Jauniems žmonėms, kurie svajoja apie nuosavus namus, kelias tikslo link kartais tampa sudėtingesnis nei atrodo. Todėl Seime bręsta iniciatyva, kuria siūloma plačiau atverti duris šeimoms, norinčioms kurti savo ateitį Lietuvoje. Tikimasi, kad šie pokyčiai galėtų palengvinti pirmojo būsto įsigijimą ir suteikti daugiau galimybių jauniems žmonėms įsitvirtinti.
Pirmąjį būstą įsigyjantiems gyventojams minimalus pradinis įnašas siekia 10 proc. būsto vertės, tačiau praktikoje neretai taikomi ir 15–25 proc. ar net 30 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) sako, kad dėl šios priežasties pradinis įnašas tampa vienu didžiausių barjerų jauniems žmonėms, kurie nori įsigyti nuosavą būstą.
„Todėl siūlau platesnes ir lankstesnes priemones, kurios padėtų žmonėms, turintiems pakankamų pajamų būsto paskolai, bet neturintiems galimybių greitai sukaupti didelio pradinio įnašo“, – sako TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė.
Parlamentarė siūlo dvi tarpusavyje susijusias priemones: valstybės garantiją trūkstamai pradinio įnašo daliai ir atidėto grąžinimo valstybės paramą jaunoms šeimoms ir asmenims iki 36 metų.
Paaiškino, kodėl valstybė turi padėti jauniems žmonėms
Pirmiausia, valstybė galėtų suteikti iki 10 proc. būsto vertės finansinę paramą pirmajam būstui įsigyti ar statyti.
Šios paramos, anot Seimo narės, nereikėtų pradėti grąžinti iš karto – grąžinimas prasidėtų tada, kai būsto paskolos likutis sumažėtų iki 80 proc. būsto vertės.
„Šiandien daugelis jaunų žmonių gali mokėti būsto paskolos įmokas, tačiau negali sukaupti pradiniam įnašui reikalingų santaupų, nes tuo pat metu moka nuomą. Dėl to pirmo būsto įsigijimas vis dažniau priklauso ne nuo žmogaus darbo ar pajamų, o nuo turimo šeimos kapitalo ar paveldėto turto“, – sako G. Skaistė.
Jos teigimu, tai silpnina vidurinę klasę, mažina pasitikėjimą valstybe, skatina emigraciją ir atideda šeimos kūrimo sprendimus. Dėl to valstybė turi padėti žmonėms įveikti šį pradinį barjerą ir sudaryti galimybę kurti gyvenimą Lietuvoje anksčiau, o ne po dešimtmečio taupymo.
Įvardijo, kas galėtų pasinaudoti parama
Kartu Seimo narė siūlo įtvirtinti ir naują valstybės garantijos mechanizmą tais atvejais, kai bankas reikalauja didesnio pradinio įnašo, nei numato Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatai.
Tokiu atveju valstybė galėtų garantuoti dalį trūkstamo pradinio įnašo ir taip sumažinti jaunų žmonių poreikį sukaupti itin dideles pradines santaupas.
Abiem priemonėmis galėtų pasinaudoti pirmąjį būstą įsigyjantys asmenys iki 36 metų bei jaunos šeimos, atitinkančios kredito davėjų nustatytus kreditingumo reikalavimus.
„Šiuo metu galiojanti valstybės paramos sistema orientuota į ribotą dalį visuomenės ir dažniausiai taikoma mažesnės vertės būstams arba tam tikroms teritorijoms, todėl nemaža dalis jaunų dirbančių žmonių, ypač didmiesčiuose, lieka be realios pagalbos“, – aiškina Seimo narė.
Anot parlamentarės, priemonės galėtų būti finansuojamos iš valstybės biudžeto, nacionalinio plėtros banko ILTE, ES bei tarptautinių finansinių institucijų lėšų.
Preliminariai per metus jomis galėtų pasinaudoti apie 2–3 tūkst. pirmą būstą įsigyjančių žmonių ar šeimų.
Atskleidė, kodėl nepriėmė anksčiau
Praėjusioje kadencijoje Finansų ministerijai vadovavo G. Skaistė, o jos frakcija TS-LKD buvo valdantieji.
Paklausta, kodėl sprendimas nepriimtas tada, ji atsakė, kad paramos būstui įsigyti priemonė buvo koreguojama.
„Matėme jos nepakankamą funkcionalumą, taisėme, bet panašu, kad korekcijos nebuvo pakankamos. Įvertinus situaciją jog lėšos priemonei visada bus ribotos, o gynybai reikės vis daugiau finansų, po konsultacijų su reguliuotoju parengėme naujo pobūdžio priemonę kuri reikalautų mažiau lėšų iš biudžeto ir padėtų pirmus namus įsigyti daugiau jaunų šeimų“, – teigė G. Skaistė.
Jos teigimu, matoma ir blogėjanti demografinė situacija, todėl galimybė įsigyti būstą laikoma viena iš esminių prielaidų kurtis šeimoms.
Dėl to, pasak Seimo narės, svarbu rasti efektyvias priemones būsto prieinamumui spręsti.
Atsako, ar siūlymai gali virsti realybe
„Artea “ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė atskleidžia, kad per pastarąjį penkmetį gyvenamasis nekilnojamasis turtas yra viena labiausiai išbrangusių turto sričių.
Dėl to būsto įperkamumo klausimas itin opus, ypač miestuose, net ir viduriniosios klasės kriterijus atitinkančioms jaunoms šeimoms
„Parlamentarės siūlymai taiklūs, nes atliepia su pradinio įnašo sukaupimu susijusius iššūkius. Jie leistų jaunoms šeimoms, kurios finansiškai atsparios ir pajėgios aptarnauti kreditus, sutaupyti laiko, kurio paprastai pareikalauja lėšų pradiniam įnašui kaupimas“, – dalijasi I. G. Pikčienė.
Vis dėlto, pasak jos, šios priemonės labiau reaguoja į spartaus būsto kainų kilimo paliktą pasekmių šleifą, o ne priežastis. Todėl reikėtų ieškoti būdų, kaip išvengti netvaraus būsto brangimo apraiškų ateityje.
„Paprastai ekonomistai būsto įsigijimo subsidijų ir paskatų programas vertina gana skeptiškai, nes intervencijos gali iškreipti rinkos dalyvių lūkesčius ir išbalansuoti rinką. Dėl to neretai jos tampa „subsidija pardavėjams“, o ne pirkėjams.
Juk jei pasiūla išlieka ribota ar neatitinka paklausos struktūros, o pirkėjų perkamoji galia staigiai dirbtinai padidėja, rinka išsibalansuoja ir būsto kainos šauna aukštyn. Tokios rizikos itin gajos miestuose, kur gyventojų skaičius auga, būsto paklausą ir taip didina tiek vidinės, tiek išorinės migracijos procesai“, – aiškina ekspertė.
Jos teigimu, šios siūlomos paklausą skatinančios priemonės galėtų veikti tik užtikrinus, kad būsto pasiūla savo intensyvumu ir struktūra atlieptų išaugusį poreikį.
„Paklausą atliepianti ir įvairios ekonominės klasės būsto pasiūla bei jos vidutinio laikotarpio planavimas pagrindiniuose miestuose jau savaime būtų taiklus dalinis sprendimas, kuris gerintų įperkamumo rezultatus“, – priduria I. G. Pikčienė.
Skyrė paramą pirmajam būstui įsigyti
Gegužės 19 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paskelbus, kad jaunos šeimos gali teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti, lėšos išgaravo per pirmąsias 10 minučių.
Šiais metais subsidijoms būsto kredito daliai buvo skirta 5,6 mln. eurų. SADM teigimu, prašymų teikimas netrukus buvo sustabdytas, nes pasibaigė valstybės biudžeto lėšos.
Ministerijos skaičiavimais, bus patenkinta daugiau kaip 300 prašymų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, taip pat registruotą partnerystę sudariusi pora arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama, kurių amžius – iki 36 metų.
Jaunoms šeimoms taikomos subsidijos siekia iki 15 proc.
Tiems, kurie neaugina vaikų arba augina vieną vaiką, siūloma 10 proc. subsidija, auginantiems du vaikus – 12,5 proc., o auginantiems 3 ir daugiau vaikų – 15 proc.
Padidėjus šeimai, galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą.
Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos galima kreiptis iki 40 metų įskaitytinai.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Subsidija jaunai šeimai išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
Šaltinis: TV3.LT
