Praėjusių metų duomenimis, skurdo rizikos lygis šalyje išaugo daugiau nei vienu procentu. Artėjant Velykoms specialistai pasakoja, kad skurde gyvenantiems žmonėms šventinis laikotarpis kartais tampa „skausmingas“.
Oficialios statistikos portalo duomenimis, skurdo rizikos lygis praėjusiais metais Lietuvoje sudarė 22,6 proc. Palyginti su 2024 m., skurdo lygis didėjo 1,1 proc. Praėjusiais metais apie 653 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Šventinis laikotarpis visuomet būna „skausmingas“
Pasakodama kaip skurde gyvenantys žmonės pasitinka Velykas, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad tokios šventės kaip Kalėdos ir Velykos visuomet būna „skausmingos“.
Nors kai kurios žmonių grupės patiria maisto nepriteklių visus metus, per šventes ypač pasistebi, kad negalima ko nors įsigyti.
„Tai tikrai būna toks skausmingas laikotarpis, nes mato, kad aplinkui visi švenčia, ar turi galimybių kažkaip susitikti ir džiaugsmingai atšvęst šventes“, – tv3.lt naujienų portalui komentavo NSMOT direktorė A. Adomavičienė.
Direktorė pažymi, kad skurdą šventiniu laikotarpiu pastebi ir vaikai. Nors prieš Velykas ir nėra tradicijos dovanoti dovanas, bet skurdas vis tiek pastebimas. Pavyzdžiui, mažiau pinigų turinčios šeimos neturi galimybės išvykti atostogų.
„Dalis šeimų išvažiuoja atostogų per Velykines atostogas. Tai (skurstančios – tv3.lt) šeimos negali sau leisti išvažiuoti. Net vidutinių pajamų grupėje esantiems žmonėms yra sudėtingi tokie dalykai.
Per šventes labiausiai išryškėja tas skirtumas ir gal žmonės labiausiai reiškia nusivylimą ir nepasitenkinimą, nes aplinkui mato daug blizgučių“, – pasakojo A. Adomavičienė.
Pasak A. Adomavičienės, asmenys, turintys mažiau pinigų, pasakoja, kad Velykas švenčia kukliai ir paprastai. Anot direktorės, skurstantys žmonės negali sau leisti įsigyti kažko papildomo šventėms, ko kartais norėtųsi.
Grupėje žmonių, kurių pajamos siekia iki 500 Eur, 30,5 proc. trūko pinigų maistui, teigia direktorė. Todėl šiai grupei šventės bus sudėtingos.
„Jiems būna sudėtinga per šventes kažką tokio šventiškesnio pasiruošti ir pasidaryti. Kaip ir visos šventės, Velykos nebus gal labai džiugios.
Aišku, dabar pavasarį gal ir lengviau šiek tiek išgyventi nei žiemą. Bet vis tiek tai yra žmonėms skaudu“, – pasakojo direktorė.
Didžiausi iššūkiai: maistas, būstas, drabužiai ir vienišumas
Anot direktorės, iššūkis su kuriuo susiduria vyresnio amžiaus žmonės – tai vienišumas. A. Adomavičienė pasakoja, kad senjorų susibūrimo vietų ar dienos centrų poreikis išlieka. Taip pat direktorė sako, kad kai kurie net nesusimąsto, koks didelis yra drabužių poreikis skurstantiems žmonėms.
„Žmonėms reikia drabužių, tuomet jie jų ieško labdaros organizacijose, kur galėtų gauti. Kiti žmonės gal nelabai pagalvoja, kad yra žmonių, kuriems, pavyzdžiui, keičiantis sezonams, reikia naujų batų ir jų tiesiog neturi, ypač prieš žiemą.
Jeigu šalta žiema, tai ypač būna sudėtinga. Bet ir dabar, žengiant į pavasarį, (sudėtinga – tv3.lt). Jeigu seni batai suplyšta, kyla klausimas, kaip tą išspręsti, kur prioritetus dėti, kur gauti tinkamus batus ar drabužius“, – pasakojo direktorė.
Pasak direktorės, pagrindiniais iššūkiais išlieka maisto produktai ir būstas.
A. Adomavičienė teigia, kad pastaruoju metu vaikų skurdo rizika pagerėjo, bet su sunkumais susiduria vyresnio amžiaus, priešpensinio amžiaus žmonės, vienišos mamos. Taip pat sudėtinga asmenims, neturintiems darbo – jų pajamos nesiekia 500 Eur.
A. Adomavičienė priduria, kad neretai žmonėms sakoma steigti savo darbo vietas ir „nebijoti darbo“. Direktorė neigia, kad žmonės darbo bijo ir priduria, kad savarankiškai dirbančių asmenų veikla neužtikrina pakankamų pajamų maistui ar būstui išlaikyti.
Taip pat su skurdu susiduria namų šeimininkės, kurios rūpinasi artimaisiais, ir kaimiškose vietovėse, kartais ir miesteliuose gyvenantys žmonės: „Pajamos, lyginant su didesniais miestais, yra ženkliai mažesnės.“
Maisto kainos perlipo ES vidurkį
Kiek anksčiau tv3.lt naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kalbėjo apie maisto kainas. Ekonomistė pasakojo, kad pernai buvo stebima reikšminga maisto infliacija ir rudenį kainos vidutiniškai kilo virš šešių procentų.
„Viena vertus, stebėjome didžiulį kavos, kakavos žaliavinių pupelių šoką. Taip pat buvo ir įvairių ligų potraukių, kurie veikė pieno, mėsos, kiaušinių kainas.
[…] Taip pat turėjome labai nepalankią vasarą. Prisiminkime – vyravo labai lietingi ir šalti orai. Tai paveikė sezoninių vaisių ir daržovių kainas“, – laidoje kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Laidoje I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad ekonomistams didžiausią nerimą kėlė prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose.
„Labai objektyvu, kad energetikos nešėjų, trąšų ir maisto žaliavų kainos reaguoja vienos į kitas ir atitinkamai kreivės yra stipriai priklausomybių ryšiais persipynusios“, – aiškino ekonomistė.
NSMOT direktorė A. Adomavičienė teigia, kad infliacija visada labiausiai smogia mažiausias pajamas turintiems žmonėms.
„Šitais metais irgi labai matėsi, kad pasunkėjo žmonėms galimybės išlaikyti būstą. Infliacija visada labiausiai smogia tiems, kurių pajamos yra mažiausios“, – aiškino A. Adomavičienė.
tv3.lt naujienų portalas pasiteiravo didžiųjų prekybos tinklų, kokios šių metų Velykų produktų kainos. „Norfos“ atstovas žiniasklaidai Darius Ryliškis komentavo, kad šventiniu laikotarpiu ypač populiarios mišrainės – jų kainos išlieka stabilios.
Populiariausia prekė šiomis dienomis yra kiaušiniai, teigia „Norfos“ atstovas žiniasklaidai. Vištų kiaušinių pardavimai šventiniu laikotarpiu išauga dvigubai.
„Šiemet priešvelykiniu laikotarpiu vidutinė kiaušinių kaina buvo maždaug 6 proc. aukštesnė nei tuo pačiu metu pernai. Tam įtakos turėjo kiaušinių trūkumas rinkoje dėl paukščių gripo bei prekybininkų įsipareigojimo nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais.
Tačiau Šv. Velykų savaitę „Norfoje“ kiaušiniai atpigo. 10 vienetų kiaušinių mūsų parduotuvėse kainuoja nuo 1,45 iki 3,69 euro (palyginimui, pernai šventiniu laikotarpiu pigiausių kiaušinių kaina buvo 1,49 Eur)“, – teigė D. Ryliškis.
„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė teigia, kad Velykų stalo produktai, tokie kaip konservuoti žirneliai, svogūnai ir svogūnų laiškai, sviestas ar kiaulienos sprandinė, šiemet pirkėjams kainuoja mažiau. Paruošto maisto kategorijoje taip pat fiksuojamas kainų mažėjimas.
„Vertinant šių metų Velykų krepšelį ir kalbant apie kainų pokyčius, „Maximos“ parduotuvėse 8 iš 12 prekių galima buvo įsigyti žemesnėmis kainomis nei įprastai šiuo Velykų pasiruošimo laikotarpiu.
Tarp pabrangusių prekių – kiaušiniai. Šie brango apie 15 proc. Tam įtakos turėjo sumažėjusi pasiūla dėl metų pradžioje Lenkijoje fiksuotų paukščių gripo atvejų“, – komentavo S. Valiaugaitė.
Apie pasikeitusias kiaušinių kainas kalbėjo ir „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
„Vertinant šių metų Velykų krepšelį, didžiausias kainų pokytis pastebimas kiaušinių kategorijoje. Dėl visoje Europoje siaučiančio paukščių gripo ir mažėjančių dedeklių vištų skaičiaus jų pasiūla yra sumažėjusi, todėl kiaušinių kainos šiemet yra didesnės nei praėjusiais metais.
Kitų pagrindinių Velykų produktų kainos iš esmės išliko stabilios“, – komentavo L. Lesauskaitė-Remeikė.
„Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė aiškino, kad nuo praėjusių metų gruodžio pabaigos buvo sumažintos daugelio kasdienio vartojimo prekių reguliarios kainos.
„Visi šie veiksmai mums leidžia ir daugelio Velykoms pirkėjų įsigyjamų produktų kainas išlaikyti panašias kaip ir praėjusiais metais, stengiamės, kad pirkėjai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius lentynose“, – komentavo L. Skersytė.
„Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė teigia, kad šiemet drastiškų pokyčių kainose nėra, tačiau skirtumas pastebimas kiaušinių kainose.
„Kaina šiek tiek skiriasi nuo praėjusių metų, nes praėjusiais metais dar turėjom trečio numerio kiaušinius, šiais metais nebeturime trečio numerio kiaušinių, kurių atsisakėme dėl tvarumo tikslų“, – teigė G. Kitovė.
Daugiausiai skurdą patiria vyresnio amžiaus žmonės
Oficialios statistikos portalo duomenimis, praėjusiais metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėse. 2025 m. jis sudarė 39,2 proc. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,3 procentinio punkto.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su 2024 m. metais, sumažėjo 2,1 procentinio punkto ir 2025 m. sudarė 16,9 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – padidėjo 1,3 procentinio punkto ir sudarė 18,6 proc.
Kaip rašoma, atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 33,2 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (39,9 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,4 proc., tarp bedarbių – 62 proc., tarp senatvės pensininkų – 43,3 proc.
Šaltinis: TV3.LT
