Diskusijose apie vagystes iš parduotuvių neretai žeriama kritika ir patiems prekybos tinklams – esą regionų parduotuvėse trūksta apsaugos darbuotojų, o kai kur jų funkcijas atlieka patys pardavėjai.
Tačiau verslo atstovai atkerta – atsakomybė už nusikaltimą negali būti permetama prekybininkui.
Tuo metu vis daugiau vilčių dedama į technologijas – ypač dirbtinio intelekto sistemas, kurios jau dabar padeda fiksuoti sukčiavimo atvejus savitarnos kasose.
Apie prevenciją ir kritiką naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė ir Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.
Neretai žeriama kritika prekybos tinklams, kad mažesniuose miestuose, rajoninėse parduotuvėse nėra apsaugos darbuotojų. Kartais net sakoma, kad apsaugininkais tampa patys parduotuvės darbuotojai. Ar pastebite šią problematiką?
R. Vainienė: Žinote, kas yra labai svarbu? Labai svarbu, kad visas šitas pokalbis apie vagystes nepakryptų į tą pusę, kad pats prekybininkas kaltas.
Kaip sakoma – per trumpas sijonas, reikėjo ilgesnį apsirengti, tada niekas nekibtų. Prekės parduotuvėje yra išdėstytos ne tam, kad jas pasiimtų. Visi tai žino ir puikiai supranta, ką daro.
Ar dedamos pastangos? Taip, dedamos – proporcingos. Jeigu tai kaimo parduotuvė, kur dirba viena darbuotoja, apie kokią saugos tarnybą galima kalbėti? Ir kiek tada kainuotų prekės, jeigu prie kiekvienos stovėtų po sargybinį? Būkime adekvatūs šioje diskusijoje.
Mes kalbame apie nusikaltimą, apie vagystę kaip blogį ir reiškinį. Sakymas, kad prekybininkas dar per mažai padarė, yra tas pats, kas kaltinti mergaitę dėl per trumpo sijono.
Kalbant apie prevencines priemones – dalis verslo atstovų siūlo diegti sistemas, vaizdo kameras su dirbtiniu intelektu, kurios gali atpažinti įtartinus veiksmus ir informuoti apsaugą. Ar prekybininkai noriai diegia tokias sistemas?
R. Vainienė: Labai noriai. Jei kalbame apie perspektyvą, dirbtinis intelektas tikrai yra ateitis. Pavyzdžiui, savitarnos kasose.
Kalbėjome apie alkoholį, bet dabar „madinga“ vagystė – kūdikių mišinukai. Jie savitarnos kasose nuskenuojami tarsi būtų, pavyzdžiui, konservuoti pomidorai – nurodoma kita, pigesnė prekė, sukčiaujama ir vėliau realizuojama socialiniuose tinkluose.
Dirbtinio intelekto pagalba savitarnos kasos pačios atpažįsta prekę – ne tik pagal svorį, bet ir pagal kitus parametrus.
Todėl DI panaudojimas yra ateitis. Kaip tik Seime buvo pristatyta dirbtinio intelekto strategijos vizija, ir tikimės, kad atsivers daugiau galimybių.
Noriu pabrėžti – jeigu būtų taikomas draudimas vagims įeiti į parduotuves, veido atpažinimas nebūtų naudojamas.
Tokiu atveju stebėjimas vyktų akimis ir fiziškai prieinant prie asmens. Dabartiniai teisės aktai veido atpažinimo neleidžia.
Tačiau, kalbant apie platesnį dirbtinio intelekto panaudojimą, galimybių užkardyti blogus darbus tikrai yra daug.
Esu rengęs publikaciją šia tema ir prekybininkai teigė, kad diegia bei išbando įvairias priemones. Tačiau ar dedama pakankamai pastangų, kad atsirastų kameros, kurios, net neatpažindamos veido, galėtų fiksuoti pačius veiksmus?
R. Vainienė: Tos vagystės per kameras ir yra nustatomos. Fizinis vagies pagavimas – tai tik dalis atvejų. Daug administracinių nusižengimų protokolų surašoma būtent pagal kamerų duomenis.
Kameros šiandien tikrai nėra naujiena. Net gatvėje jau sunku rasti vietą, kur jų nėra. Prekybos vietose jos taip pat yra įprasta praktika.
Šaltinis: TV3.LT
