Po galimybės pasitraukti iš II pensijų pakopos tūkstančiai gyventojų jau atgavo savo sukauptus pinigus. Tačiau dalis jų dabar pripažįsta, kad sprendimas luktelėti atsipirko – per kelis mėnesius sukauptos sumos išaugo net keliais tūkstančiais eurų. Pensijų fondų atstovai aiškina, kas lėmė tokį šuolį.
Dauguma iš II pensijos pakopos pasitraukusių gyventojų jau sulaukė savo sukauptų lėšų.
Tiesa, po pasitraukimo II ketvirtį, kai kurie gyventojai dalijasi, kad sulaukė kur kas didesnės sumos nei būtų pirmojo ketvirčio metu.
Pavyzdžiui, vieno iš didžiųjų Lietuvos miestų gyventoja Ramunė (tikras vardas redakcijai žinomas) dalijosi, kad jos sukauptų lėšų suma padidėjo kiek daugiau nei 3 tūkst. eurų.
„Labai gerai, kad palaukiau, tai dabar gavau žymiai daugiau pinigų. Jei būčiau pasitraukus pirmo etapo metu, tai būtų išmokėję 15 556 eurus.
Dabar jau sulaukiau pinigų ir žiūriu, kad pervedė 18 899 eurus. Visai neblogai, per kelis mėnesius paaugo 3 343 eurais“, – džiaugėsi Ramunė.
Tuo metu Jolanta (vardas pakeistas) pasakojo, kad jos sukaupta suma taip pat padidėjo 3 tūkst. eurų.
„Labai apsidžiaugiau, kad mano pinigai padidėjo beveik 3 tūkst. eurų. Dabar jau reikšminga suma“, – pridūrė ji.
Vidutiniškai uždirbo po 700 eurų
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas patvirtino, kad kaupimą tęsiantiems II pensijų pakopos dalyviams II ketv. buvo sėkmingas – jų sukauptos lėšos reikšmingai paaugo.
„Tam didžiausią įtaką turėjo stiprūs investavimo rezultatai: II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža per antrąjį metų ketvirtį siekė 11,5 proc. Jaunesniųjų dalyvių pensijų fondų grąža vidutiniškai viršijo 14 proc., o konservatyvių siekė beveik 4 proc.“ – aiškino jis.
Taip pat V. Rūkas dalijosi, kad, Lietuvos banko duomenimis, II ketv. (birželio pabaigoje) vienam dalyviui teko 7,6 tūkst. eurų.
Paprastai tariant, kad likę dalyviai per ketvirtį vidutiniškai uždirbo dar apie 700 eurų.
„Šie rezultatai rodo, kaip kaupiamas lėšas veikia laikas ir sudėtinės palūkanos. Jau I ketv. iš kaupimo pasitraukę gyventojai atsiėmė ne tik savo įmokas, bet ir joms uždirbtą investicinę grąžą, kuri viršijo pačių įmokėtą sumą.
O II ketv. parodė, kad kaupimą tęsiantys dalyviai sukauptą turtą augino dar labiau. Tai tik patvirtina, kad, kuo ilgiau žmogus kaupia, tuo stipriau pasireiškia ilgalaikio investavimo efektas“, – nurodė V. Rūkas.
Pasak jo, bendra II pakopos valdomo turto suma padidėjo nuo 6,22 mlrd. balandžio viduryje, įvykdžius išmokas po pirmojo pasitraukimo lango, iki 6,76 mlrd. eurų, t. y. apie 540 mln. eurų.
Šį pokytį apima tiek įmokos, tiek išmokos ketvirčio eigoje, bet didžiausią dalį prieaugio lėmė investicinė grąža.
Patvirtina ilgalaikio kaupimo reikšmę
Pasak specialisto, ilgalaikio kaupimo reikšmę iliustruoja ir bendri fondų rezultatai: vien nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai yra sugeneravę 108,9 proc. grąžos, o akcijų pensijų fondai vidutiniškai viršijo ir 130 proc. augimą.
Tai rodo, kad kaupiant daug metų galutinis rezultatas gali būti gerokai didesnis.
„Jei I ketv. fondų rezultatus dar veikė rinkų svyravimai, II ketv. investuotojams buvo itin palankus. Tai tik patvirtina, kad trumpalaikiai finansų rinkų pakritimai nėra reikšmingi, nes ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė vis tiek palaipsniui auga.
Pavyzdžiui, nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 m. pensijų fondai vidutiniškai yra sugeneravę 108,9 proc. grąžos, o kai kurie akcijų fondai viršijo ir 130 proc. augimą“, – dalijosi jis.
Visgi V. Rūkas priminė, kad pensijų kaupimo rezultatus reikia vertinti pagal ilgesnį laikotarpį.
„Tai – svarbus priminimas, kad pensijų kaupimo rezultatus reikėtų vertinti ne pagal vieną mėnesį ar ketvirtį, o ilgesnį laikotarpį. Finansų rinkoms svyruojant, gali laikinai keistis sukaupto turto vertė, tačiau tokiais momentais svarbu nepasiduoti emocijoms ir nepriimti skubotų sprendimų.
Pensijų kaupime svarbiausia yra nuoseklumas, kantrybė ir gebėjimas neišsižadėti ilgalaikio sprendimo dėl trumpalaikių rinkų pokyčių“, – pabrėžia V. Rūkas.
Kodėl žmonės traukiasi iš kaupimo?
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, ekonomisto Teodoro Medaiskio, dar prieš pradedant antrosios pensijų pakopos reformą buvo nuogąstaujama, kad, suteikus gyventojams galimybę pasitraukti iš kaupimo, tokiu sprendimu gali pasinaudoti didelė jų dalis.
Reformos šalininkai tikino, kad taip nenutiks, tačiau galiausiai ši prognozė pasitvirtino.
Ekonomisto nuomone, tam didelės įtakos turėjo viešojoje erdvėje susiformavęs neigiamas požiūris į antrąją pensijų pakopą – esą kaupimas nepasiteisino ir iš jo verta pasitraukti.
Prie tokio vertinimo prisidėjo ir nusivylimas mažesnėmis nei tikėtasi išmokomis.
Visgi, anot T. Medaiskio, sistema dar nėra visiškai subrendusi – maždaug du dešimtmečiai pensijų kaupimo yra per trumpas laikotarpis galutiniams vertinimams, tam reikėtų bent 35–40 metų. Taigi, teigti, kad antroji pensijų pakopa nepasiteisino, yra gerokai per anksti.
„Žmonės dažnai yra labiau linkę patikėti neigiamomis žiniomis. Tą iš dalies galima paaiškinti elgsenos ekonomikos principais – net ir turėdami pakankamai informacijos jie ne visada priima ekonomiškai racionalius sprendimus“, – sako T. Medaiskis.
Paklaustas, kodėl dalis gyventojų nusprendė pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, ekonomistas svarstė, kad tokį sprendimą galėjo lemti tiek visuomenėje vyraujančios nuotaikos, tiek asmeniniai finansiniai motyvai. Kartais susiformuoja ir tam tikra tendencija – žmonės mato, kad taip elgiasi kiti, ir tiesiog seka jų pavyzdžiu.
„Dalis gyventojų pasitraukė norėdami kuo greičiau pasinaudoti sukauptomis lėšomis, ypač jei jų suma nebuvo didelė ir ateityje vis tiek būtų išmokėta vienkartine išmoka. Kiti tiki, kad sukauptus pinigus galės investuoti sėkmingiau nei pensijų fondų valdytojai.
Vis dėlto, pašnekovo teigimu, tokių žmonių nėra daug. „Kai kurie tikrai gali investuoti sėkmingiau, tačiau dauguma, manau, pervertina savo galimybes. Profesionalūs investuotojai tuo ir yra profesionalūs – jų darbas yra valdyti investicijas“, – sako VU afiliuotasis profesorius.
Pokyčiai sistemos nesusilpnino?
Pasak V. Rūko, nors II pensijų pakopa šiemet išgyveno vieną aktyviausių pokyčių etapų, stiprūs fondų rezultatai rodo, kad sistema veikia stabiliai.
„Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai – brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas – nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai.
Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai“, – sako V. Rūkas.
LIPFA duomenys rodo, kad nepaisant pokyčių pensijų kaupimo sistemoje, pensijų fondai 2026 m. II ketvirtį toliau generavo grąžą ir augino senatvei kaupiamas žmonių lėšas.
II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža (vidutinė grąža, apskaičiuota atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra kiekvienas fondas) nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų – 10,4 proc.
Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. ir 0,7 mlrd. eurų.
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus (2026 m. II ketv., palyginti su 2025 m. II ketv.) uždirbta 906 mln. eurų grąža.
Paprastai tariant, toks buvo investicinis prieaugis arba tiek pinigų padidėjo investuotos lėšos.
Populiarėja 3 pakopa
LIPFA nurodo, kad teigiami rezultatai fiksuoti ir III pakopoje, kur gyventojai kaupia savarankiškai.
2026 m. II ketv. šios pakopos pensijų fondų grąža siekė 13,2 proc., o metinė grąža – 19,9 proc.
Bendrai per metus (nuo 2025 m. birželio pabaigos) III pakopos dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. iki 663 mln. eurų.
Didžiausios akcijų dalies III pakopos fondai per metus uždirbo 23,7 proc., mišraus investavimo – 12,5 proc., o mažesnės rizikos – 3,3 proc. grąžą. Per penkerius metus III pakopos fondų grąža sudarė 40,5 proc.
Pasak V. Rūko, III pakopos rezultatai taip pat patvirtina, kad papildomas kaupimas išlieka svarbus įrankis tiems, kurie nori didesnio finansinio savarankiškumo ateityje.
„Sodros“ pensija yra labai svarbi socialinės apsaugos dalis, tačiau vien jos daugeliui žmonių gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. II ir III pakopos viena kitą papildo, užtikrinant orią ir finansiškai ramią senatvę.
Džiugu ir tai, kad prie šio tikslo vis aktyviau prisideda ir darbdaviai – mokėdami įmokas už darbuotojus jie padeda jiems kaupti papildomai, o darbdavių įmokos neretai būna net kelis kartus didesnės nei pačių darbuotojų“, – pastebi LIPFA vadovas
Šaltinis: TV3.LT
