Po ilgai užsitęsusios žiemos ir šalčių lietuviai naudojasi kiekviena šiltesne diena ir vyksta pasibūti į gamtą, kur džiaugiasi pavasariu, saule, su šeima ar draugais kepa zefyrus, mėsą ar kitą maistą. Vis tik svarbu nepamiršti, kad net ir nuosavame kieme dėl kepsninių, šašlykinių ar laužų galima susilaukti baudų.
Specialistai primena, kokių reikalavimų gyventojai privalo laikytis kūrendami ugnį, ir atkreipia dėmesį į atvejus, kai šios taisyklės būna ignoruojamos.
Kaip ir kur kūrenti ugnį, kad negautumėte baudos?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD ) duomenimis, 2026 m. (iki kovo 18 d.) Lietuvoje kilo 2 023 gaisrai, 2025 m. jų buvo 7 949, o 2024 m. – 7 667.
Dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi (į kuriuos įeina neatsargus naudojimasis šašlykinėmis ir pan.) 2026 m. kilo 223 gaisrai, 2025 m. – 1 401, o 2024 m. – 1 370.
PAGD atstovai pabrėžia, kad daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo, kadangi kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
Tai reiškia, kad, turint itin nedidelį sklypą prie namo ar kotedžo, jame kepti maisto pagal taisykles apskritai negalima, jei liepsna prie pastato, tvorų, medžių ir kitų objektų yra arčiau nei per 6 metrus.
Vis tik pašnekovai priduria, kad dujinius kepimo įrenginius leidžiama naudoti ir mažesniu atstumu nuo pastatų, laikantis gamintojo nurodymų.
Pasak departamento specialistų, kepsninių ir šašlykinių taip pat negalima kūrenti ir balkonuose, lodžijose, erkeliuose ar terasose, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai leidžia kepsninės / šašlykinės gamintojo instrukcija.
Tuo metu laužams yra taikomi dar griežtesni reikalavimai – juos kūrenti leidžiama tik tam numatytose laužavietėse ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ar degių medžiagų sandėliavimo vietų:
„Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai.“
PAGD priduria, kad taip pat yra draudžiama be priežiūros palikti besikūrenančias laužavietes – net ir smilkstančią ugniavietę yra būtina užgesinti.
Užsidegę pastatai, augalai ir gresiančios baudos
PAGD atstovai neslepia, kad yra buvę atvejų, kai dėl šašlykinių ar kepsninių užsidegė tujos, pašiūrė ar malkinė, namo stogas, žolė, šiltnamis ar miškas.
Priešgaisrinės saugos specialistai papasakojo, kad, pvz., Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų – medinė pašiūrė, stogas. Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
Šilutės rajone nuosavo namo kieme vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė.
Panašus atvejis buvo ir Šakių rajone, kai asmuo šašlykinėje degino augalinės kilmės atliekas, dėl ko užsidegė tujų gyvatvorė.
Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis. Saugūs atstumai nebuvo išlaikyti.
Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti.
Už šių priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų.
Jei dėl pažeidimo kyla gaisras ar sprogimas, asmenims jau gresia bauda nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
Už šias klaidas miške – ir 2,3 tūkst. eurų baudos
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas, ne iki galo užgesintų laužų palikimas, per gausus malkų ir degiųjų skysčių naudojimas.
„Žmonės turi sekti, žiūrėti, laikytis saugių atstumų. Geriausiu atveju turėti gesintuvą, blogiausiu – bent kibirą vandens pasistatę. Miško poilsiavietėje, jei nėra šašlykinės, užkuriama vieta turi būti apkasama, kažkokie akmenukai padedami.
Bet svarbiausia yra turėti kibirą vandens, kad nepaliktų miške degančio laužo. Jį reikėtų užpilti, kad ugnis neplistų per samanas, žolę. Nes labai lengvai pasigauna tose vietose ugnis. Ir medžiai, ir krūmai“, – akcentavo specialistas.
PAGD atstovai papildė, kad baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla:
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo.“
Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą asmenims gresia įspėjimas arba 30–50 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 90–170 eurų bauda.
Už miško naikinimą ir žalojimą jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi asmenims gresia baudos nuo 560 iki 1,2 tūkst. eurų, o juridinių asmenų atstovams – nuo 1,2 tūkst. iki 2,3 tūkst. eurų.
Rizika dėl vėjo, „velnio lašų“ ir baudos už gaisrus
K. Velikianecas pastebi, kad dažniausiai gaisrai kyla per išeigines, nes žmonės labiau atsipalaiduoja, dažniau laiką leidžia gamtoje, sodybose, būna neatsargūs su rūkymu, deginimu, kūrenimu:
„Jei dar pavartoja velnio lašų, tai tada būna tragiškiau. Kai socialios šeimos gauna išmokas, pašalpas, tai tada irgi padaugėja tomis dienomis gaisrų, nes žmonės atsipalaiduoja.“
Priešgaisrinės apsaugos specialistai paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač – atviroje vietoje. Jei pučia stiprus vėjas, kepsninių ir laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
PAGD atkreipia dėmesį ir degiojo skysčio naudojimą – jo negalima pilti ugnį, o naudoti būtent taip, kaip nurodyta instrukcijose.
Kai kuriuos skysčius reikia užpilti ir palaukti, kol įsigers, su kitais galima kurti iš naujo: „Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis.“
Už durpynų ir durpingų pievų deginimą gresia 90–230 eurų baudos. O pastebėjus tokį gaisrą ir nesiėmus apsaugos priemonių gresia 60–120 eurų bauda.
Šaltinis: TV3.LT
