Iki pandemijos klestėję kavos restoranai vos pragyvena – lankytojų sumažėjo perpus, o finansinę padėtį blogina rekordinė žaliavinės kavos kaina, PVM lengvatos panaikinimas, kasmet keliamas minimalus atlyginimas ir nuo karantino užsilikusios skolos „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Miestų centruose įsikūrusios kavinės neužsidaro tik dėl to, kad nuostolingai dirbančios įstaigos likvidavimas gali kainuoti daugiau negu leisgyvis egzistavimas tikintis stebuklo.
Pastaruoju metu Vilniuje viena po kitos užsidaro skolų naštos prislėgtos populiarios maitinimo įstaigos – picerijos, mėsainių ir desertų restoranai ir kiti. Kavos kultūrą puoselėjantys restoranai taip pat svarsto tokią galimybę.
Pradingo potencialūs klientai
Verslininkas Vytautas Kratulis, „Huracan Coffee“ kavinių tinklą valdančios bendrovės „Šviežia kava“ savininkas ir vadovas, sako, kad klientų, ypač sostinės centre, pastaruoju metu labai trūksta, išgerti kavos jų ateina mažai.
„Pirma, aš suprantu, kad nėra turistų nėra. Nežinau, kaip reklamuoja mūsų miestą, bet turistų nėra. Trūksta renginių. Valdžia sako, kad vasara yra geresnis laikas. Nieko panašaus. Vilniaus miestui tai yra blogesnis metas. Visiems kitiems geresnis, nes miestiečiai važiuoja į pajūrį, į kitas vietas. Dabar madinga dirbti nuotoliniu būdu, tai jie namuose ir kavą geria, ir pietus valgo. Liūdesys, nieko gero mes nejaučiame“, – pasakojo V. Kratulis.
Alfa.lt rašė, kad nuo karantino pabaigos praėjus 3,5 metų valdininkai negrįžo prie buvusio darbo modelio: apie 90 proc. tarnautojų įstaigose pasirodo tik retkarčiais.
Kai kuriose ministerijose privaloma darbe fiziškai būti vos 1 dieną, o daugeliui tarnautojų leidžiama namie dirbti 3–4 darbo dienas per savaitę arba nuolat. Tad kai kurie darbuotojai darbe pasirodo tik pagal poreikį iškvietus viršininkui. Politinė vadovybė tokį darbo modelį teisina ir jo keisti neketina.
Kadangi dauguma valdžios institucijų įsikūrusios Vilniaus centre, čia veikiančios kavinės ir maitinimo įstaigos ypač jaučia lankytojų srauto sumažėjimą. „Pusė biurų yra tušti, ir tai ilgalaikės tendencijos. Todėl reikia mažiau pietų, mažiau kavos, mažiau susitikimų. Viskas vyksta nuotoliniu būdu“, – pastebėjo V. Kratulis.
Pasak verslininko, kad į kavinę „Huracan Coffee“ Gedimino prospekte ateina klientai, kurie „be šito“ – geros kavos puodelio, dalykinio ar asmeninio pokalbio kavinėje ar trumpo atokvėpio nuo darbų prie kavos – negali. Bet Vilniaus savivaldybė, nelogiškais sprendimais apribojusi eismą miesto centre ir padidinusi parkavimo rinkliavas, atbaido net ir šiuos ištikimus kavinių lankytojus.
„Kai buvęs meras Remigijus Šimašius nukreipė eismą nuo senamiesčio, visose čia įsikūrusiose maitinimo įstaigose lankytojų sumažėjo 20–30 proc. Miesto centras valdžios sprendimu padarytas nebemadingas. Parkavimas kainuoja kaip Paryžiuje – 3,5 euro valanda yra Paryžiaus kaina“, – pastebėjo kavinių tinklo savininkas.
V. Kratulis mano, kad tiek laisvalaikio, tiek darbo kultūros formavimuisi didelę įtaką daro valdžios sprendimai, pavyzdžiui, skatinimas dirbti nuotoliniu būdu, net tai akivaizdžiai mažina našumą. „Liaudiškai tariant, žmogus išvakarėse „švenčia“, o ryte nusprendžia neiti į darbą, nes taip galima, nes tai jo teisė. Taip formuojasi nauja kultūra, kurioje menksta socialiniai įgūdžiai“, – šaipėsi pašnekovas.
Išleidžia daugiau, negu uždirba
„Šviežia kava“, šiuo metu Vilniuje valdanti septynias „Huracan Coffee“ kavines, kasmet po vieną jų uždaro, nes nebeišlaiko.
Registrų centro duomenimis, „Šviežia kava“ 2022 m. bendrovė uždirbo 91,6 tūkst. grynojo pelno, o po metų pelnas susitraukė devynis kartus – 2023 m. grynasis pelnas sudarė 10,2 tūkst. eurų. Pernai įmonė pelno jau neuždirbo. „Mes vos suduriame galą su galu“, – prisipažino V. Kratulis.
Pasak jo, šiuo metu maitinimo įstaigų nebefinansuoja bankai, nes šį sektorių vertina kaip rizikingą, o dalis įmonių, nepajėgdamos susimokėti visų išlaidų ir mokesčių, lenda į šešėlį, kuris sparčiai plečiasi.
V. Kratulis pasakojo, kad anksčiau didžioji dalis kavinių išlaidų keliaudavo patalpų nuomai apmokėti, o dabar liūto dalį suryja kasmet, valdžios sprendimu, privalomai keliami atlyginimai.
„Darbo jėgos mokesčiai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europoje. Maža to, minimali alga per šešerius metus pakilo 60 proc. Kai aš pasišneku su italais, jie sustingsta ir sako, kad pas juos minimali alga per tą laiką sumažėjo. Mes visi džiaugiamės, kad auga atlyginimai, ir aš norėčiau savo darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą, bet aš jau nieko nebeuždirbu – jau kurį laiką esu minusinis“, – prisipažino verslininkas.
Vytautas Kratulis: norėčiau savo darbuotojams mokėti didesnį atlyginimą, bet aš jau nieko nebeuždirbu – jau kurį laiką esu minusinis . | Gediminas Bartuška/ELTA
V. Kratulio nuomone, suvesti galą su galu padėtų mažesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), nes dabar jis – vienas didžiausių Europoje. „Mūsų visi kaimynai turi mažesnį“, – pastebėjo jis.
Alfa.lt primena, kad Lietuvoje pustrečių metų galiojo 9 proc. PVM lengvata maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui. Nuo 2024 m. sausio PVM tarifas padidintas iki 21 proc., taigi išaugo 12 proc.
„Niekas apie tai nešneka, bet ir PVM lengvatos panaikinimas, ir MMA didinimas, – viskas atėjo kartu. Dar turime skolų VMI nuo karantino ir jas privalome mokėti, nepriklausomi nuo to, kad beveik nieko neuždirbame, o valstybė savo sprendimais dar labiau apsunkina mūsų finansinę padėtį ir galimybes mokėti didesnius atlyginimus ir skolas“, – apgailestavo V. Kratulis.
Likviduotis – irgi baisu
Kavos kultūros puoselėtojas, supažindinęs lietuvius su Pietų Amerikos kavos skoniais, neatmeta tikimybės, kad netrukus pradės užsidarinėti ir tikrosios kavinės, siūlančios įvairių rūšių kavą ir desertus prie kavos.
„Šių metų sausį mums kilo dar vienas iššūkis – nepaprastai pabrango žaliava. Kavos kaina dabar yra aukščiausia istorijoje, nuo praėjusių metų, kai kavos kaina jau buvo padidėjusi, ji dar išaugo dvigubai. Tai mums, kurie turi kavos pakraipą ir gyvena grynai iš kavos, smogė dar ir tai“, – pasakojo V. Kratulis.
Verslininkas atskleidė, kad šiuo metu išgyvenimo planas yra neinvestuoti į kavinių verslą, kuris tapo nepelningas. „Mąstome, ką uždaryti. Bet reikia suvokti, kad patalpų nuomos sutartyse numatytos baudos, jeigu mes jas nutraukiame anksčiau už terminą. Jeigu už kavinės uždarymą reikia mokėti 30 tūkst. eurų baudą ir dar 10 tūkst. išleisti patalpoms sutvarkyti, susimąstai“, – pasakojo verslininkas.
V. Kratulis paaiškino, kad, išsikeliant iš nuomojamų patalpų, reikia jas priduoti tokias, kokias rado: ne tik susirinkti daiktus, bet ir nuardyti grindis, sutvarkyti sienas ir t. t.
„Visada pasveri, ar 40 tūkst. dabar susimokėti, ar dar palaukti. Manau, būtent dėl to dabar vienu metu neužsidaro visos kavinės. Jei to nebūtų, užsidarytų labai nemažai kavinių“, – teigė jis.
Verslininkas priminė, kad ne viena kavinė dar turi ir skolų bankui. Todėl kartais verstis ties „minusu“, tikintis geresnių laikų, yra geresnis sprendimas, negu skelbti bankrotą ir likviduotis.
Krenta kaip musės
Pastaruoju metu viena po kitos užsidarė ne viena kadaise Vilniuje klestėjusi maitinimo įstaiga.
Antradienį pasklido žinia, kad netrukus bus užvertos Užupyje įsikūrusios vilniečių pamėgtos desertinės „Liu Patty“ durys. Desertinė Užupyje atidaryta 2017 m. gegužę.
Kaip portalui „Delfi“ nurodė desertinės savininkė Liucina Rimgailė, sprendimas uždaryti verslą buvo priimtas atsižvelgus į augančius mokesčius bei klientų įpročių pokyčius.
„Dėl tų pačių dalykų, su kuriais šiuo metu susiduria visi, – kyla įvairių iššūkių. Norint optimizuoti procesus, sumažinti išlaidas ir išlaikyti visumą kuo ilgiau, kartais reikia priimti tokius sprendimus“, – nurodė L. Rimgailė.
Pirmadienį paskelbta apie Gedimino prospekte ir Šiaurės miestelyje veikiančių mėsainių restoranų „Drama Burger“ veiklos pabaigą. „Tai žinutė, kurios rašyti niekada nenorėjome. „Drama Burger“ kelionė baigiasi. (…) Atėjo momentas, kai verslas Lietuvoje, ypač maitinimo srityje, tapo tiesiog per sunkus išgyventi“, – feisbuko paskyroje pranešė įmonė.
„Rekvizitai.lt“ nurodoma, kad restoranus valdžiusios įmonės „Septyni mėsainiai“ skola „Sodrai“ siekia 7937 eurus, o VMI pradelsta nepriemoka – 5167 eurus.
Vasario mėn. garsi verslininkė Odeta Bložienė inicijavo picerijas „Jurgis ir drakonas“ bei restoranus „Brooklyn Brothers“ bei „Detroito sesės“ valdančios bendrovės „Burokėlis ir krapas“ bankrotą.
O. Bložienės teigimu, toks sprendimas priimtas dėl po koronaviruso pandemijos susikaupusių skolų, augančios mokesčių naštos ir kitų finansinių sunkumų.
„Tikėjau, kad galime išsikapstyti. Bet įsipareigojimai yra per dideli, kad juos būtų galima įveikti. Karantino metu ėmėme paskolas, kad išsaugotume darbo vietas. (…) Bet kai kurių sprendimų nebegalima pataisyti kitaip, kaip tik atsitraukiant. Todėl dabar turime inicijuoti bankrotą. Ne dėl to, kad nebandėme, ne dėl to, kad pasidavėme, o dėl to, kad negali kurti ateities, jei tempi per didelę praeities naštą“, – feisbuke rašė verslininkė.
Odeta Bložienė: tikėjau, kad galime išsikapstyti, bet įsipareigojimai yra per dideli, kad juos būtų galima įveikti. | Dainius Labutis/ELTA
Praėjusių metų liepos mėn. O. Bložienė pasakojo, kad PVM lengvatos panaikinimas labai neigiamai paveikė maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės rezultatus.
„Vis dar turime įsipareigojimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“, paskolų. Tai labai apsunkina finansinę situaciją. Neigiamai verslą veikia ir bendra ekonominė situacija, mažėjantis vartojimas, – ką rodo ir Statistikos departamentas, maitinimo verslo apyvartos kiekvieną mėnesį krenta. Tai tą jaučiame ir mes“, – sakė O. Bložienė.
2024 m. įmonė buvo priversta uždaryti vieną „Jurgis ir Drakonas“ restoraną Vilniuje pasibaigus nuomos sutarčiai. „Taip, baigėsi nuoma ir mes uždarėme. Vieną restoraną perkėlėme, kitą uždarėme“, – teigė verslininkė.
Vilniuje ir Kaune veikė trys „Brooklyn Brothers“ restoranai („Ogmios“ mieste, Verkių g., ir „Vilnius Outlet“, Vytauto Pociūno g., bei Kaune, K. Donelaičio g.). Juose buvo siūlomos amerikietiško stiliaus Pietų Bruklino picos. O šeimos restoranas „Jurgis ir Drakonas“ kepė neapolietiškos tradicijos picas.
Panaikinus PVM lengvatą restoranų savininkė buvo priversta kelti kainas, bet galimybes tai daryti ribojo rinkos situacija. „Buvome priversti kelti kainas, bet negalėjome kelti tiek, kiek padidėjo PVM. Tiesiog kainos būtų neadekvačios“, – prisipažino O. Bložienė.
Registrų centro duomenimis, UAB „Burokėlis ir krapas“ jau trejus metus dirbo nuostolingai: 2023 m. patyrė 99,4 tūkst., 2022 m. – 40 tūkst., 2021 m. – 168 tūkst. eurų grynąjį nuostolį. Anksčiau įmonė dirbo pelningai: 2020 m. uždirbo 182 tūkst. eurų, 2021 m. – 26 tūkst. eurų grynąjį pelną.
Įmonės „Burokėlis ir krapas“ skola „Sodrai“ pernai siekė 82,6 tūkst. eurų, o VMI – 3,7 tūkst. eurų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė, komentuodama šiemet kilusią maitinimo įstaigų bankrotų bangą, teigė, kad šio sektoriaus padėtis yra sunki. „Pelningumas dabar yra nuo 0 iki 1 proc. (….) Dabar dar dirba tie, kurie turi didesnius tinklus ir viena įmonė išlaiko kitą. Masiškai yra grįžimas į šešėlį“, – tvirtino E. Šiškauskienė.
Nepraranda vilties
Verslininkas V. Kratulis galutinai nepraranda vilties, nors pripažįsta, kad šiuo metu tiek valdžios, tiek „kultūrinė“ aplinka yra priešiška kavinėms. „Kaip bus rytoj, nežinau. Gal baigsis karas ir visi sakys, kad gali sau leisti daugiau. Bet dabar kavinėms atsigauti labiausiai padėtų bent iki Europos vidurkio sumažintas PVM maitinimo verslui“, – svarstė jis.
Jeigu niekas nesikeis ir kavinės toliau dirbs nuostolingai, V. Kratulis su apgailestavimu prognozuoja, kad gražusis Vilnius, ypač senamiestis ir centras, liks be kavinių ir restoranų. Turistams toks miestas atrodytų, švelniai tariant, „keistai“. „Kur apsigyventi ir ką paragauti, yra du dalykai, apie kuriuos turistai pagalvoja pirmiausia. Turizmas be to neįsivaizduojamas“, – pastebėjo jis.
Verslininkas apgailestavo, kad iš dalies dėl valdžios sprendimų jam galbūt reikės persikvalifikuoti. „Aš nenoriu išvažiuoti iš Lietuvos ir nenoriu tapti kažkuo kitu, pavyzdžiui, IT specialistu. Aš moku virti kavą. Bet aš dabartine veikla normaliai užsiimti negaliu“, – apgailestavo V. Kratulis.
Šaltinis: alfa.lt