Nacionalinio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbuotojų renkamus parašus dėl inicijavimo nepasitikėjimu LRT taryba „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis vadina teisniu neraštingumu, o nacionalinio transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę – chame.
„Nepykite, LRT žurnalistai. Teisinis neraštingumas pramušė absoliutų dugną. Gal galit man parodyti, kur LRT vadovo atleidimo procedūra yra susieta su žodžio laisve. Tegu man tie LRT darbuotojai sudeda dokumentus, kur žodžio laisvė yra susijusi su LRT vadovo kadencijom ir jos atleidimu. Neraštingumas žurnalistų yra akivaizdus. Nuo kada žurnalistas gali reikšti nepasitikėjimą LRT taryba?“ – antradienį kalbėjo politikas.
Kaip rašė BNS, rinkti parašus nuspręsta praėjusią savaitę per LRT darbuotojų susirinkimą.
Pareiškime dėl nepasitikėjimo teigiama, kad visuomeninis transliuotojas yra precedento neturinčioje krizėje, o LRT tarybos vardu pasisakantis pirmininkas Mindaugas Jurkynas „neslepia, kad Seimo buldozeriu stumiamas pataisas remia“.
Pasak darbuotojų, taryba negali kištis į redakcijos nepriklausomybę, tačiau jos nariai nesiliauja skųsti žurnalistų LRT etikos kontrolierei dėl jų darbo, dėl reiškiamos nuomonės ir profesionaliai parengtų politinio proceso komentarų.
Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė valdančiųjų socialdemokratų, „valstiečių“ ir „aušriečių“ LRT įstatymo pakeitimo projektui, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Pakeitimus valdančioji koalicija siekia priimti skubos tvarka – dar šią savaitę.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl to nuo antradienio įvairiose vietose rengiami protestai.
Protestuoti antradienį numatyta ir prie visuomeninio transliuotojo būstinės, kur į posėdį rinksis LRT taryba. Jame turėtų dalyvauti dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, ji socialiniuose tinkluose „didžiąją dalį“ LRT tarybos apkaltino transliuotojo užvaldymu.
Pasak R. Žemaitaičio, skuba pakeitimams atsirado po minėto nacionalinio transliuotojo vadovės pasisakymo, jis ne kartą yra raginęs M. Garbačiauskaitę-Budrienę pasitraukti iš pareigų.
„Po Garbačiauskaitės pasakymo, kad LRT taryba užvaldė LRT, skuba turėjo būti. Direktorė šitaip elgtis negali. Direktorė yra chamė ir šiandien direktorė turėtų dėt pareiškimą ir išeit lauk“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Aš esu Seimo narys, kuris skiria tarybos narius, ir aš manau, kad ji (M. Garbačiauskaitė-Budrienė – BNS) šiandien neatitinka absoliučiai jokių pareigų dirbti toliau. Aš tarybą išrenku, o taryba renka tiesiogiai“, – aiškino jis.
LRT taryba yra aukščiausiasis kolegialus organas, vykdantis nacionalinio transliuotojo valdymo ir priežiūros funkcijas bei atstovaujantis visuomenės interesams. Ji prižiūri, kaip vykdoma visuomeninio transliuotojo misija, renka generalinį direktorių, tvirtina LRT radijo ir televizijos programų sudėtį, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas, vykdo kitas funkcijas.
LRT taryba sudaroma iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija.
Antradienį valdančiųjų balsais atsisakius iš plenarinio posėdžio darbotvarkės išbraukti LRT vadovo atleidimą lengvinantį projektą, opozicija vėl paliko posėdžių salę ir nutarė posėdžiauti atskirai. Opozicija taip pat pasielgė ir praėjusią savaitę po projekto pateikimo – pasak jų, tuomet buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.
Savo ruožtu Seimo Etikos ir procedūrų komisija valdančiųjų balsais antradienį priėmė išvadą, kurioje jokių pažeidimų nenustatyta.
R. Žemaitaitis tikino, jog šįkart opozicija pasielgė netinkamai.
„Jie puikiai žino, kad procedūriniai dalykai visi yra tvarkingai padaryti. Pažeidimų statute absoliučiai niekas nieko nepadarė. Ir aš manau, kad čia yra daugiau tokios dėmesio stokos ir reklamos“, – sakė politikas.
Šaltinis: tv3.lt
