Augant įtampai pasaulyje ir Europoje vis garsiau kalbant apie energetinio saugumo grėsmes, viešojoje erdvėje vėl pasirodo scenarijai, kurie dar visai neseniai atrodė sunkiai įsivaizduojami – tarp jų ne tik idėja daugiau dirbti iš namų, bet ir galimas degalų normavimas.
Štai Slovėnija tapo pirmąja valstybe Europoje, kuri griebėsi degalų normavimo. Tiesa, tokios laikinos priemonės iš dalies buvo imtasi ir dėl klestinčio „degalų turizmo“, t.y., kai vairuotojai vyksta į kitą šalį ar pasienio regioną, kuriame degalai yra pigesni, vien tam, kad užsipiltų pilną baką degalų ar netgi papildomai prisipildytų atsivežtus kanistrus.
Vis dėlto ekonomistai sako, kad kol rinkoje nėra realaus fizinio kuro trūkumo, didžiausią poveikį žmonės jaučia ne per pačią pasiūlą, o per augančias kainas, infliaciją ir lėtėjantį ekonomikos konkurencingumą.
Anot jų, kuro normavimas būtų jau signalas, kad Europa susidūrė su gerokai rimtesne krize nei vien brangstanti nafta.
Apie situaciją nekilnojamojo turto rinkoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Citus“ vadovas Šarūnas Tarutis ir Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas Stankevičius.
Prasidėjus neramumams, Europoje pasigirdo idėjos apie galimą degalų normavimą ar kitų priemonių taikymą, kad vartojimas sumažėtų. Ar, jūsų vertinimu, degalų normavimas, konfliktui užsitęsus, galėtų tapti realiu scenarijumi, ar tai vis dar daugiau pasvarstymų lygmens diskusija?
E. Stankevičius: Aš manyčiau, kad tai galima vertinti kaip vieną iš rizikų. Tačiau jeigu jau prieitume iki tokio lygio, tai situacija ekonomikai tikrai būtų labai nejauki.
Aš nemanau, kad tokie dalykai galėtų atsitikti vertinant tai, kas vyksta šiandien, tačiau mes tikrai negalime prognozuoti, kaip geopolitinė situacija atrodys po kelių dienų ar savaičių.
Jeigu prieitume prie kuro normavimo, tai tikrai stipriai pakeistų ir žmonių lūkesčius dėl nekilnojamojo turto, ir dėl visos ekonomikos. Tada jau galėtume jausti tam tikrą prieškrizinę ar net prieškarinę būseną.
Tačiau reikia tikėtis, kad iki to neprieisime.
Dažnai tokie scenarijai naudojami tam, kad būtų atkreiptas dėmesys – parodyta, jog situacija yra labai rimta arba kad kažkas vyksta ne taip.
Mes nežinome, kas gali nutikti su naftos kainomis ar naftos poreikiu, tačiau kol nėra fizinio trūkumo, pats kainų augimas ekonomikai dar nedaro tokio drastiško poveikio.
Taip, infliacija šiandien siekia apie 5 proc., tačiau darbo užmokestis kyla apie 8 proc. Didesnė problema ilguoju laikotarpiu yra konkurencingumo mažėjimas, nes produktyvumas auga gerokai lėčiau.
Todėl bendras vaizdas neturėtų būti labai niūrus. Šį scenarijų palikime kaip galimą riziką, tačiau tikėkimės, kad jis neišsipildys.
Geriau tikėkimės, kad būsto kainos po truputį augs, žmonės norės gyventi ir pirkti, o ne taupyti ir laukti degalinėse savo kuro normos.
Seimas svarstys, ar kuro kainas degalinėms leisti didinti ne daugiau nei kartą per parą
Seimas svarstys, ar apriboti šalies degalinių galimybes didinti kuro kainas – galutinai pritarus Vyriausybės siūlymui, nuo birželio tai galima būtų daryti tik vieną kartą per parą, 10 val. ryte.
Seime po pateikimo ketvirtadienį Energetikos ministerijos projektą palaikė 75 parlamentarai, 3 buvo prieš, 12 susilaikė.
Pagal naują tvarką būtų nustatyta, kad sumažinti kainas degalinės galėtų bet kada, tai padėtų užtikrinti, kad vartotojai greičiau pajustų rinkoje sumažėjusias kainas.
Daugiau nei mėnesį galioja ir naujas energetikos ministro įsakymas, pagal kurį degalinės kasdien iki 10 val. informaciją apie kuro pardavimo kainas turi pateikti Lietuvos energetikos agentūrai (LEA).
Informaciją reikia teikti pagal tris kuro kategorijas – pardavimo kainas benzinui, dyzelinui bei suskystintoms naftos dujoms (SND).
Anot ministerijos, naujasis reguliavimas ir jau galiojantis kainų stebėsenos mechanizmas yra dvi viena kitą papildančios priemonės, sudaro galimybes vartotojams faktiškai pasinaudoti skelbiama informacija, užtikrinti stabilesnę dienos kuro kainą.
Kontrole, kaip degalinės laikosi reikalavimų, ir sankcijų skyrimu užsiimtų Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių degalų kainų didinimo dažnio ribojimą taiko Austrija, jis galioja nuo 2011 m., o šiemet reikalavimas sugriežtintas – kainų kėlimas leidžiamas tik tris kartus per savaitę.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Naujausiais Lietuvos energetikos agentūra (LEA) duomenimis, vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos šalyje ketvirtadienio rytą sumažėjo atitinkamai 0,2 proc., 0,4 proc. ir 0,3 proc.
Šaltinis: TV3.LT
