Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.
Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.
„Oooo, jeigu už 600-us reikia išgyventi, o visi mokesčiai, tai, žinokit, atsiprašau, labai didelė skaitosi pensija. <…> Aš galo su galu nesuduriu, kai reikia už visus mokesčius susimokėti, tai žiūriu, kad liktų ant duonos“, – tikino senjorė.
Ne tik Irenai sunku išgyventi iš senatvės išmokų:
„Beveik 40 metų išdirbta, o ta pensija net nesiekia vidurkio – 570. <…> Egzistuoju, ne gyvenu, o egzistuoju.“
„Minimumas. Išvažiuoti niekur negali, į kokį kino teatrą pinigų tikrai neturi.“
Senjorai netiki, kad situacija pagerės. Lietuvoje senatvės išmokas gauna daugiau nei 620 tūkst. gyventojų. Su būtinuoju stažu vidutiniškai vienas pensininkas nuo šių metų gauna 644-is eurus.
Ekspertai perspėja, kad Lietuvai kuo toliau, tuo bus sunkiau išlaikyti senjorus. Esą šie metai pirmieji, kai naujų pensininkų bus daugiau nei darbo karjeras pradedančių jaunuolių.
„Šie metai tie, kuomet žmonių, kurie sulaukė 65 metų Lietuvoje yra daugiau negu tų, kuriems sukanka 25 metai. Tai reiškia tai, kad daugiau turėsime pensinio amžiaus žmonių, kurie išeina ir pradeda gauti pensiją, lyginant su tuo, kiek žmonių ateina dirbti į darbo rinką“, – teigė Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.
„Pas mus auga vyresnio žmonių amžiaus dalis. Šiandien daugiausiai yra piliečių, kuriems 61-64 metai. 65 metų sulauks daugiau žmonių nei 25 metų, tokio dalyko niekada istorijoje nebuvo“, – kalbėjo Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis.
Senjorus skatina dirbti
Ir ateityje situacija taps vis sudėtingesnė, nes Lietuvos gimstamumo rodikliai ir toliau kasmet ritasi žemyn: pernai sausio-lapkričio mėnesiais gimė 2 tūkstančiais mažiau vaikų nei užpernai.
„2003-iais metais, prieš 20 metų 100-ui darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje teko apie 20 pensininkų, dabar tas skaičius siekia apie 30, o dar po 10 metų 100-ui darbingo amžiaus gyventojų jau teks apie 40 pensininkų. <…> Valstybė turės leisti vis daugiau pinigų socialinėms reikmėms ir gydymui“, – palygino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Situacija nėra nepataisoma, šalies gyventojai arba turi dirbti ilgiau, arba reikia didinti dirbančiųjų skaičių kitais būdais.
„Aš nekalbu, kad reikia importuoti visiškai visus potencialius darbuotojus iš užsienio, bet galbūt reikia dar labiau švelninti, reguliuoti darbuotojų importą taip, kad verslas, kuris neranda žmonių, dėl to, kad jų fiziškai nėra, kad jis galėtų automatiškai importuoti tuos žmones iš užsienio“, – pridūrė A. Izgorodinas.
Lietuvai taip pat reikėtų skatinti šeimas susilaukti daugiau vaikų. Tačiau tokiu būdu teigiamą efektą šalis pajustų tik po kelių dešimtmečių.
Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius Boguslavas Gruževskis mano, kad Lietuvoje reikia skatinti senjorus savo noru dirbti ilgiau nei dabar.
„Galima sumažinti tam tikrus mokesčius. Pavyzdžiui, jeigu dirba pensinio amžiaus žmogus jo Sodros įmoka gali būti mažesnė, atpiginti jo samdymą darbdaviam. Antra, aišku galima GPM sumažinti“, – siūlė jis.
Išeitis – didesnis darbo našumas
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, kad geriausias kelias Lietuvai – stengtis didinti darbo našumą. Esą, jei tas patys darbuotojai uždirbs daugiau, daugiau pinigų bus galima skirti ir senatvės išmokoms.
„Produktyvumas, kiek sukuri vertės per valandą. Mes čia dar turime daug potencialo, darbo užmokesčio valandiniai kaštai Lietuvoje yra apie 3 kartus mažesnis negu vidutiniai vienos valandos kaštai Europoje. Mes dar apie tris kartus galime pakelti, bet tai nėra, aišku, lengva“, – teigė viceministras Vytautas Šilinskas.
Pensijų fondai ne tik išreiškė nerimą dėl Lietuvos ateities, bet ir pasidalijo naujausiais veiklos rezultatais. Po nuosmukio 2022-aisiais, 2023-iaisiais fondai vėl dirbo pelningai. 2-ojoje pakopoje vidutinė grąža per metus siekė 14 proc., tiek pat, kiek buvo nukritusi prieš metus.
Dėl to per 2 metus gyventojų turto vertė beveik nepasikeitė. Šiuo metu antrojoje pakopoje gyventojai turi sukaupę daugiau nei 7 mlrd. eurų. Jei šią sumą išdalintumėme visiems, kurie kaupia, kiekvienam tektų maždaug po 5 tūkst. eurų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Šaltinis: tv3.lt
