Dalis darbdavių metų pabaigoje darbuotojams išmoka premijas už gerus rezultatus ar siekdami juos paskatinti. Vis tik svarbu atskirti, kada tokios premijos yra privalomos, o kada darbdavys jas gali skirti savo nuožiūra. Taip pat reikia nepamiršti, kaip tokios papildomos pajamos yra vertinamos ir apmokestinamos.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia dėmesį, kad Darbo kodeksas aiškiai skiria dvi premijų rūšis: premiją už atliktą darbą ir premiją darbdavio iniciatyva.
Tad kuo jos skiriasi ir kada darbuotojai jų gali reikalauti arba praranda teisę jas gauti?
Kada darbdavys privalo išmokėti premiją?
VDI kanclerio Šarūno Orlavičiaus aiškinimu, premija gali būti skiriama siekiant atlyginti darbuotojui už jo darbą.
Tokiu atveju premijos skyrimas yra numatomas darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kolektyvinėje sutartyje.
Pasak jo, tokios premijos gavimas yra siejamas su konkrečių tikslų įgyvendinimu ar darbo rezultatų pasiekimu, taigi darbdaviui kyla pareiga tokią premiją skirti ir išmokėti.
„Jeigu darbuotojas įvykdo sutartas ar nustatytas sąlygas, jis turi teisę reikalauti, kad premija jam būtų išmokėta.
Svarbu žinoti, kad darbdavys privalo išmokėti tokią premiją net ir tuo atveju, jei darbuotojui yra užfiksuotas darbo pareigų pažeidimas“, – pabrėžė Š. Orlavičius.
VDI primena, kad net ir pasibaigus darbo santykiams darbdaviui gali kilti pareiga išmokėti premiją:
„Darbuotojui turi būti sumokėta premija, proporcinga faktiškai dirbtam laikui per laikotarpį, už kurį ji skiriama, jeigu šalys nėra sutarusios kitaip.“
Kada dėl premijų sprendžia pats darbdavys?
Anot VDI kanclerio, premija taip pat gali būti išmokama darbdavio iniciatyva, siekiant paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, veiklą ar pasiektus rezultatus.
„Skatinamoji premija mokama darbdavio sprendimu. Tokios premijos skyrimas yra darbdavio teisė, o ne pareiga, todėl darbuotojas jos reikalauti negali.
Vis dėlto skatinamųjų premijų skyrimas turi atitikti lyčių lygybės ir nediskriminavimo principus“, – paminėjo Š. Orlavičius.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad skatinamoji premija gali būti neskiriama, jei darbuotojas per pastaruosius 6 mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą.
Pvz., jeigu darbdavys metų pabaigoje nusprendžia premijuoti visus darbuotojus, pareigų pažeidimą padariusiam darbuotojui premija gali būti nemokama:
„Svarbu, kad toks pažeidimas būtų tinkamai ištirtas, priimtas darbdavio sprendimas ir darbuotojas apie tai būtų informuotas raštu.“
Ar premijos įskaitomos į darbo užmokestį?
Š. Orlavičius pabrėžia, kad tiek premija už atliktą darbą, tiek skatinamoji premija yra darbuotojo darbo užmokesčio dalis, tačiau ne visos premijos yra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį.
Pvz., į vidutinį darbo užmokestį nėra įskaitoma darbdavio iniciatyva mokama skatinamoji premija, kurios tikslas – motyvuoti ar paskatinti darbuotoją ir kurios skyrimo kriterijai nėra nustatyti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar darbdavio vidaus teisės aktuose.
Tačiau į vidutinį darbo užmokestį įskaitoma premija, mokama už atliktą darbą ar dirbtą laiką, kai jos mokėjimo pareiga ir aiškūs skyrimo kriterijai yra įtvirtinti darbo sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose darbdavio vidaus dokumentuose.
VDI ragina darbdavius metų pabaigoje atsakingai įvertinti premijų skyrimo pagrindus ir laikytis Darbo kodekso nuostatų, o darbuotojus – domėtis, kokiai premijų rūšiai priskiriama jiems skiriama išmoka ir kokias teises ji suteikia.
Kada už dovanas nemokami mokesčiai?
Pasak teisininkės, mediatorės Raimondos Joskaudienės, gruodis yra dovanų ir premijų metas. Tačiau, kad šventės nevirstų „mokestiniu siurprizu“, svarbu žinoti, kaip tiksliai yra apmokestinamos darbuotojų dovanos.
R. Joskaudienės aiškinimu, jei dovana yra daiktinė (pvz., krepšelis, šventinis rinkinys, dovanų kuponas ar pan.) ir per metus vienam darbuotojui neviršija 200 eurų, už ją nereikia mokėti nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei valstybinio socialinio draudimo (VSD), nei privalomojo sveikatos draudimo (PSD).
Jei vis tik darbuotojas per kalendorinius metus iš darbovietės gauna daiktinių dovanų, kurių bendra vertė viršija 200 eurų, viršijanti dalis jau būna apmokestinama visais minėtais mokesčiais kaip ir darbo pajamos.
Pvz., jei dovanos vertė siekia 210 eurų, tai mokesčiai bus skaičiuojami tik nuo 10 eurų.
Vis tik, pasak verslo mentorės Astos Dagilės, tuos neapmokestinamus 200 eurų per kalendorinius metus įmonės išnaudoja įvairiai: tai gali būti ne tik dovanos, bet ir keli pasisedėjimai restorane, sporto klubo abonementas, kelionės išlaidų padengimas ar pan.
Kada ir kaip apmokestinamos dovanos ar premijos?
R. Joskaudienės teigimu, darbdaviai dažnai renkasi dovanoti kokį nors daiktą, kadangi piniginė dovana ar premija dažniausiai traktuojami kaip atlygis.
T. y. apmokestinami kaip darbo užmokestis, nuskaitant 20 proc. GPM, 12,52 proc. VSD, 6,98 proc. PSD ir 3 proc. II pakopos pensijai, jei žmogus ją kaupia, vardija A. Dagilė.
Jos aiškinimu, jei darbdavys, pvz., perveda darbuotojui priedą prie algos kaip dovaną, mokesčiai skaičiuojami nuo pirmo cento.
„Negalime tiesiog pridėti prie algos pinigais 200 eurų ir pasakyti: čia – dovana. O, jei tai yra čekis, pirkinys, įspūdžiai, tada pirmi 200 eurų neapmokestinami visai.
Pelno mokestis – kadangi PSD, VSD ir GPM mokamas beveik nuo visų sumų (na, išskyrus tuos 200 eurų per metus), tai pelno mokestį šios sumos mažina.
Pridėtinės vertės mokestis (PVM). Čia – įdomiau. Dažniausiai dovanų kuponai yra tik avansinis mokėjimas ir ten PVM temos net nebūna. Bet, jei jau perkate dovanas ir gavote PVM sąskaitą–faktūrą, tai šitas PVM jau nebeatskaitomas“, – dėstė A. Dagilė.
O R. Joskaudienė pamini, kad skirtingai gali būti traktuojami ir įmonės vaišės / renginiai.
Pvz., darbuotojų kalėdinis vakarėlis dažniausiai vertinamas kaip personalo sąnaudos, jei viskas yra dokumentuota.
Tuo metu vakarėliai su partneriais ar klientais dažniausiai laikomi reprezentacija, taigi atskaitymai būna ribojami – ne viskas įskaitoma į sąnaudas.
„Kas labiausiai „užkabina“ Valstybinės mokesčių inspekcijos dėmesį? T. y. dovanos vietoje algos (ypač – periodiškai); brangios dovanos be aiškaus pagrindimo; kai nėra dokumentų (kam, kada, kokia proga) ar kai vyksta „reprezentacija“ be svečių sąrašų“, – vardijo teisininkė.
Šaltinis: tv3.lt