Lietuvoje vidurinioji klasė moka milžiniškus mokesčius
Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimu, viduriniajai klasei šalyje priskiriami tie gyventojai, kurie gauna nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų. 2022 m. Lietuvoje tai buvo gyventojai, prieš mokesčius uždirbantys nuo 983 iki 2621 eurų. 2023 m. – prieš mokesčius uždirbantys nuo 1100 ir 2946 eurų[1].
Lietuvoje 54 proc. žmonių patys priskiria save viduriniajai klasei, 31 proc. – žemesnei viduriniajai. Aukštesnei viduriniajai klasei save priskiria 8 proc. Aukštesniajai klasei save priskiria 1 proc., nepasiturintiems – 6 proc.
EBPO apibrėžimu, vertinant pagal dirbančiųjų pajamas, 62 proc. Lietuvos gyventojų yra priskirti viduriniajai klasei.
Tačiau kad ir kokia procentinė Lietuvos piliečių dalis priklauso viduriniajai klasei, akivaizdu tai, kad šie žmonės yra itin gausiai apmokestinami.
Europos šalių mokesčių analizės duomenys rodo, kad vidurinioji klasė labiausia yra apmokestina šiose 7-iose šalyse – Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose bei Lietuvoje.
Pagal tai, kokio dydžio lėšomis disponuoja Europos šalių gyventojai, Lietuva atsiduria mažiausiai disponuojančių lėšų valstybių draugijoje, nors šalies vidurinės klasės mokesčiai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir menkai nusileidžia labiausiai išsivysčiusiomis ir itin turtingoms šalimis.
Mokestinė našta vidurinei klasei Lietuvoje viena didžiausių Europoje
Viduriniosios klasės pajamos ir mokesčių našta Europos šalyse skiriasi. Vertinant bendrai, žemesnės nei vidutinės pajamos apmokestinamos mažiau, o aukštesnės nei vidutinės yra apmokestinamos labiausiai.
Tačiau pastarųjų metų duomenys rodo, kad daugelyje EBPO šalių sumažėjo viduriniosios klasės gebėjimas taupyti ar skolintis, nes šiai klasei priklausantiems asmenims tenkanti mokesčių našta tampa vis didesnė.
Pagal EBPO apibrėžtį vidurinioji klasė yra namų ūkiai, kurių pajamos sudaro 75-200 proc. nacionalinių pajamų medianos.
Ši klasė skirstoma į tris subkategorijas. Tai yra žemesnioji vidurinioji klasė, kuriai priklausančių žmonių pajamos siekia nuo 75 proc. iki 100 proc. nacionalinių pajamų medianos. Vidutinė vidurinioji klasė, kur pajamos siekia nuo 100 proc. iki 150 proc. nacionalinių pajamų medianos bei aukštesnioji vidurinioji klasė su pajamomis, siekiančiomis nuo 150 proc. iki 200 proc. nacionalinių pajamų medianos[2].
2019 m. Liuksemburge viduriniosios klasės disponuojamosios pajamos buvo pačios didžiausios: nuo 30618 iki 81649 eurų. Tuo pačiu metu Bulgarijoje vidutinės namų ūkių pajamos buvo mažiausios. Čia viduriniosios klasės disponuojamos pajamos svyravo nuo 2908 iki 7755 eurų.
Lietuva užėmė septintąją vietą nuo galo, o viduriniajai klasei priklausančių lietuvių pajamos galėjo siekti iki 15534 eurų.
Ekspertai vertina ir Europos namų ūkių disponuojamąsias pajamas pagal perkamosios galios standartą (PGS). Pajamos pagal PGS leidžia atlikti tikslesnius palyginimus, parodo situacijas, kai namų ūkiai, gaudami tas pačias pajamas, skirtingose šalyse gali suvartoti skirtingą prekių ir paslaugų kiekį.
Pagal šį aspektą vėlgi lyderiauja Liuksemburgas. 2019 m. Liuksemburgo vidurinioji klasė pasižymėjo pačia didžiausia perkamąja galia, kuri buvo dvigubai didesnė nei ES vidurkis. Rytų Europos šalių vidurinioji klasė užėmė apatinį ketvirtadalį. Bulgarijoje ir Rumunijoje užfiksuotos mažiausios namų ūkių pajamos visoje ES. Lietuva šiuo aspektu buvo aštunta nuo galo.
Bendroji analizė taip pat parodė, kad visų Europos šalių lygmeniu vidurinioji klasė Danijoje, Belgijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje buvo labiausiai apmokestinta. Tuo pat metu Rumunijoje, Kipre, Bulgarijoje, Estijoje, Portugalijoje, Ispanijoje ir Graikijoje viduriniosios klasės vidutinė mokesčių našta buvo mažesnė už ES vidurkį.
O EBPO atliktoje ataskaitoje nustatyta, kad kai kurių prekių ir paslaugų, pavyzdžiui, būsto, būtinų viduriniosios klasės gyvenimo būdui, kainos pastaraisiais dešimtmečiais augo sparčiau nei darbo užmokestis ir bendra infliacija.
Ekspertų teigimu, tai yra ženklai, kad šalių ekonomikos augimo pagrindas nėra stabilus, o įvertinus šį faktą, būtina spręsti esančias problemas peržiūrint ir pritaikant mokesčių ir išmokų sistemą.
Vidurinioji klasė – aukso viduriukas, kuriam priklauso didžioji dalis visuomenės
Įprastai vidurinei klasei priskiriami tie asmenys, kurie nesusiduria su skurdu, tačiau kartu ir nėra milijonieriai. Vidurinė klasė apima tokių įvairių profesijų specialistus kaip bankininkus, mokslo darbuotojus, teismų ir paslaugų sferos tarnautojus, vidurinių ir aukštųjų mokyklų mokytojus ir dėstytojus, gydytojus, laisvųjų profesijų atstovus, dvasininkus ir pan[3].
Vidurinės klasės samprata priklauso nuo visuomenės raidos etapo. Teigiama, kad vidurinė klasė pradėjo formuotis XVIII a. pradžioje. Jau vėliau marksistiniai ideologai vidurinės klasės sampratą kritikavo, o šių laikų vartotojiškoje ir kapitalistinėje visuomenėje vidurinės klasės ribas nustatyti yra itin sudėtinga, padidėjo skirtumai jau pačioje vidurinėje klasėje.
Nepaisant šių skirtumų, ekspertai vis dar yra įsitikinę, kad vidurinė klasė yra kiekvienos valstybės išsivysčiusios ir darnios visuomenės, ekonomikos ir kitų sričių pagrindas, rodantis, kad šalyje nėra didelės socialinės atskirties.
Vertinant pastarųjų dešimtmečių tendencijas, visose Europos valstybėse vidurinė klasė sudaro vidutiniškai 60–70 proc. visų gyventojų.
Žinoma, kiekvienas asmuo skirtingai vertina savo finansinį bei socialinį kapitalą, tad net ir teoriškai priklausydamas žemesnei ar aukštesnei klasei, žmonės gali save laikyti vidurinės klasės atstovu.
Lietuvoje 2022 m. daugiau nei pusė šalies gyventojų save laikė viduriniosios klasės atstovais. Per dvejus metus nuo 9 proc. iki 11 proc. ūgtelėjo aukštesnei viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius. 26 proc. gyventojų save priskyrė žemesnei viduriniajai klasei.
Tiesa, „Swedbank“ atlikta apklausa tada parodė, jog tam, kad jaustųsi oriai, lietuviai norėtų gauti vidutiniškai 56 proc. didesnes pajamas.
Šaltinis: 77.lt