Daug gyventojų reakcijų šiomis dienomis sulaukė socialiniame tinkle išplitęs žmonių nusiskundimas gydytojo elgesiu Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) priėmimo skyriuje. Piktintasi, kad vyresnio amžiaus moterį priėmęs gydytojas esą elgėsi grubiai, šaukė, norėjo išvaryti pacientę namo. Gydymo įstaiga paaiškino, kad pacientų būklės komentuoti negali, tačiau sakė pradėjusi vidinį tyrimą ir tikino, jog dėl minimo konkretaus gydytojo nusiskundimų nėra gavę.
Minimame įraše viešinama, kad praėjusią savaitę į KUL ligoninės Skubios pagalbos-priėmimo skyrių buvo atvežta 66 metų moteris.
„Greitoji atvežė ligonę, o mes su sese atvykome atskirai. Moteris – mano buvusi anyta, 66 m. pensininkė, visą gyvenimą mokėjusi mokesčius, dirbusi, kuriai stipriai pablogėjus sveikatai, nusprendėme nebelaukti vizito pas šeimos daktarę, kuris buvo suplanuotas birželio 23 d., ir kreipėmės į minėtos ligoninės skubios pagalbos skyrių“, – rašoma daug reakcijų sulaukusiame įraše.
Pasipiktino gydytojo elgesiu
Pasak įrašą išplatinusio asmens, moteris skundėsi silpnumu, koordinacijos praradimu, kairės akies paralyžiumi, taip pat – neaiškiu dariniu krūtinės srityje.
„Skyriuje mus pasitiko malonūs medikai, davė neįgaliojo vežimėlį, labai greitai užregistravo, pastatė kateterį, paėmė kraujo tyrimus ir likome laukti gydytojo konsultacijos. Praėjus maždaug 2 valandoms, pacientė buvo pakviesta į kabinetą. Mano sesuo nuvežė ją neįgaliojo vežimėliu, nes moteris paeiti savarankiškai nelabai ir galėjo“, – toliau dėstoma įraše.
Tačiau toliau vizitas esą pasisukęs kitokia linkme – artimieji neva susidūrė su grubiu gydytojo elgesiu, pakeltu tonu, jų manymu, nepakankamu dėmesingumu moters būklei.
Vis tik moteris vėliau buvo perkelta į kitą skyrių. „Ten mus priėmė malonus personalas, paaiškino, kad šiame skyriuje bus atliekami tyrimai ir stacionarus pacientės stebėjimas. [Kitą dieną] paskambino budėjusi gydytoja, kuri labai maloniai paaiškino tyrimų rezultatus, kurie buvo gana sukrečiantys. Ačiū medikei už kompetenciją ir malonų bendravimą bei aiškų situacijos išaiškinimą.
Bet pratęsiant temą apie šį į mūsų šalį dirbti atvykusį mediką, dalinkitės postu, kad kuo daugiau žmonių apie tai sužinotų, kaip savo valstybėje, kur moki mokesčius, esi priimamas gydymo įstaigoje“, – buvo piktinamasi įraše.
Sukėlė daug reakcijų ir klausimų
Išplitus minėtam įrašui pasipylė daug įvairių žmonių reakcijų, netrūko pasipiktinimo ir net įžeidimų.
Netrukus socialiniuose tinkluose pasirodė ir daugiau detalių apie viešos kritikos sulaukusį gydytoją.
Pradėta dalintis užsienio institucijų viešais duomenimis, kuriais bandyta ieškoti sąsajų tarp minimo mediko ir 2022 m. Australijoje priimtų sprendimų.
Internautų platinamuose dokumentuose teigiama, kad Australijos civilinis ir administracinis tribunolas ir Sveikatos priežiūros skundų komisija 2022 m. kovo mėnesį anuliavo gydytojo, kurio vardas ir pavardė sutampa su viešai sukritikuotu specialistu, licenciją dėl šiurkščių profesinių ir etikos pažeidimų, ir jam buvo uždrausta teikti bet kokias sveikatos priežiūros paslaugas.
„Kyla klausimas, kaip gydytojas, kurio registracija buvo panaikinta Australijoje, šiuo metu dirba Lietuvos gydymo įstaigoje ir ar Lietuvos institucijos vertino šias aplinkybes“, – klausė susirūpinę gyventojai.
Ligoninė pradėjo vidinį tyrimą
Reaguodama į socialiniuose tinkluose plintančią informaciją, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) tikino, kad dėl šio atvejo jau yra pradėjusi vidinį tyrimą.
„Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose plinta emocingas įrašas apie pacientės ir jos artimųjų patirtį mūsų ligoninės Skubios pagalbos skyriuje birželio 12 d. Norime aiškiai pasakyti – mes matome ir žinome šią situaciją. Kiekvienas signalas apie galimai netinkamą elgesį ar komunikacijos stoką mums yra labai svarbus, todėl ligoninės vadovybės sprendimu nedelsiant buvo pradėtas vidinis tyrimas.
Pacientų teisių ir duomenų apsaugos įstatymai bei medicinos etika neleidžia mums viešai komentuoti pacientės diagnozių ar gydymo eigos. Tačiau galime patvirtinti, kad atvykusiai pacientei buvo suteikta visa tuo metu būtina pagalba.
Šiuo metu atliekamo tyrimo metu vertiname ne tik įrašo autorių interpretaciją, bet ir skyriuje budėjusių kolegų, slaugos personalo bei apsaugos darbuotojų liudijimus“, – viešai išplatintame pareiškime dėstė ligoninės.
KUL: gydytojas turi visas galiojančias licencijas
Kaip KUL nurodė naujienų portalui tv3.lt, įstaiga itin griežtai vertinanti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei pacientų saugumą. „Informuojame, kad visi mūsų įstaigoje dirbantys gydytojai, įskaitant ir minimą konkretų gydytoją, turi galiojančias medicinos praktikos licencijas, kurias išduoda ir prižiūri Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Licencijos turėjimas patvirtina, kad specialistas atitinka visus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Pažymime, kad socialiniuose tinkluose pasirodanti informacija ne visuomet atspindi objektyvią realybę, o teisės aktai (įskaitant BDAR bei Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą) draudžia įstaigai viešai komentuoti konkrečius pacientų gydymo atvejus, diagnozes ar darbuotojų asmens duomenis“, – pakartojo įstaiga.
Ligoninės aiškinimu, jeigu pacientas ar jo artimieji mano, kad sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos netinkamai, jie visuomet raginami kreiptis tiesiogiai į ligoninės administraciją oficialia tvarka.
„Kiekvienas oficialus skundas ar kreipimasis yra kruopščiai išnagrinėjamas įstaigos Medicinos etikos komisijos arba Vidaus audito tarnybos, o esant poreikiui – ir nepriklausomų ekspertų. Šiuo metu oficialių, pagrįstų skundų, kurie keltų abejonių dėl minimo gydytojo kompetencijos ar keltų grėsmę pacientų saugumui, nesame gavę.
Klaipėdos universiteto ligoninė yra atvira, į visuomenės poreikius įsiklausanti įstaiga. Mes vertiname kiekvieno paciento bei jų artimųjų grįžtamąjį ryšį – net ir patį kritiškiausią, nes tai padeda mums tobulėti.
Tačiau norime aiškiai pabrėžti, kad mūsų įstaigoje galioja nulinė tolerancija bet kokioms patyčių, neapykantos ar diskriminacijos apraiškoms. Suprantame pacientų artimųjų patiriamą stresą dėl brangaus žmogaus sveikatos, tačiau emocijos negali virsti asmeniniais medikų įžeidinėjimais, žeminimu ar ksenofobiniais išpuoliais socialinėje erdvėje. Ligoninė dėl šių priežasčių pasilieka teisę kreiptis į teisėsaugą“, – komentavo KUL.
Akreditavimo tarnyba: licencija išduota pagal įstatymus
Naujienų portalas tv3.lt situaciją pakomentuoti paprašė ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (VASPVT). Kaip informavo ji, minėtas medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją įgijo Lietuvoje – Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
„Todėl jo atveju nebuvo atliekama užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra“, – nurodė VASPVT atstovė Urtė Vajavudzkaitė.
Ji priminė, kad licencijos išdavimo sąlygos gydytojams yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme. O jame apibrėžta:
„Licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos:
1) gydytojas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje;
2) gydytojo valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus;
3) gydytojas yra įgijęs profesinę kvalifikaciją šio Įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) gydytojas neserga trukdančiomis verstis medicinos praktika ligomis, kurių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;
5) gydytojas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tobulino savo profesinę kvalifikaciją, jeigu po profesinės kvalifikacijos įgijimo praėjo daugiau kaip dveji metai.“
„Kreipdamasis dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo, gydytojas VASPVT pateikė visus Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatytus dokumentus. Taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nustatytos apimties profesinės kvalifikacijos tobulinimą paskutinių 5 metų laikotarpiu.
Įvertinus pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad pareiškėjas atitiko tuo metu galiojusias licencijos išdavimo sąlygas, todėl teisinio pagrindo atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją nebuvo“, – rašoma naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare.
Kaip vienoje šalyje netekęs licencijos gydytojas gali dirbti kitoje šalyje?
Atsakydama į klausimą, kaip vienoje šalyje netekęs licencijos gydytojas gali dirbti kitoje šalyje, VASPVT specialistė paaiškino, kad viskas yra atliekama remiantis Lietuvos įstatymais.
„Suprantame, kad tokie atvejai visuomenei kelia pagrįstų klausimų ir susirūpinimą dėl pacientų saugos. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas Lietuvoje numato, kad sprendimas dėl medicinos praktikos licencijos išdavimo priimamas vertinant tik Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme nustatytas sąlygas.
Pagal šį reglamentavimą licencijos išdavimo procese nėra numatyta pareiga rinkti ar vertinti informacijos apie gydytojo profesinės veiklos ar licencijos statusą kitose valstybėse. Taip pat teisės aktuose nėra įtvirtinto pagrindo atsisakyti išduoti licenciją dėl to, kad gydytojo licencija ar teisė verstis medicinos praktika yra sustabdyta ar panaikinta kitoje šalyje“, – sakė U. Vajavudzkaitė.
Pasak jos, tai reiškia, kad net ir turint informacijos apie apribotą teisę verstis medicinos praktika, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus ji negali būti laikoma pakankamu teisiniu pagrindu atsisakyti išduoti medicinos praktikos licenciją Lietuvoje.
Jau teikė pasiūlymus tikslinti įstatymą VASPVT atstovė taip pat pabrėžė, kad įstaigos tikslas – užtikrinti paslaugų kokybę ir pacientų saugą. „Todėl VASPVT, vertindama didėjančią sveikatos priežiūros specialistų migraciją ne tik Europos Sąjungoje, bet ir trečiosiose šalyse, taip pat atsižvelgdama į paciento saugos principą bei viešojoje erdvėje skelbiamus atvejus, kai be licencijos savo šalyje likę gydytojai įsidarbina kitoje ES valstybėje narėje, yra atkreipusi dėmesį į šią teisinio reglamentavimo spragą ir 2025 m. pabaigoje pateikė siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai tikslinti Medicinos praktikos įstatymą.
Buvo siūloma tikslinti įstatymą įtraukiant papildomas nuostatas, numatančias, kad licencija neišduodama (arba jos galiojimas sustabdomas), jeigu asmens teisė verstis medicinos praktika yra panaikinta ar sustabdyta kitoje valstybėje.
Šios nuostatos nustotų galioti tik atstačius teisę verstis medicinos praktika toje valstybėje. Siūlomos nuostatos panaikintų teisinį vakuumą, kuomet sveikatos priežiūros specialistui Lietuvoje gali būti išduodama licencija, nepaisant kitų valstybių teisėkūros ar priežiūros institucijų draudimų“, – pridūrė U. Vajavudzkaitė.
VASPVT priminė, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nesudaro teisinio pagrindo gautą informaciją vertinti kaip kliūtį licencijai išduoti, todėl minėtos nuostatos, kuriomis siūloma papildyti Medicinos praktikos įstatymą, būtų pagrįstos ir proporcingos, siekiant užtikrinti pacientų saugumą ir stiprinti pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema.
Šaltinis: TV3.LT
