitę viešiname informaciją apie tai, pas kuriuos gydytojus specialistus eilių nėra. Kitaip sakant, pas juos konsultacija turint šeimos gydytojo siuntimą galima tą pačią dieną arba tą pačią savaitę. Be abejo, yra gydytojų, kurių paklausa yra didelė ir eilės išties yra ilgesnės.
Ilgiausiai pacientai poliklinikoje laukia endokrinologo, gastroenterologo, dermatovenerologo, endoskopuotojo konsultacijos. Norint patekti pas šiuos gydytojus, laukiama daugiau nei 30 dienų, taigi ilgiau, nei yra numatyta teisės aktuose. Šiandien intensyviai ieškome ir gydytojo endokrinologo, ir dermatologo, ir gastroenterologo, nes poreikis šioms paslaugoms yra didelis“, – komentavo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad valdyti eiles įstaigoje padeda ir aktyvi vadyba – pacientams siunčiami priminimai SMS žinutėmis, skambinama likus dienai ar dviem iki vizito.
Sveikatos apsaugos ministrė: eilės mažėja
Kaip neseniai komentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, situacija dėl eilių gydymo įstaigose Lietuvoje gerėja. Tiesa, tai vyksta netolygiai ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Pasak jos, su didžiausiomis problemomis, kalbant apie eiles, susiduriama tretinio lygio gydymo įstaigose, tačiau yra stebimi pozityvūs pokyčiai.
„Situacija dėl eilių, sakyčiau, yra netolygi, bet šiek tiek optimistiška. Poslinkių matome ir turbūt patys didžiausi pokyčiai matomi Santaros klinikose.
Prieš Velykas teko kalbėti su Santaros klinikų vadovu, kuris pateikė skaičius apie tai, kaip maždaug trečdaliu sumažėjo laukimo eilės į eilę, kur pačios didžiausios ir aštriausios problemos eilių klausimu“, – neseniai Seime kalbėjo ji.
M. Jakubauskienė teigė, kad ne vienas sprendimas sklandesniam patekimui pas gydytojus jau priimtas arba yra pakeliui.
„Esame priėmę ir paruošę visą paketą įvairių sprendinių – teisės aktų, ministro lygio įsakymų, kurie koreguoja paslaugų teikimą tiek šeimos gydytojo lygmenyje, tiek pačioje sveikatos sistemoje kalbant apie lėtinių ligų priežiūrą, kad maksimaliai sumažintume siuntimų skaičių.
Taip pat kalbame su ligonių kasomis apie finansavimo modelio peržiūrėjimą, kad neliktų per daug finansinių paskatų siuntimams generuoti“, – sakė ministrė.
Duomenis apie eiles pacientai gali matyti realiu metu
Naujausi Valstybinės ligonių kasos (VLk) duomenys rodo, kad iš esmės vaizdas dėl eilių pas gydytojus specialistus yra ne vienalytis. „Kai kuriose įstaigose matomi gerėjimo ženklai, bet tai nėra vienodas visos sistemos pokytis. Tad labai svarbu žinoti, ką ir kuriuo laiku sveikatos apsaugos ministrė teigė, kuo rėmėsi, ką lygino, o gal rėmėsi tik vienos kurios nors gydymo įstaigos duomenimis“, – nurodoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Ligonių kasų specialistai priminė, kad anksčiau gydymo įstaigos eilių duomenis pačios siųsdavo VLK, kur ji būdavo sisteminama. Dabar visa informacija pateikiama išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos (IPR IS) švieslentėje, kuri yra prieinama Valstybinės duomenų agentūros interneto svetainėje.
„Nuo praėjusių metų liepos 1 d. tokių duomenų iš įstaigų VLK nerenka. Siekiama, kad įstaigos visų savo vizitų duomenis deklaruotų IPR IS. Minėtoje švieslentėje informacija yra atnaujinama kas mėnesį – kiekvieno mėnesio 20 d. – ir yra grįsta realiais IPR IS duomenimis apie registracijas ir vizitus pas gydytojus.
Kad švieslentė funkcionuotų visa apimtimi, prie jos turi būti prisijungusios visos gydymo įstaigos. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl pacientų registravimo tvarkos, visos gydymo įstaigos privalo registruoti pacientus IPR IS, nepriklausomai nuo to, ar pacientas joje registruojasi pats, ar paskambinęs telefonu, ar atvykęs į gydymo įstaigą.
IPR IS švieslentėje galima rasti susistemintą gydymo įstaigų, kurios naudojasi IPR IS ir yra sudariusios sutartis su ligonių kasa, informaciją. Remiantis IPR IS duomenimis, situaciją galima detaliai analizuoti pasirenkant konkrečią gydymo įstaigą, gydytojo specialybę ir rūšiuojant pagal laukimo laiką – tuomet matyti, kur vidutiniai laukimo laikai mažėjo, o kur išlieka dideli“, – nurodė VLK.
Kodėl laukimo eilės gali stipriai skirtis?
Pasak ligonių kasų, skirtingose gydymo įstaigose laukimo laikas konsultacijai gauti gali gerokai skirtis, paslaugų prieinamumas priklauso nuo konkrečios įstaigos.
„Svarbu pažymėti, kad eilių trukmę reikšmingai veikia ir pacientų pasirinkimo įpročiai. IPR IS leidžia registruotis pas konkretų gydytoją, todėl pacientai dažnai renkasi tuos pačius, geriausiai žinomus specialistus. Dėl to pas juos laukimo laikas gali būti gerokai ilgesnis, nors toje pačioje įstaigoje pas kitus gydytojus vizito galima sulaukti greičiau“, – nurodė VLK specialistai.
IPR IS sistemoje IPR IS duomenys leidžia analizuoti situaciją pagal įstaigas ir specialybes, nustatant laukimo laikų pokyčius.
„Tarkime, jei palygintume šių metų sausio ir vasario mėnesių eiles pas gydytojus specialistus didžiosiose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, matysime, kad daugėja pacientų, kurie pas specialistus patenka per 30 dienų nuo registracijos.
Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ši pacientų dalis padidėjo nuo 56 proc. sausį iki 66 proc. vasarį. Panaši tendencija fiksuojama ir Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose (nuo 53 iki 60 proc.), Klaipėdos universiteto ligoninėje (nuo 57 iki 61 proc.), Respublikinėje Panevėžio ligoninėje (nuo 65 iki 73 proc.) bei Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (nuo 80 iki 85 proc.)“, – komentavo ligonių kasos.
Šaltinis: TV3.LT
