Visuomenė pasipiktino įkeltu suimtojo atvaizdu ir policijos komentaru
Pastaruoju metu nerimsta aistros dėl policijos grubiai suimto visuomenininko Antano Kandroto, pravarde Celofanas. Klausimų kelia tiek tai, kodėl kitą dieną po suėmimo ant jo veido matėsi smurto žymės ir kodėl taip greitai suimtojo šeima susidomėjo Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Portalo 77.lt skaitytojai atkreipė dėmesį į dar vieną momentą – policija neskubėjo viešinti Kaune mergaitę pagrobusio vyro atvaizdo, visuomenė vis dar nežino, kurie iš pareigūnų įtariami savo kolegės išprievartavimu, o suimto ir antrankiais surakinto valdžios bei policijos kritiko A. Kandroto atvaizdas ne tik buvo paviešintas, bet ir Lietuvos policijos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ją administruojantys veikėjai, skaitytojų nuomone, pasityčiojo iš suimtojo. Jie nurodė, kad „serialo pabaiga vieša“ ir pridėjo anglišką įrašą.
Portalo kalbintų teisininkų nuomone, tokiais veiksmais policija pažeidė tiek A. Kandroto teises, tiek galiojančius teisės aktus, tačiau Policijos departamentas tame nieko blogo neįžvelgė….
Policijos atstovas Ramūnas Matonis policijos komentarus socialiniuose tinkluose vertina gerai
Portalui 77.lt pasiteiravus apie minėtą istoriją Policijos departamento, jo atstovas Ramūnas Matonis patvirtino, kad socialiniame tinkle matomas komentaras yra tikras.
„Esame įsitikinę, kad komunikacija ir bendravimas su žmonėmis soc. tinkluose neturi būti formalus, oficialus, atstumiantis. Atvirkščiai – jis turi būti atviras, nuoširdus, įtraukiantis. Būtent tokią komunikaciją ir naudojame bendraudami su žmonėmis soc. tinkluose. Ačiū, kad domitės policijos veikla. Kviečiame sekti Lietuvos policijos paskyras soc. tinkluose“, – nurodė pareigūnas.
Pasidomėjus, kodėl buvo parodytas visuomenininko atvaizdas, tačiau slepiami kiti nusižengimus padarę asmenys, R. Matonis atsakė, kad esą transliaciją vykdė pats A. Kandrotas, todėl čia viskas gerai. Pats vykdė transliaciją per policijos automobilio kameras, sėdėdamas jame surakintomis rankomis? Įdomu, kaip į tokius pareigūnų argumentus atsižvelgtų teismas, jeigu visuomenininkas į jį kreiptųsi dėl viešų patyčių?
Ir kas būtų, jeigu kas nors sugalvotų paskelbti neseniai visuomenės per minėjimą nušvilpto, kažkodėl vis dar profesoriumi vadinamo, nors jau seniai niekur nebedėstančio Vytauto Landsbergio nuotrauką su prierašu „Laukite tęsinio“ arba, kai pagaliau policija išdrįs įvardinti smurtą prieš moterį naudojusius savo kolegas, jų atvaizdus su prierašu „To be continued…“. Kaip tuomet reaguotų tas pats R. Matonis ir iš „Ginti. Saugoti. Padėti.“ į „Darau ką noriu“ išsigimstanti jėgos struktūra?
Iškalbinga Valstybinės kalbos inspekcijos tyla
Kadangi policijos paskyroje buvo įrašas ir anglų kalba, 77.lt nusiuntė užklausą Valstybinei lietuvių kalbos inspekcijai ir pasiteiravo ar viskas gerai su tuo, kai valstybinė institucija – policija – savo viešame bendravime su Lietuvos gyventojais naudoja nevalstybinę kalbą. Deja, atsakymo iš Inspekcijos sulaukta taip ir nebuvo. Matyt jos darbuotojai mato, kaip siautėja žmones turėję ginti pareigūnai, ir bijodami tiek dėl savo, tiek dėl savo artimųjų, užklausas apie „Darau ką noriu“ linkę ignoruoti.
Buvęs VRM ministras Gintaras Furmanavičius: policija krito iki „edukuotos šviesuomenės“ lygio
Tai, kad policija taiko jau ne dvejopus, bet trejopus standartus, 77.lt patvirtino ir buvęs vidaus reikalų ministras, publicistas Gintaras Furmanavičius.
„Išmanau įstatymus geriau negu standartinis Lietuvos pilietis, todėl man, šioje situacijoje, kyla klausimas – kodėl nematome visų sulaikytųjų veidų? Kodėl nežinome visų sulaikytų vardų, o policijos suvestinėse pateikiami tik inicialai? Kodėl teisiniai dokumentai taikomi ne visiems vienodai? Asmeniškai mane tokie trejopi standartai jau užkniso, – žodžių į vatą nevyniojo buvęs ministras. – Prisiminkime šalį sukrėtusią Viršuliškių istoriją. Kodėl vis dar nežinome sprogimą galimai surengusio vyro vardo, pavardės ir tautybės, o kaimynams draudžiama pasakoti, kad jis, galimai, buvo ukrainietis? Ką nori paslėpti valdžia?“
G. Furmanavičius priminė, kad paprastai, ginčuose ir diskusijose visuomet palaiko policijos pusę, tačiau A. Kandroto atveju jis šia struktūra nusivylė.
„Lietuvos policija smarkiai pakenkė savo reputacijai, nes nuėjo paskui „edukuotos šviesuomenės bandą“. Taip, A. Kandrotas tyčiojosi iš valstybės, tačiau dabar valstybė, policijos asmenyje, nusileido iki jo lygio ir pademonstravo savo „vilnietiškumą“ [neigiamas ne miestiečių, bet nesusivokiančių sojinės latytės gerėjų sėdmaišinių paspirtukinikų apibūdinimas], – pareigūnus sukritikavo pašnekovas. – Tokie vieši pareiškimai neatitinka policijos departamento komunikacijos lygio ir man apmaudu, kad policija taip žemai smuko. O kalbant apie „viešą serialą“, tai kodėl per spaudos konferencijas policininkai teigia, kad „nieko negali sakyti, nes vyksta ikiteisminis tyrimas“? Gal baikime tas vaidybas ir jeigu viešiname informaciją apie vieną asmenį, viešinkime ją ir apie visus likusius?“,- neslėpė kritikos buvęs ministras.
Šaltinis: 77.lt
