Netrukus Lietuvoje ir visoje Europoje kasdienis vairavimas gali visiškai pasikeisti. Nuo 2026 m. liepos 7 d. kiekviename Europos Sąjungoje (ES) registruojamame naujame automobilyje ir furgone privalo būti įrengta salono kamera, nukreipta į vairuotoją. Paprastai tariant, kiekvienas vairuotojas bus stebimas.
Kasmet Lietuvoje nuperkama kelios dešimtys naujų automobilių. Be to, po kelių metų eksploatacijos mūsų rinką pasiekia ir naudoti europietiški automobiliai, kurie jau bus su kameromis. Vadinasi, ilgainiui prie vairo gali būti filmuojami ir daugelis lietuvių.
Naujovės sumanytojai sako, kad nuolatinis vairuotojų filmavimas padidins saugumą keliuose. Tačiau kai kurie specialistai įspėja apie problemas, susijusias su asmens duomenimis. Esą juk niekas nežino, ką su nufilmuotais vaizdais darys automobilių gamintojai, įrangos tiekėjai ar valdžios institucijos.
Kaip veiks naujovė vairuotojams
Naujovė oficialiai vadinama pažangia vairuotojo dėmesio nukreipimo įspėjimo sistema (angl. Advanced Driver Distraction Warning arba ADDW). Įdiegta transporto priemonėje ji atidžiai stebės kiekvieną vairuotojo judesį.
Šis žingsnis laikomas pirmuoju daugiašalio ir kelerius metus truksiančio technologijų diegimo proceso etapu.
Skelbiama, kad galiausiai šios technologijos apims patobulintą automatinį avarinį stabdymą, pažangų dviratininkų ir pėsčiųjų aptikimą bei griežtesnius matomumo standartus.
Tokių pokyčių tikslas – sumažinti avarijų, kurias sukelia dėmesio nukreipimas ir mieguistumas, skaičių. Tačiau kartu jie kelia ir nemažai klausimų dėl duomenų apsaugos.
Ši naujovė panaikina daugiau nei 125 metus galiojusį privatumą – iki šiol transporto priemonės savininko veiksmai taip stebimi nebuvo.
Taigi, ko tikėtis Lietuvos vairuotojams?
Kiekvieną vairuotoją stebės kamera
Nuo liepos 7 d. visuose naujuose automobiliuose prie vairo kolonėlės arba prietaisų skydelio turi būti įrengta infraraudonųjų spindulių kamera. Pabrėžiama, kad ji nuolat stebės vairuotojo veidą, akių judesius, žvilgsnio kryptį ir mirksėjimo dažnį.
Jeigu sistema nustatys, kad vairuotojas nekreipia dėmesio į kelią, pavyzdžiui, per ilgai žiūri į mobilųjį telefoną, pirmiausia ekrane bus parodytas vizualinis įspėjimas.
Jei vairuotojas į jį nereaguos, sistema pradės skleisti garsinį arba vibracinį signalą.
Jeigu ir toliau bus nepaisoma perspėjimų, jie taps vis dažnesni ir intensyvesni.
Šiuo metu galiojantys reikalavimai nenumato, kad vien dėl vairuotojo išsiblaškymo automobilis galėtų ir automatiškai stabdyti, išlaikyti eismo juostą ar sustoti.
Vis dėlto dalis šių funkcijų jau yra diegiamos pažangesnėse vairuotojo pagalbos sistemose (ADAS), pavyzdžiui, automobiliuose su adaptyvia greičio palaikymo sistema ar eismo juostos išlaikymo funkcija.
Tiesa, šios sistemos išjungti negalima. Visgi, kai kurie automobilių gamintojai leidžia išjungti garsinius perspėjimus arba juos nutildyti.
Turintiems naujus automobilius – ne naujiena
„Hertz“ ekspertas Laurynas Bogusevičius atkreipė dėmesį, kad infraraudonųjų spindulių kameros nėra naujovė. Esą jos jau kurį diegiamos beveik visuose naujuose automobiliuose.
„Labai sąžiningai galiu pasakyti, kad tai nėra naujovė. Vidutinis lietuvio automobilio amžius yra 14 metų senumo, o Europoje tiksliai nepamenu, bet 8–10 metų. Todėl tokių automobilių vairuotojai apie jas nežino.
Bet beveik visuose 2022–2023 metų gamybos automobiliuose vienokia ar kitokia forma tokios kameros jau yra. Tai jos nėra labai didelė naujiena tiems, kas turi naujus automobilius“, – paaiškino jis.
Pasak specialisto vienintelė naujovė yra tai, kad šios kameros tampa privalomos.
„Visiems automobilių gamintojams atsirado prievolė tas kameras automobilyje įrengti. Iki šiol gamintojai jas dėjo tikrai ne į visus automobilius, dažnai pasitaikydavo komplektacijų, kuriose jų nebūdavo“, – nurodė jis.
Vairuotojai nustos naudotis telefonais?
L. Bogusevičiaus nuomone, šios kameros spręs itin paplitusią naudojimosi telefonu vairuojant problemą.
„Turint mintyje visų žmonių didelę priklausomybė telefonams, tai spręs šią problemą. Žiūrint autoįvykių skaičių įdomu, ar ne dėl telefonų jų įvyksta daugiau nei dėl, pavyzdžiui, girtumo.
Aš manau, kad dėl telefonų jų kyla daugiau nei dėl girtumo ar greičio viršijimo. Todėl manau, kad šiai problemai spręsti toks dalykas bus gana efektyvus. Nes tas perspėjimo garsas tikrai erzina. Jis labai intensyviai pypsi, tikrai daug stipriau nei, pavyzdžiui, įspėjimas dėl neprisegto saugos diržo“, – aiškino pašnekovas.
Jis pridūrė, kad ypatingai jauniesiems vairuotojams ši technologija padės vairuojant susikoncentruoti.
„Žiūrint iš saugumo perspektyvos ir įvertinant jaunus nepatyrusius vairuotojus, kurie dar labiau linkę naudotis telefonais, tai ši priemonė tikrai padės susikoncentruoti. Aš manau, kad tai bus pagrindinis telefonų problemos sprendimo būdas“, – komentavo L. Bogusevičius.
Galės siųsti duomenis policijai?
Kalbant apie šias kameras gyventojams kyla nemažai klausimų dėl privatumo pažeidimo.
Visgi, vairuotojams, besirūpinantiems privatumu, svarbu žinoti, kad naudojama infraraudonųjų spindulių (IR) kamera. Ji veikia naudodama žmogaus akiai beveik nematomą infraraudonąjį apšvietimą, todėl gali stebėti vairuotoją tiek dieną, tiek naktį ir jo neakina.
Be to, teisės aktai numato, kad kameros surinkti duomenys apdorojami tik pačiame automobilyje. Jie nėra siunčiami tretiesiems asmenims, sistema nenustato vairuotojo tapatybės ir neatlieka biometrinio atpažinimo. Apdorojus informaciją, visi duomenys turi būti nedelsiant ištrinami.
Tai visiškai kitokia technologija nei, pavyzdžiui, „Tesla“ Sentry Mode sistema. Pastaroji naudoja įprastas vaizdo kameras, filmuoja aplink automobilį vykstančius įvykius stovėjimo metu ir vaizdo įrašus išsaugo vietinėje laikmenoje, pavyzdžiui, USB atmintinėje ar SSD diske.
L. Bogusevičius pritaria, kad žmonių privatumo šios kameros nepažeidžia.
„Privatumo klausimas čia išvis neegzistuoja. Bus spekuliantų, kurie tikrai aiškins, kad sistema juos seka. Liaudiškai tariant, jei du drauge automobilyje nusprendi dviese nuveikti kažką linksmo, tavęs tikrai nefilmuos“, – paaiškino jis.
Visgi, pasak pašnekovo, duomenų rinkimas yra visai kitas klausimas. Jis mano, kad ateityje šios kameros gali būti pasitelkiamos vairuotojų baudimui už atliktus pažeidimus.
„Ar ji renka duomenis ir turi galimybę juos perduoti? Mano galva, taip. Aš neturiu jokių įrodymų, bet esu įsitikinęs, kad ji galės duomenis perduoti ir juos rinkti. Tada kitas klausimas ar mes neiname link to, kad atsiras galimybė taip vairuotojus bausti.
Pavyzdžiui, jeigu aš pasiimu telefoną į rankas, tai gal ateityje ši kamera galės tai perduoti institucijoms, kurios skirs baudas. Tada jau žmonėms gali nepatikti, bet jie galės pasiteisinti tuo, kad filmuoti leidžiama, kai užfiksuojama nusikaltimas“, – dalijosi specialistas.
Lietuvoje – rekordiniai automobilių pardavimai
Autoplius.lt ketvirčio duomenys rodo, kad Lietuvos automobilių rinka yra aktyvi ir stipriai auganti.
Sandorių kiekiai priartėjo prie geriausių pastarojo dešimtmečio rezultatų, naudotų automobilių apyvarta pasiekė beveik milijardą eurų, o naujų modelių rinkoje vis aiškiau dominuoja hibridai ir elektrifikacija.
Iš viso per 2026 metų antrą ketvirtį Lietuvoje buvo sudaryta 116,9 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių, net 24 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai – vienas stipriausių pastarųjų metų ketvirčių.
Didesnis antro ketvirčio sandorių kiekis buvo fiksuotas tik 2018 metais, kai buvo fiksuota 121,5 tūkst. sandorių. Artėjame prie priešpandeminio sandorių aktyvumo lygio.
Didžiausią rinkos dalį ir toliau sudaro Lietuvoje jau registruotų automobilių sandoriai. Jų per ketvirtį įvyko 68,4 tūkst., arba 26,2 proc. daugiau nei prieš metus. Į šalį pirmą kartą įvežtų automobilių sandorių skaičius siekė 32,9 tūkst., o metinis augimas sudarė 20,5 proc.
Naujų automobilių segmentas taip pat išlaikė pozityvią kryptį – parduota 15,6 tūkst. naujų automobilių, arba apie penktadaliu daugiau nei 2025 m. antrą ketvirtį.
Didžiausias naudotų automobilių sandorių augimas buvo matomas balandžio mėnesį. Lyginant su 2025 metais, mėnesio augomas siekė net 33 proc. Čia akivaizdžiai prisidėjo antros pakopos pensijų reformos pokyčiai.
Šie rezultatai rodo, kad šį kartą rinkos augimas nėra susitelkęs tik vienoje vietoje. Aktyvumas didėja tiek tarp naujų automobilių pirkėjų, tiek naudotų automobilių rinkoje, tiek importo segmente.
Vidutinė naudoto automobilio kaina 2026 metų antrą ketvirtį siekia 9,4 tūkst. eurų. Per metus ji praktiškai nepakito. Augimas – vos 0,3 proc. Tai reiškia, kad nepaisant smarkiai išaugusio sandorių kiekio, naudotų automobilių kainos išliko stabilios.
Atskirai verta paminėti naudotų elektromobilių segmentą. Prieš metus naudotas elektromobilis vidutiniškai kainavo 21,8 tūkst. eurų. Per metus kaina sumažėjo vos 1,2 proc. ir dabar siekia 21,6 tūkst.
Šaltinis: TV3.LT
