Pasaulyje daugėjant karų ir konfliktų, žmonės vis dažniau susimąsto, kas nutiktų su jų pinigais ekstremaliosios situacijos atveju, pvz., jei dingtų elektra, internetas ar šalyje būtų paskelbta mobilizacija. Ar tokiu atveju būtų įmanoma išsigryninti pinigų, atsiskaityti kortele ar naudotis elektronine bankininkyste?
Daug kas baiminasi, kad tokiu atveju bankomatai neišduotų pakankamai grynųjų, o atsiskaitymai kortelėmis ar el. bankininkystė išvis neveiktų, tad gyventojai neturėtų prieigos prie savo pinigų.
Vis dėlto Lietuvos bankas (LB) yra pasirengęs planus, kaip karo atveju būtų užtikrinami atsiskaitymai už būtiniausias prekes net ir nesant ryšio ar kaip ir kur būtų galima išsigryninti pinigų.
Tiesa, tokiomis aplinkybėmis tiek atsiskaitymų, tiek išsiimamų grynųjų sumos būtų ribojamos. Tad kaip visa tai atrodytų praktiškai?
Bankai ruošiasi nenumatytoms aplinkybėms
LB neseniai paskelbė Lietuvos mokėjimų rinkos strategiją iki 2030 m. Joje minima, kad pastaraisiais metais dėl agresyvėjančios rusijos pozicijos Vakarų šalių atžvilgiu Europos Sąjungos (ES) šalyse daugėja kibernetinių atakų, ryšio ir elektros energijos infrastruktūros pažeidimų.
Be to, dažnėjantys ekstremalūs gamtos reiškiniai sukelia ilgalaikių elektros tiekimo sutrikimų, galinčių paveikti ryšio užtikrinimą.
LB teigimu, Lietuvoje reikšminga dalis gyventojų už kasdienius pirkinius įprastai atsiskaito mokėjimo kortelėmis arba išmaniaisiais įrenginiais.
Taigi neveikiant atsiskaitymui mokėjimo kortelėmis gyventojai gali susidurti su dideliais nepatogumais.
Dėl to esą yra būtina užtikrinti, kad gyventojai galėtų atsiskaityti nenumatytomis aplinkybėmis.
T. y. ruoštis galimiems koordinuotiems piktybiniams veiksmams ir stichiniams gamtos reiškiniams, kurie gali nulemti ilgesnį laiką, pvz., savaitę, trunkantį elektros energijos tiekimo sutrikimą, ryšio nebuvimą ir pan.
Dėl to LB kartu su pagrindiniais Lietuvos bankais pasirašė mobilizacinio užsakymo sutartis, pagal kurias turės būti užtikrinami atsiskaitymai kortelėmis ir grynųjų pinigų pasiėmimas paskelbus mobilizaciją.
Kokiomis sumomis lietuviai galėtų atsiskaityti?
Pasak LB, pagrindiniai bankai mobilizacijos metu turės sudaryti galimybę gyventojams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis offline rėžimu, t. y., kai nebus ryšio tarp skaitytuvo ir banko.
Ši galimybė bus suteikiama iki nustatytos mokėjimo sumos ir tik nustatytose būtiniausių prekių – maisto, vaistų, degalų – prekybos vietose.
LB Komunikacijos skyriaus vyriausiojo specialisto Giedriaus Šniuko teigimu, atsiskaitant offline visoms kortelėms bus nustatyta ta pati maksimali suma, už kurią bus galima įsigyti būtiniausių prekių trumpam laikotarpiui – iki savaitės.
Vis tik jis net apytiksliai neįvardijo, kokia tai galėtų būti suma. Tačiau galima preliminariai paskaičiuoti, kokios sumos turėtų užtekti savaitei pragyventi karo atveju.
Pvz., Lietuvoje kasmet yra tvirtinamas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD) – suma, kuri turėtų padengti būtiniausius žmogaus maisto, prekių ir paslaugų poreikius per mėnesį.
2026 m. MVPD siekia 468 eurus. Pagal tai galima suskaičiuoti, kad žmogui savaitei turėtų užtekti 117 eurų.
Žinoma, galima remtis ir kitais rodikliais, tarkime, minimaliąja mėnesine alga (MMA), kuri šiemet siekia 1 153 eurus, taigi savaitei žmogui tai būtų apie 288 eurus.
Jei būtų remtasi vidutiniu šalies darbo užmokesčiu (VDU), kuris šiemet taikomas socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, per mėnesį tai būtų apie 2 312 eurų, per savaitę – apie 578 eurus.
Kiek ir kur būtų galima išsiimti grynųjų pinigų?
LB neslepia, kad sutrikus ryšiui (kai nėra elektros ar neveikia sistemos) grynųjų pinigų pasiimti naudojantis mokėjimo kortele gali nepavykti.
Dėl to bus pasirengta, kad, paskelbus mobilizaciją, sutrikus ryšiui, elektros energijos tiekimui ar pan., bent iš dalies šalyje esančių bankomatų būtų galimybė pasiimti grynųjų pinigų.
Tokiu atveju LB, įvertinęs gyventojų tankumą teritorijoje ir grynųjų pinigų apyvartą, paskelbtų Kritinių bankomatų ir bankų skyrių sąrašą, skaičių bei jų lokacijas.
Vis tik G. Šniukas nenurodo, nei kiek grynųjų pinigų būtų galima išsiimti, nei kokiuose tiksliai bankomatuose: „Offline režimu nebus galima pasiimti grynųjų pinigų.
Tačiau mobilizacijos metu numatytos priemonės, kurios užtikrintų gyventojams galimybę pasiimti grynųjų pinigų iš numatytų bankomatų.“
Tiesa, LB specialistai bet kokiu atveju pataria visada turėti grynųjų pinigų atsargą. Vis tik ir šiuo atveju jie nenurodo jokios bent apytikslės sumos.
Tačiau galima pasiremti kitų šalių pavyzdžiais. Tarkime, Švedų centrinis bankas rekomenduoja kiekvienam suaugusiam asmeniui su savimi turėti apie 94–95 eurus grynųjų pinigų savaitei.
Kokie bankai ir kokios prekybos vietos veiks?
LB nurodo, kad užtikrinti pinigų išsigryninimus ir offline atsiskaitymus banko kortele turės pagrindiniai Lietuvos bankai.
G. Šniukas konkrečių bankų neįvardijo, bet paaiškino, kad pagrindiniais bankais laikomi tie, kurie turi virš 5 proc. rezidentų indėlių, virš 5 proc. rezidentų klientų ir virš 10 proc. metinės mokėjimo paslaugų rezidentams apyvartos.
Tad galima numanyti, kad kalbama apie „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ bankus.
LB atstovas taip pat nepatikslino, kokios bus nustatytos būtiniausių prekių vietos, tik paminėjo, kad LB dirba kartu su Vyriausybe ir jos institucijomis, kad prekybininkams, vaistininkams ir degalinėms būtų atsakyti visi klausimai ir jie tinkamai pasirengtų offline mokėjimams.
„Gyventojų kortelės – iš esmės parengtos. Lieka techninio pobūdžio darbai. Tiesa, kol kas atsiskaitymo kortelėmis offline galimybė numatyta tik mobilizacijos atveju.
Tačiau pakoregavus teisės aktus ir sutarus su rinkos dalyviais jos taikymą būtų galima išplėsti“, – pridūrė pašnekovas.
Bankai taip pat nieko neatskleidžia
Naujienų portalas tv3.lt taip pat kreipėsi ir į Lietuvos bankų asociaciją (LBA), klausdamas, kaip bankai vertina tokius reikalavimus mobilizacijos atveju ir su kokiais iššūkiais bankai susidurtų siedami užtikrinti pinigų prieinamumą klientams.
Tačiau LBA komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė to nekomentavo.
Ji taip pat neatskleidė, kokią bent apytikslią sumą būtų galima išsigryninti karo atveju ar susimokėti offline rėžimu, kaip ekstremaliomis situacijomis veiktų e. bankininkystė ir pan.
„Lietuvoje kredito įstaigų veiklą išskirtinių situacijų metu reglamentuoja Lietuvos banko nutarimas <…>. Realiai truputį daugiau šia tema tikriausiai galėtų pakomentuoti Lietuvos bankas“, – tenurodė V. Kiguolienė.
Šaltinis: TV3.LT
