Ragina „smogti“ Kremliui dar griežtesnėmis sankcijomis
Po savo atgarsio sulaukusių politinių išsireiškimų apie Rusijos bazes Kaliningrade, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nesustoja ir žengia dar toliau – Lietuva ragina Europos Sąjungą smogti Kremliui nauju sankcijų paketu bei imtis dar griežtesnių ribojimų Rusijos energetikai ir prekybai.
„Turime tartis, kaip didinsime spaudimą 21-uoju sankcijų paketu. Lietuva nuolat grįžta su pasiūlymu sankcionuoti „Rosatom“ ir „Lukoil“. Privalome visiškai uždrausti jūrinių paslaugų, susijusių su rusiškos naftos transportavimu, teikimą, taip pat užkirsti kelią Rusijos kalio trąšų eksportui į ES“, – prieš susitikimą žurnalistams kalbėjo K. Budrys[1].
Kipre vykstančiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat akcentavo, kad Europa negali lėtinti paramos Ukrainai. Anot jo, jau birželį turi būti atverti visi šeši Ukrainos stojimo į ES derybų klasteriai, o Bendrija privalo užtikrinti ilgalaikę finansinę pagalbą Kyjivui.
K. Budrys pabrėžė ir augančią įtampą rytiniame NATO flange. Pasak ministro, pagrindinės grėsmės Europai šiuo metu kyla būtent iš rytų, todėl ES ir NATO turi skubiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus šiame regione. Jo teigimu, būsima Europos saugumo architektūra turi būti grindžiama Rusijos atgrasymu, o ne jos integravimu į bendrą sistemą.
Kipre vykstančiame „Gymnich“ formato susitikime ES diplomatijos vadovai daugiausia dėmesio skiria Rusijos karui prieš Ukrainą, paramos Kyjivui stiprinimui bei naujai Europos saugumo strategijai. Diskusijose dalyvauja ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Apie baltarusiškų trąšų sankcijų švelninimą – nė kalbos
Prieš keletą dienų K. Budrys pasisakė ir baltarusiškų trąšų klausimu – Lietuvos diplomatijos vadovas pareiškė, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo peržiūrėti Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos kalio trąšoms, nors šis klausimas aptariamas su Jungtinėmis Valstijomis. Ministro teigimu, ES pozicija išlieka tvirta, o sankcijos baltarusiškoms trąšoms galioja iki 2027 metų vasario pabaigos[2].
K. Budrys pabrėžė, kad diskusijos apie galimą sankcijų švelninimą šiuo metu neturi nei politinio, nei teisinio pagrindo. Tuo metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog JAV pareigūnai siūlo Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai leisti atnaujinti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą.
K. Budrio pasisakymai „nokautavo“ net kolegas
Tuo tarpu K. Budrio pasisakymai apie Kaliningradą sukėlė diskusijas aukščiausiuose valdžios sluoksniuose – politikai nesutaria, kur baigiasi atgrasymo žinutė ir prasideda pavojinga eskalacijos retorika. Užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusija Kaliningrado sritį pavertė viena labiausiai militarizuotų teritorijų regione, tačiau NATO esą turi pakankamai pajėgumų neutralizuoti ten esančias grėsmes.
„Turime parodyti rusams, kad esame pajėgūs prasiskverbti pro mažą tvirtovę, kurią jie sukūrė Kaliningrade“, – sakė K. Budrys.
Tokie ministro pareiškimai sulaukė nevienareikšmių reakcijų. Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad kalbant apie saugumo klausimus būtina išlaikyti balansą ir vengti viešų žinučių, kurios galėtų būti interpretuojamos kaip puolamoji laikysena. Kritiškai situaciją įvertino ir prezidentas Gitanas Nausėda, pareiškęs, kad šis komentaras „nebuvo pats sėkmingiausias“, nors kartu paragino dėl to nerengti ministrui „linčo teismo“.
Tuo metu premjerė Inga Ruginienė Budrio žodžius labiau vertino kaip atgrasymo retoriką, tačiau taip pat pabrėžė, kad svarbu neperžengti ribos tarp atgrasymo ir eskalacijos.
Šaltinis: TV3.LT
