Baltijos šalys vis dažniau susiduria su oro pavojais ir į jų erdvę galimai atklystančiais dronais – pirmą tokį įspėjimą vakar patyrė ir Vilnius. Tuo metu Rusija grasina regionui, kaltindama Baltijos valstybes prisidedant prie Ukrainos atakų prieš Rusiją. Lietuvos vadovai tokius kaltinimus neigia. Ar rusai turi galimybių pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis?
Apie tai laidoje pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Ar tai iš Ukrainos paklydę dronai?
Jūs tokią Lietuvos reakciją, kokią mes matėme, sietumėte su naratyvu, kuris atkeliauja iš Rusijos, ar visgi manytumėte, kad šalies saugumo lygmuo pasikeitė ir dabar nežinosi, kur yra suklaidintas ukrainiečių dronas, o kur labai reali dronų ataka iš Rusijos pusės?
G. Mažeikis: Čia tiek daug problemų, kad vienu sakiniu neaprėpsi, bet galima šitaip pabandyti aiškintis. Pirmas dalykas, žinoma, kad Ukrainos ir Rusijos karas intensyvėja, eskalacija. Tas eskalavimas vyksta būtent robotizuotų, dirbtinį intelektą turinčių dronų pagalba. Tie dronai dėl radijo gynybos, kitų gynybos priemonių yra nukreipiami Rusijos kažkur kitur arba tampa nebevaldomi ir gali nuklysti į Baltijos šalis.
Lygiai taip pat ir ukrainiečiai bandydami apeiti Rusijos gynybines sistemas gali įskristi į Baltarusijos ar Baltijos šalių teritoriją, kirsti kažkokį kampą. Ten patogiausia. Žinoma, ne Lietuvą, o Latvijos kampą kirsti. Bet kokiu atveju tokie incidentai yra galimi, jų sunku išvengti. Į Lenkiją, Rumuniją, Moldovą taip pat įskrenda dronai ir ne po vieno, kartais ir po 100. Ir į Suomiją lygiai taip pat skrenda, todėl čia nėra jokia naujiena.
Antras dalykas – kaip lietuviai mokosi civilinės gynybos, yra atskira istorija. Pavyzdžiui, aš net pavydėjau šiandien būdamas Kaune, kad Vilniuje vyko tokios civilinės gynybos pamokos. Sakiau, kad, kai Kaune bus, taip pat žmonės neras kur slėptis, bus užrakinta, ne visi tilps, mokiniai nesutilps į mokyklos slėptuves, kai kurie bus išvyti ir bus skandalai su tėvais, kodėl jų vaikai nepakliuvo ten.
Tai geros istorijos. Aš manau, kad mokytis šito dalyko reikia, nors tai kainuoja Lietuvos biudžetui. Sustabdyti traukiniai ir neskraidantys lėktuvai kainuoja labai brangiai, bet bus dar brangiau, jeigu mes nestiprinsime savo civilinės gynybos, supratimo ir kompetencijos. Todėl aš vertinu teigiamai šitą pamoką, nors ir nebuvo realios grėsmės. Veikiau tai buvo tiktai pagąsdinimai. Dangus griuvo.
Kodėl Baltarusija pranešė?
G. Mažeikis: Tai yra labai sudėtinga tema iš tikrųjų. Mes matome tiktai simptomą, aš nesutinku su tais Ukrainos propagandistais. Apie Rusijos propagandistus aš net nekalbu, ten atskira istorija, juoda dėžė, tamsi duobė, apie kurią net neverta diskutuoti. Ukraina taip pat nuolat ir kiekvieną dieną vykdo propagandą. Įvairiais būdais ukrainiečiams ir aplinkiniams aiškina, kad Rusija gali pulti Baltijos šalis. Ko gero Ukrainai kaip valstybei apsimokėtų, kad Rusija užpultų Baltijos šalis.
Tada frontas labai smarkiai išsiplėstų, Rusijai būtų sunkiau gintis ir jai tektų susidurti ne tik su Baltijos šalimis, bet veikiausia su kai kuriomis NATO šalimis, kurios ateitų mums į pagalbą. Taip pat Europos Sąjungos reakcija ir bet kokiu atveju nerimas visame pasaulyje. Tai čia yra tokia istorija, ką norėtų daryti, pamatyti ukrainiečiai. Tie, kas iš lietuvių klausosi ukrainiečių „Telegram“ kanalų ir kitokių transliacijų, pavyzdžiui, per „YouTube“, tai gali save tiek prisigąsdinti, kad nebenorės Lietuvoje gyventi.
Kas atsitiktų, jei Ukraina pultų Kaliningradą?
Ukraina ir Kaliningradas yra dar viena svarbi tema, nes daugėja įvairiausių pasvarstymų, kad Ukraina gali smūgiuoti Kaliningradui, kad būtent tai pasirinktų paskutinę karo pabaigos dieną. Kaip mes žinome, kad paskelbtum karo pabaigą ir prasidėtų labai intensyvios derybos, dažniausiai reikia veiksmo, kuris turbūt labai greitai sodintų Rusiją prie derybų stalo. Kaliningradas čia minimas kaip pagrindinis momentas. Ar Ukraina iš tiesų gali pasirinkti tokį kelią ir pradėti bombarduoti Kaliningradą. Tuomet Lietuvos padėtis dar esmingiau pasikeistų.
G. Mažeikis: Noriu pasakyti, kad visada yra toks terminas „casus belli“ (lot. karo priežastis). Tai yra priežastis karui. Rusija yra įvardijusi, bent jau propagandiniais, o gal net ne propagandiniais tikslais, kada būtų karo priežastis su Lietuva. Konkrečiai su Lietuva, ne su Latvija ir Estija. Taip atsitiktų, kai visiškai būtų paralyžiuotas susisiekimas su Kaliningrado sritimi. Žinoma, juo labiau, jeigu pati Kaliningrado sritis būtų atakuota.
Tiesiog Rusija neturi galimybės apginti Kaliningrado srities be to, kad okupuotų Suvalkų koridorių. Kitaip ten reikėtų daryti visus pervežimus, logistiką, kas jau savaime Rusijai būtų grėsmė. Jeigu per Lietuvą yra šaudoma, tai reiškia bus šaudoma jūroje. Jie neturi galimybės atsakyti. Tokiu atveju, žinoma, kad tai būtų „casus belli“.
Nežinau, kaip Rusija reaguotų. Veikiausi prasidėtų kažkokie riboti ar neriboti kariniai veiksmai prieš Lietuvą. Tada yra suprantama, kodėl Lietuva. Tai irgi paradoksas – stovėdama, gindama Ukrainą, ginkluodama, padėdama Ukrainai, mokydamasi iš ukrainiečių, Lietuva turėtų ginti Kaliningrado sritį nuo pačių ukrainiečių. Tai yra visiškas košmaras.
Ukrainoje nuolatos kalbama apie tai, kad jie turėtų atakuoti Kaliningrado karinį jūrų laivyną. Rusijos, Baltijos jūros karinio laivyno štabas yra ne Sankt Peterburge, o Kaliningrade. Ten yra pagrindinės bazės, todėl būtent Kaliningradas turi būti atakuojamas, o ne Sankt Peterburgas. Čia yra niuansas.
Kaliningradas yra visai be šitų sparnuotų raketų nešėjų ir įrangos, kuri per Baltijos jūros kanalus vėliau gali būti ir Volgos. Yra tokia galimybė upėmis šituos laivus, įrangą ir karines priemones perkelti į Juodąją jūrą. Tokiu būdu apeinant Viduržemio jūrą, apeinant Stambulą. Jie tokią galimybę yra susikūrę, ten yra veikianti „šliuzų“ sistema.
Ukrainiečiai apie šitą „šliuzų“ sistemą žino, apie ją daug kalba. Kalba ir apie tai, kad iš Kaliningrado karinės jūrų pajėgos su kai kuriomis raketomis yra perkeliamos būtent minėtais kanalais į Juodąją jūrą. Todėl jie nori Kaliningrado sritį atakuoti. Mes, Lietuva, kaip ir Lenkija esame pakliuvę į tą įtampą susišaudymo.
Reikia pasakyti, kad Rusija iš Kaliningrado srities tiesiogiai savo raketomis nešaudo į Ukrainą. Jeigu Rusija šaudytų į Ukrainą per mūsų teritoriją, tai mes lygiai taip pat turėtumėme ginti Ukrainą nuo Rusijos šaudymo, kad per mūsų teritoriją nešaudytų. Mes atsiduriame tarp dviejų ugnių, kai ir vienus turime sustabdyti, ir kitiems neleisti šaudyti. Čia yra, žinoma, problema.
Dar vienas dalykas – tai, ką mes su jumis kalbame, yra politinė viešuma, todėl mes diskutuojame. Šiaip karo menas dar skiria, taip vadinamą, karo miglą. Tai yra tai, ko gyventojai, piliečiai turėtų nežinoti, nematyti. Mūsų kariuomenė lygiai tai pat apie tokius dalykus galvoja, kai kažkokios operacijos daromos slapta.
Tai jau yra spektaklis visuomenei. Šitoje miglų sferoje gali būti vienas, kitas incidentas sutartas su ukrainiečiais. Lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, niekas netransliuoja ir neskelbia, kiek per Lietuvą ar su Lietuvos pagalba, kokia ginkluotė yra vežama, pervežama ar tiekiama Ukrainai. Tai ir yra ta karo paslaptis, apie kurias negalima kalbėti, kurias mūsų Vyriausybė taip pat turėtų laikyti paslaptyje. Bet kokiu atveju šis iššaudymas būtų košmaras Lietuvai.
„Žinių radijo“ laidos iškarpą rasite čia:
Šaltinis: TV3.LT
