Minint Vasario 16-ąją, iš Signatarų namų balkono į susirinkusiuosius tradiciškai kreipėsi pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
„Brangieji mano, susitinkame mūsų svarbiausioje vietoje, svarbiausią dieną. Kadaise, prieš 108 metus, kėlėsi pavergta Lietuva. Anot Maironio, pati savęs valdovė. Tuos žodžius svarbu esmingai suvokti – nebe Rusija Lietuvos valdovė, ir nebe Vokietija“, – kalbą pradėjo profesorius.
Prof. V. Landsbergis prisiminė sukilimus už laisvę ir smurtą už nelaisvę, tačiau pabrėžė, kad Lietuva stojosi, nutraukusi grandines. Deja, vėliau teko dar kartą laisvintis iš okupantų pančių.
„Dabar esame naujo, didžiojo išbandymo slenkstyje. Nelaisvė gresia ne tik Lietuvai – pasaulėlis ilgokai gyveno iliuzijomis, kad antrasis didysis karas bus jau paskutinis, kad proto šrateliai ėmė suktis, kad taika geriau, nei karas. Nė velnio. Ateina žlobai, kuriems karas geriau, nei taika“, – kalbėjo prof. V. Landsbergis.
Profesoriaus teigimu, Lietuva dabar stovi dviem užsispyrėlio žemdirbio kojomis – viena koja yra žmoniškumas, o kita – sveikas protas.
„Ginsimės ir ginsime taiką Lietuvoje ir pasaulyje, nesitrauksime“, – pabrėžė V. Landsbergis.
Visgi Lietuvoje, pasak jo, atsiranda vis daugiau mušeikų, taip pat vis daugiau kalbų apie tariamą naują tvarką, kuriomis siekiama įbauginti. Tačiau naujoji tvarka, pasak profesoriaus, iš esmės yra tik noras susigrąžinti senąją pasaulio tvarką.
„Aiškiau nei bet kada matome, kad yra tik dvi tvarkos: viena grindžiama tautų sutarimu ir principu, kad nekariauti yra geriau, nei kariauti. Bėda su veikėjais, kurie skundžiasi, kad mes nieko daugiau nemokame – mūsų Dievas, sako jie, mūsų tikėjimas yra kumščio jėga, ir mes žengiame iškėlę jėgos vėliavą, silpnesnieji turi paklusti!
Senoji Europa, iš dalies ir buvusioji Euroatlantinė civilizacija po baisių XX amžiaus pamokų, o dar joms tebevykstant, mėgino sudėti naują modelį, naują tvarką. Gal nesižudykim? Gal nebūkim kanibalais vieni kitų atžvilgiu? Taip gimė iliuzijos, kad randasi nauja pasaulio tvarka, o maži karai greitai slopinami“, – sakė profesorius.
Deja, jo teigimu, senieji galiūnai liko su senais papročiais ir savo žaislais.
„Kadangi branduoliniame amžiuje berniukų žaislai brangiai kainuoja, žmonių gerovė išeina pro kaminą. Pirmiausia – didžioji gerovė, kurios vardas taika“, – kalbėjo profesorius.
Savo kalboje profesorius prisiminė ir anūkės Mortos klausimą, kurį ji uždavė su močiute Birute nukeliavusi į Vaterlo mūšio lauką. Tą kartą jos aplankė muziejų, kuriame rodyta, kokios įspūdingos kariuomenės kariavo.
„Šešerių metų Mortelė stebėdamasi paklausė: o kodėl jie negalėjo susitarti? Niekas neturėjo ir ligi šiol neturi žmoniško atsakymo“, – kalbėjo profesorius.
V. Landsbergis dėmesį atkreipė į režimus, kurie nuolat nori brautis į kitas šalis su savo „vėliavėlėmis“.
„Užmušime visus kitus ir bus gerai! Toliau plepėsime apie karą Ukrainoje, bet ne Europoje, ne pasaulyje. Tektų pripažinti, kad vis dar tęsiasi didysis karas, kuriam nėra galo ir nebus, kol trimituos didžioji skėrių armija, kad jai skirta viską nuėsti.
Vienam kanibalui neseniai buvo leista užpulti jaunesnį kaimyną ir gerti jo gyvybę, kiek ištvers. Kodėl jūs leidote, didžiūnai?“, – retoriškai kreipėsi profesorius.
„Ir vėl sėdime toje pačioje šūdmalos kupetoje“
Pasak V. Landsbergio, šiuo metu bene didžiausia žmonijos problema yra neįveikiamas godulys, iš kurio kyla ir kitos ydos.
„Dalis ravų ravėtojų neva balsuoja, balsuoja, neva skaičiuoja, skaičiuoja – ir vėl sėdime toje pačioje šūdmalos kupetoje. Ar Grenlandiją pervadinsime į Putlandiją, ar į Skilandiją, ar į Trumplandiją? Štai žmonijos didžioji problema“, – kreipdamasis į žmones kalbėjo V. Landsbergis.
„Ne, broliai, baikime karą savyje, savo medinėse širdyse, springstančiose nuo godulio. Reikia įveikti godulio virusą – kitaip nieko nebus“, – sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
V. Landsbergio teigimu, svarbiausia, kad laimėtų žmogiškumas ir sveikas protas.
Dėmesys buvo atkreiptas ir į jaunimą, kurį profesorius ragino aktyviau siekti valstybės postų, ir mažiau klausyti beprasmių kalbų.
„Šalin plepalogų mokslinyčias. Dainuok, Lietuva, ir tu nugalėsi. Tik nepamiršk pagrindinio filosofinio klausimo Mortelės klausimo: kodėl jie negalėjo susitarti?“, – užbaigė prof. V. Landsbergis.
Profesoriaus kalba buvo palydėta šūksniais „ačiū“ ir gausios minios plojimais.
Šaltinis: DELFI.LT
