Turkijos prezidentas džiaugiasi, kad jo šalis pasitraukė iš Eurovizijos dainų konkurso
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasisakė apie 2024 m. „Eurovizijos“ dainų konkursą. Pasak Turkijos vadovo, šalies sprendimas atsisakyti dalyvauti konkurse prieš 12 metų buvo teisingas. Apie tai jis kalbėjo šalies ministrų kabineto posėdyje.
„Dabar aišku, koks teisingas buvo mūsų sprendimas 12 metų nedalyvauti gėdingame „Eurovizijos“ dainų konkurse“, – sakė R. T. Erdoganas[1].
Pirmadienį ministrų kabineto posėdyje pasakytoje kalboje R. T. Erdoganas teigė, kad kasmetinis Europos muzikos renginys prisideda skatinant „lyčių neutralizaciją“ ir „keliant grėsmę tradicinei šeimai“.
Tai buvo akivaizdi nuoroda į konkursą šiais metais laimėjusį šveicarų dainininką Nemo, kuris, atlikdamas dainą „The Code“, teigė, jog nelaiko savęs nei vyru, nei moterimi, scenoje pasirodė vilkėdamas sijoną.
Turkijos prezidentas konkurso dalyvius taip pat pavadino „socialinės korupcijos Trojos arkliais“ ir teigė, kad jo vyriausybė teisingai pasielgė nuo 2012 m. neleisdama Turkijai dalyvauti konkurse.
„Tokiuose renginiuose tapo neįmanoma sutikti normalaus žmogaus“, – teigė R. T. Erdoganas[2].
Turkų politikai teigia, kad konkursas tapo gėdinga degeneracija
Anksčiau turkų nacionalistinės MHP partijos vadovas ir Turkijos vyriausybės sąjungininkas Devletas Bahčeli parlamento posėdyje taip pat pažėrė kritikos „Eurovizijai“.
„Tai, kad pirmąją vietą laimėjęs atlikėjas vyras, pasirodė konkurse vilkėdamas plunksninį švarkelį ir rožinį atlasinį sijoną, patvirtina gėdingą konkurso degeneraciją. Jei tai vadinama modernumu, mes sakome: „šalin tokį modernumą“, – sakė D. Bahčeli[3].
Turkijos politikas taip pat teigė, kad tokie pasirodymai yra „grėsmės, su kuriomis susiduria žmonija, pavyzdys“, teigdamas, kad „masės yra apimtos psichologinių sutrikimų ir iškrypėliškų polinkių“.
„Tai, kad konkursas, kuris buvo labiau politinis nei meninis, virto moralinio nuosmukio propaganda ir kad viešumoje buvo pristatyta trečioji lytis, tapo įspėjamuoju ženklu, rodančiu viso to supuvimo mastą“, – sakė D. Bahčeli.
Turkija iš Eurovizijos pasitraukė prieš dvylika metų
Turkija „Eurovizijos“ dainų konkurse nedalyvauja nuo 2012 m., kai konkursas vyko Baku, Azerbaidžane, šalyje, kurią Turkija laiko broliška ir artima sau tauta.
Nuo 2013 m. šalis nusprendė nebedalyvauti konkurse, iš pradžių reikšdama nepritarimą konkurso nuostatoms, įskaitant „Didžiojo penketo“ šalių statusą ir žiuri, kuri lemia 50 proc. galutinio rezultato, įvedimą.
Vėliau prie to prisidėjo ir Turkijos nepasitenkinimas dėl LGBTQ tematikų. Kritika konkursui dar labiau išaugo po to, kai „Euroviziją“ laimėjo Conchita Wurst. 2018 m. Turkijos visuomeninis transliuotojas TRT išreiškė abejones dėl sugrįžimo į konkursą ir kaip priežastį tęsti boikotą nurodė „ką nors panašaus į barzdotą austrą, kurs dėvėjo sijoną“ ir meta iššūkį „tradicinėms lyčių normoms“.
Turkija konkurse pirmą debiutavo 1975 m. ir iš viso dalyvavo jame 34 kartus. Šalis „Euroviziją“ laimėjo 2003 m., kai konkurse geriausiai pasirodė Sertab Erener su daina „Everyway That I Can“.
Pastaraisiais metais „Eurovizija“ išskirtinai siejama su LGBT ideologija
„Eurovizija“ ne visada buvo tokia atvirai palanki LGBT bendruomenei kaip šiandien. Didžiąją dalį istorijos, nuo pat „Eurovizijos“ įkūrimo 1956 m. su gėjais, lesbietėmis, biseksualais ir kitais bendruomenės atstovais siejami simboliai buvo griežtai draudžiami, kai kuriais atvejais ir cenzūruojami[4].
Tačiau laikui bėgant viskas ėmė keistis. Liuksemburgo, kuris 1961 m. laimėjo dainų konkursą, kūrinyje buvo kalbama apie tos pačios lyties porą, kuri negalėjo būti kartu. Atlikėjas Jean-Claude Pascal dainavo apie tai, kada „ateis laikas, kai galėsiu tave mylėti ir niekas apie tai nekalbės“.
2003 m. į konkursą patekusi Rusijos grupė t.A.T.u demonstravo lesbiečių poros įvaizdį, nors tai buvo laikyta tam tikra reklamos ir rinkodaros strategija.
Vėlesniais metais, nepaisant „Eurovizijos“ taisyklių dėl apolitiškumo, ant scenos bučiavosi tiek du vyrai, tiek ir dvi moterys, o šiandien „Eurovizijoje“ LGBT tematika yra jau ne išimtis ar retenybė, o visiška norma.
Šaltinis 77.lt
