Niekas neprieštaraus, kad gydytojas gydytojui nelygus, tačiau pacientų patirtys rodo, jog medikų dėmesingumo pakanka ne visada. Štai vilnietis Gediminas pasakojo, kad po paskutinio profilaktinio patikrinimo rimtai nusprendęs pakeisti šeimos gydytoją.
„Ar tam moku privalomąjį sveikatos draudimą (PSD), kad ChatGPT klausinėčiau apie savo sveikatos būklę?“ – piktinosi jis.
Gediminas (tikrasis vardas ir aprašoma klinika žinoma, – red. past.) pasakojo, kad gyvenu naujame Vilniaus mikrorajone, apynaujame name, kurį pastačius įsikūrė ir privati poliklinika.
„Kadangi labai patogu, iš karto joje ir užsirašiau. Nesiskundžiu sveikata, nepamenu, kada pastarąjį kartą ėmiau „biuletenį“. Tad naudotis poliklinikos paslaugomis dažnai neteko.
Bet laikas ėjo – sulaukus 40-ies metų kasmet kviečia į profilaktinius patikrinimus. Na, jei tokie yra, matyt, ne šiaip sau. Taigi dabar apsilankau poliklinikoje kasmet“, – kalbėjo vilnietis.
Po profilaktinio patikrinimo – jokio aiškumo
Į vieną iš tokių profilaktinių apsilankymų vyras vėl buvo pakviestas prieš savaitę, tačiau neslėpė nusivylimo gydytojos darbu. Tiesa, jis pasakojo dar prieš kurį laiką pastebėjęs, kad poliklinikos pavadinimas pasikeitė. Tada po kelių metų dar kartą. O kai šįkart lankėsi poliklinikoje – vėl naujas.
„Per tuos metus keičiantis poliklinikos savininkams, keitėsi ir šeimos gydytojos. Daugiau ar mažiau visos jos buvo panašios – per daug nekalbėdavo, per daug nesidomėdavo, tiesiog išrašydavo vaistų. Kadangi profilaktinio patikrinimo metu kraujo tyrimai rodė labai padidėjusį cholesterolio kiekį, buvo išrašyti statinai jam mažinti.
Šiomis dienomis turėjau dar vieną profilaktinį patikrinimą. Padarė elektrokardiogramą, paėmė kraujo, išmatavo ūgį, svorį, juosmenį. Neturiu jokių priekaištų – sesutė labai rūpestinga, maloni, mokanti pajuokauti ir tinkamą žodį pasakyti.
Viską patikrinusi įspėjo, kad paskambins gydytoja ir aptars tyrimo rezultatus. Tai ir sulaukiau skambučio. Bet iš pirmo sakinio supratau, kad jai absoliučiai neįdomu, ką ir dėl ko šneka“, – skundėsi Gediminas.
Kam PSD, jei patars dirbtinis intelektas?
Vyro teigimu, gydytoja nei kardiogramą aptarė, nei apie kraujo tyrimo rezultatą pasakė kažką daugiau, nei nurodė laboratorija.
„Nieko nepaaiškinusi pasiūlė registruotis pas kardiologą. Sako: „Tai pažiūrės, patikrins, ant dviračio paminsit. Ir? Na, gal statinų išrašys.“ Ir čia vos susilaikiau nepasiuntęs jos ant trijų raidžių.
Juk pati man bent du kartus jau buvo išrašiusi statinų, bet supratau, kad prieš skambindama net nepažiūrėjo į E. sveikatą, ką ten anksčiau pati apie mane rašė.
Kam iš viso reikalingi tokie gydytojai? Ar aš tam PSD moku, kad pats per ChatGPT skaityčiau apie elektrokardiogramas ar trombocitų frakcijas? Aišku, nieko nesakiau jai, bet nusprendžiau ieškoti kitos šeimos gydytojos. Na tokios, kuri bent atsiverstų E. sveikatą prieš man skambindama“, – piktinosi vilnietis.
Patirtis pas gydytojus neigiamai vertina apie 10 proc. pacientų
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad vertinti pavienes situacijas labai sunku, tačiau sutiko, kad lankantis pas gydytojus pacientų patirčių būna įvairių.
„Vasario mėnesį darėme apklausą, aišku, daugiausia apie onkologinio paciento kelią, bet to kelio pradžia dažnai prasideda šeimos gydytojo kabinete. Ir dalis komentarų yra apie tai, kad tas kelias išties užtruko, nes nebuvo atsižvelgta į simptomus.
Pacientai dalinosi, kad vos ne patys sau nusistatė diagnozę ir išsiprašė tyrimų ir tada jau patvirtino. Arba iš pradžių bereikalingai buvo nuramintas ir užtruko, kol patvirtinta liga“, – pastebėjo pacientų atstovė.
Pasak jos, vis tik didžioji dalis pacientų yra patenkinti, jų patirtys tiek su gydytojais, tiek vertinant paslaugų kokybę, yra teigiama.
„Didžioji dalis vertina ketvertu, penketu, tačiau kiekvienam etape, kur bežiūrėsi, yra ir vienetukų. Kažkur 10 proc. būtų tokių, kurie situaciją vertina prastai. Bet čia jau reikėtų žiūrėti, ar tai yra sisteminė problema, ar vis tik individuali patirtis.
Juk ir tie patys šeimos gydytojai yra žmonės ir jei dienos pradžioje jis bendravo puikiai, jeigu pacientas bus jau 35-tasis, tai nusiteikimas gali būti visai kitas. Arba ligos eiga kokiam jaunam pacientui gali būti netipinė, diagnostikos kelias užtrunka, kai vyresniame amžiuje į tokius pačius skundus gal pažiūrėtų rimčiau“, – komentavo N. Čiakienė.
Pacientai linkę pateisinti gydytojų abejingumą
Tiesa, ji atkreipė dėmesį į įdomų aspektą – ir susidurdami su gydytojų abejingumu pacientai linkę jį pateisinti.
„Nors pacientai ir susiduria su gydytojų abejingumu, grubumu, neatsakytais klausimais, dažnai kaip ir racionalizuoja: konsultacijai yra mažai laiko, suprantu, kad jie pervargę, krūvis didelis, darbas nerviškai įtemptas. Taigi dažnai į situaciją pažvelgiama iš žmogiškos pozicijos – tiek pacientas, tiek gydytojas yra žmogus ir realiai abu jie yra sistemos įkaitai“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Pasak jos, tos pačios E. sveikatos efektyvumas irgi yra aktuali problema. „Taip jau yra, kad dažnai ten nerandu reikiamos informacijos, tai gydymo įstaigos nesukelia, tai tarp skirtingų įstaigų ta informacija „nesuvaikšto“. Ir pacientas dažnai tampa lyg sistemos tarpininku – pats tarp gydymo įstaigų, gydytojų turi viską suvesti“, – konstatavo POLA atstovė.
Pasak pašnekovės, natūralu, kad kiekvienas pacientas turi savo lūkesčių. „Be to, neretai būdamas akistatoje su gydytoju jis kaip ir bijo ištransliuoti tą neigiamą ryšį, bijo klausti, prieštarauti.
Kita vertus, kiek yra žmonių, tiek yra ir istorijų. Labai svarbu girdėti tuos pavienius atvejus ir skaudulius, tačiau jie dažnai iliustruoja tą mažąją skaudulių dalį, kai gerosios ir normalios patirtys jos lieka neįgarsintos. Ir kartais susidaro toks įspūdis, kad visa sistema veikia kaip tie blogieji pavyzdžiai“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Šaltinis: TV3.LT
