Naujasis popiežius Leonas XIV meta iššūkį dirbtinio intelekto (DI) technokratijai, rašo Politico.eu.
2025 m. popiežius Leonas XIV savo pontifikato pagrindine misija paskelbė DI keliamų pavojų mažinimą. Savo pirmojoje oficialioje kalboje kardinolams jis įspėjo apie dirbtinio intelekto keliamą pavojų „žmogaus orumui, teisingumui ir darbui“. Po dviejų dienų, kalbėdamas žurnalistams, jis gyrė „didžiulį technologijų potencialą“, tačiau įspėjo, jog reikia atsakingai užtikrinti, kad jos būtų naudojamos visų labui.
Kaip ir jo bendravardis, XIX a. popiežius Leonas XIII, kuris pramonės revoliucijos metu gynė darbininkų teises, Leonas XIV pozicionuoja save kaip socialinės struktūros sergėtoją, susidūrus su nekontroliuojamomis šiuolaikinėmis technologijomis, rašo Politico.eu.
Kardinolas Robertas Prevostas pasirinko popiežiaus vardą „neatsitiktinai“, sakė Vatikano atstovas spaudai konklavos pabaigos vakarą.
„Bažnyčia prašo mūsų žvelgti į dangų, bet taip pat eiti Žemėje pagal laikmetį, – sakė Politico.eu Vatikano patarėjas DI etikos klausimais Paolo Benanti ir pridūrė, kad nėra nieko neįprasto, jog Bažnyčia siūlo savo žinias tokioje futuristinėje srityje.
„Vatikanas nori išvengti tam tikrų DI plėtros tendencijų, kurios galėtų pažeisti žmogaus teises ir orumą bei turėti neproporcingą poveikį mažiau kvalifikuotiems darbuotojams“, – sakė Maria Savona, inovacijų ekonomikos profesorė ir DI ekspertė.
Etikos specialistai, filosofai ir patys technologijų magnatai įspėjo apie pavojus, kuriuos kelia įmonės, kuriančios protingas technologijas. Net prieštaringas milijardierius „X“ savininkas ir DI boto „Grok“ kūrėjas Elonas Muskas įspėjo apie „demono iškvietimą“ dėl neatsargaus DI kūrimo, palygindamas tai su „skaitmeninio Dievo“ sukūrimu.
Darbas siekiant Šventajam Sostui užtikrinti vietą DI reguliavime prasidėjo dar Leono XIV pirmtako laikais. 2020 m. tuometis popiežius Pranciškus surinko religinius ir politinius lyderius bei technologijų įmones, tokias kaip IBM ir „Cisco“, pasirašyti Romos raginimą dėl DI etikos – įsipareigojimą kurti atskaitingas ir socialiai naudingas DI technologijas. Sausį Vatikanas paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame įspėjo, kad DI gali tapti priežastimi, dėl kurios žmonija taps „savo kūrinio vergais“.
Kaip pirmasis popiežius, kilęs iš JAV – Silicio slėnio ir technologijų revoliucijos tėvynės – ir matematikos absolventas, Leonas XIV turi unikalią galimybę tęsti šią misiją. Vašingtonas vadovauja dereguliavimo procesui, prezidentas Donaldas Trumpas panaikino savo pirmtako Joe Bideno nustatytas saugos taisykles ir pristatė pusės trilijono dolerių vertės DI technologijų planą su pirmaujančia bendrove „OpenAI“.
Net ES, kuri istoriškai buvo DI reguliavimo priešakyje, keičia savo poziciją ir sutelkia dėmesį į konkurencingumą – atveria duris „tikslinėms pataisoms“ savo DI akte ir dvigubai didina kompiuterinės galios stiprinimą. Vasario mėnesį Paryžiuje vykusioje DI viršūnių susitikime pasaulio lyderiai daugiau kalbėjo apie sandorių sudarymą nei apie apsaugos priemonių įvedimą.
P. Benanti nuomone, Bažnyčios, kaip „žmogiškumo ekspertės“, vaidmuo gali paskatinti lyderius, ypač katalikiškų šalių, „sukurti DI, kuri rūpintųsi žmogumi ir atitiktų socialinį teisingumą“. Pirmojo pokalbio su Italijos lydere Giorgia Meloni metu Leonas XIV pažadėjo toliau dirbti siekiant „etiško ir žmogaus poreikiais grindžiamo DI plėtros“.
Praėjusiais metais G. Meloni kvietimu Pranciškus kreipėsi į G 7 lyderius dėl DI etikos.
„[Vatikano] susidomėjimas DI nėra keistas, – sakė M. Savona. – Pranciškus taip pat labai domėjosi klimato kaita, kuri yra šiuolaikinė problema. Bažnyčios misija – būti ištikimai pagrindiniams principams, tuo pačiu prisitaikant prie pasaulio.“
Vatikanas galėtų pasinaudoti savo tinklu visame Pietų pusrutulyje, kad „sukurtų demokratiškesnę prieigą“ prie DI, nes valdžia koncentruojasi technologijų gigantų ir turtingesnių šalių rankose, ir padėti siekti, kad Europos dominuojami reguliavimai būtų standartizuoti visame pasaulyje, pridūrė M. Savona.
„Tai būtų labai, labai naudinga.“ Popiežius žino, kad Bažnyčia „gali padėti suprasti kintantį pasaulį, nukreipti jį link pagarbos žmogaus orumui ir parodyti mums, kaip techninės inovacijos gali padėti socialinei priežiūrai“, – apibendrino ji.
Šaltinis: ALFA.LT