Pirkėjai piktinasi augančiomis kainomis: prekybininkai atkerta, kad jų mažinti neturi iš ko

Naujienos

Gyventojai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį vis daugiau tenka išleisti maistui. Žmonės nebežino, ko griebtis, dažnas perka tik pigiausius produktus, tačiau išlaidos maistui vis tiek auga.

Tuo metu prekybininkai tikina, kad nėra iš ko mažinti kainų, o ekonomistai bando guosti, kad maisto kainos jau nusistovėjo ir ateityje turėtų nebekilti.

Vis dėlto gyventojai tikina, nematantys, jokio kainų balanso. Anot jų, maistas tik brangsta ir apie tai jie diskutavo viename iš socialinių tinklų.

Kainos didėja kas mėnesį?

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima pastebėti vis daugiau nusiskundimų dėl augančių maisto produktų kainų.

„Atrodo, kad perkame tiek pat ir tas pačias prekes, tačiau mokame daugiau nei prieš mėnesį, atrodo, kad maistas vis brangsta“, – skundėsi vyras, pastebėjęs, kiek išaugo jo šeimos maisto prekių krepšelio kaina.

Jam pritarė ir kiti komentatoriai.

„Maistas tikrai brangsta ir tikriausiai jo kainos kils ir ateityje. Labiausiai brangsta reikalingiausi mėsos ir pieno produktai. Juk prekybininkai žino, kad juos vis tiek pirksime, todėl ir kelia kainas.

Pikčiausia, kad iš ūkininkų maistą jie perka už centus, o vėliau užsideda didžiulius antkainius. Juos turime sumokėti mes, pirkėjai.  Dėl maisto kainų brangimo yra kaltas tik prekybininkų ir perdirbėjų godumas“, – įsitikinęs vyras.

Kita moteris siūlė visiems atidžiai peržiūrėti prekių krepšelį.

„Neįmanoma, kad per mėnesį viskas labai pabrangtų. Tačiau verta peržiūrėti, kas kainuoja brangiausiai ir paieškoti tiems maisto produktams alternatyvų. Juk galima rinktis pačius pigiausius produktus, jie tikrai daug nekainuoja“, – patarė moteris.

Dar viena komentatorė tikino, kad dalis žmonių sutinka mokėti brangiau, todėl kainos ir nekrenta.

„Nuėjusi į parduotuvę matau, kad agurkai kainuoja 6 eurus už kilogramą, tačiau daug žmonių į kainą nežiūri ir juos perka. Arba vieni obuoliai kainuoja 1,5 euro už kilogramą, o kiti per pusę pigiau. Tačiau žmonės vis tiek renkasi tuos brangesnius. Todėl kainos ir nekrenta.

Patys žmonės sutinka mokėti daugiau už maisto produktus“, – pasakojo moteris.

Daugeliui gyventojų pajamų maistui neužtenka

Kainų lyginimo portalo pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas skaičiavo, kad, palyginti su 2020 m., maisto prekės Lietuvoje per 4 metus brango 50 procentų.

„Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas

„Nors atskirų prekių, pavyzdžiui, aliejaus defliacija (kainos mažėjimas) ir buvo, bet bendrai viskas tik augo ir niekas į prieškarinį lygį negrįžo.

Ar gyventojų pajamos tai padengė? Be abejonės, ne. Pasižiūrėkime į paramos maistu gavėjų dinamiką – nors gyventojų skaičius Lietuvoje praktiškai toks pats, bet paramos gavėjų daugėja“, – komentavo specialistas.

Anot kainų specialisto, pastaruoju metu žaliavos, energija pinga, produktų savikaina mažėja, tačiau nei gamybininkai, nei tarpininkai, nei prekybininkai kainų mažinti nesiruošia, o pardavimus padaro per akcijas.

„Prekių su akcija pardavimai sudaro didesnę dalį – 50–80 proc. visų pardavimų, nes Lietuvoje maistą pirkti įprastine kaina gali sau leisti tik dideles pajamas gaunantys gyventojai. Jie turbūt ir šaiposi iš nuolaidas gaudančių žmonių. Tačiau tas šaipymasis tik socialiniuose burbuluose, o realybėje matome tuščias lentynas, kai nuolaida yra reikšmingesnė.

Lietuvos tinkluose kainodara iškreipta. Net ir mūsų stebimuose prekių krepšelių kainų skirtumai tarp prekybos tinklų yra 20–30 procentų. Vadinasi, blogas prekybos tinklo pasirinkimas žmogui per mėnesį vietoje 300 eurų kainuos 400 eurų. O jeigu jis pirks ne akcines prekes, maistui gali tekti išleisti ir 500 eurų. Ši suma gal nėra reikšminga žmogui, kuris uždirba 3 tūkst. eurų. Tačiau vos 1 tūkst. eurų uždirbančiam gyventojui išlaidos maistui gali visiškai sugriauti biudžetą“, – komentavo P. Čepkauskas.

Maistas nepigs?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozavo, kad pavasarį metinė infliacija bus artima nuliui – vidutinės kainos bus tokios pačios, kokios buvo prieš metus.

„Tendencija maloni, bet daugelio nedžiugina dėl paprastos priežasties – per pastaruosius du metus kai kurių prekių kainos pakilo į labai aukštą lygį ir net gerokai viršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tad menka paguoda, kad jos nebeauga.

Pavyzdžiui, nuo 2021 metų rudens maisto produktai Lietuvoje pabrango daugiau nei 40 procentų, tad jų atpigimas vienu procentu daugeliui nėra pakankama priežastis švęsti“, – sakė ekonomistas.

Tačiau jis skaičiavo, kad dalis žaliavų jau atpigo, pavyzdžiui, kviečių, kukurūzų ir miežių kainos sumažėjo ketvirtadaliu.

Tačiau prekybininkai situaciją mato kitaip.

„Norfa“ savininkas Dainius Dundulis sakė, kad pigo tikrai ne visos žaliavos.

Dainius Dundulis

„Sako, kad elektra atpigo, nuo pačio žemiausio momento, kai buvo 3–4 centai, tai dabar yra 10–12 centų, tai tris kartus pabrango nuo to momento, tai vanduo mums irgi dvigubai pabrango, tai mes įsivaizduojame, kad maistas turi grįžti į seną lygį, o elektra ir vanduo lieka toks pat? Tai taip nebūna“, – tikino „Norfa“ prekybos tinklo valdytojas ir savininkas.

D. Dundulis aiškino, kad maisto kainos svyruoja nežymiai.

„Galiu drąsiai pasakyti, kad ar ten minus pusę procento, ar plius pusę procento, tai kainoms beveik įtakos nedaro, tai yra tas pats kainų lygis, kaip ir praėjusiais metais.

O ekonomistams noriu perduoti, kad jie yra labai geri ekspertai, kai reikia kalbėti apie maisto kainas, bet kai reikia kalbėti apie bankų palūkanas, apie bankų pelnus, tai jų išmanymas prapuola, tada jie nieko nebegali paaiškinti“, – sakė D. Dundulis.

Daugiausiai nerimo kelia maisto kainų augimas

Tai, kad gyventojai labiausiai susirūpinę maisto kainų augimu rodo ir „Citadele“ banko inicijuota apklausa.

Apklausos duomenimis, visų Baltijos šalių vartotojai labiausiai sunerimę dėl maisto produktų kainų kilimo. Susirūpinimą jų augimu nurodė 66 proc. apklaustų lietuvių.

„Natūralu, jog kylant paslaugų kainoms žmonės nerimauja dėl didėjančių išlaidų maistui. Tai yra viena svarbiausių kiekvieno namų ūkio biudžeto dedamųjų, tad kylant būtinų prekių kainoms didėja ir finansinė įtampa – žmonės gali būti priversti teikti pirmenybę įperkamiems, o ne kokybiškiems produktams“, – teigė Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.

Labiau dėl kylančių maisto kainų nerimauja jaunesnio amžiaus žmonės (18–29 ir 30–39 m. amžiaus grupės) bei žmonės, gyvenantys bent trijų asmenų namų ūkiuose.

R. Ežerskienės teigimu, šios apklaustųjų kategorijos jautresnės kainų augimui gali būti dėl dar neįgyto tvirto finansinio pagrindo.

„Vieni dar tik pradeda kopti karjeros laiptais, gauna mažesnį darbo užmokestį. Kiti pradeda kurti šeimas – atsiranda atsakomybė išlaikyti vaikus, pirmasis būstas, kiti finansiniai įsipareigojimai.

Bet kokie kainų svyravimai dar labiau paliečia asmeninį biudžetą. Todėl visada rekomenduojama kaupti finansinio saugumo pagalvę, kurią sudarytų bent trijų mėnesių būtinosios išlaidos. Kainų kilimo atvejais ši pagalvė leistų lengviau tvarkytis su nenumatytomis situacijomis“, – patarė banko atstovė.

Apklausos respondentai taip pat išskyrė tris juos labiausiai dėl kainų neraminančias maisto kategorijas: du trečdaliai (67 proc.) apklaustų lietuvių labiausiai jaudinasi dėl kylančių mėsos ir žuvies kainų. Šiek tiek mažiau nei pusę (47 proc. ir 45 proc.) respondentų neramina atitinkamai šviežių daržovių ir vaisių bei pieno produktų kainų kilimas.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!