Po ketverių metų Europos Sąjungoje (ES) įsigalios nauji reikalavimai, kurie pakeis dalį kasdienių vartotojų ir verslų įpročių. Pokyčiams jau dabar ruošiasi prekybos tinklai, viešbučiai, restoranai ir elektroninės parduotuvės. Nepaisant to, specialistai pastebi, kad dalis taisyklių vis dar kelia neaiškumų.
Taigi, kas keisis ir kokių pasekmių tai turės gyventojams?
Neliks indelių vaisiams ir daržovėms
Jau 2030 m. įsigalios ES reglamentas, kuris sumažins plastiko naudojimą.
Jame nurodoma, kad po kelerių metų parduotuvėse nebeliks dalies vienkartinių plastikinių pakuočių, skirtų neapdorotiems šviežiems vaisiams ir daržovėms, jeigu prekės svoris bus mažesnis nei 1,5 kg.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis patikino, kad, jeigu toks teisės aktas įsigalios, jį vykdys, tačiau kol kas jam nesiruošia, nes dar anksti.
Tuo metu „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pasakoja, kad ruoštis būsimiems pokyčiams jau pradėta, o kadangi taisyklės įsigalios 2030 m., tai pokyčiai yra įgyvendinami etapais.
Pasak jos, kalbant apie vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimą vaisiams ir daržovėms, šiuo metu dar trūksta detalizuoto reglamentavimo, todėl konkrečius sprendimus komentuoti anksti.
„Vis dėlto verta pažymėti, kad jau dabar tokių pakuočių naudojimas yra ribotas, o logistikoje didelė dalis mūsų tiekimo grandinėje naudojamų pakuočių yra daugkartinės“, – priduria G. Kitovė.
Na, o „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė pasakoja, kad sveikina tokias iniciatyvas.
„Kartu su tiekėjais nuolat ieškome būdų, kaip mažinti pakuočių kiekį, diegti tvaresnius pakavimo sprendimus ir užtikrinti, kad jie atitiktų tiek teisės aktų reikalavimus, tiek pirkėjų lūkesčius“, – komentuoja ji.
Pašnekovė sako, kad kiekviena vaisių ir daržovių kategorija yra skirtinga, todėl sprendimai taip pat bus individualūs.
„Daliai produktų plastikinės pakuotės gali būti keičiamos alternatyviomis medžiagomis, kitais atvejais – apskritai atsisakoma pakuotės, jei tai leidžia užtikrinti produkto kokybę, saugą ir sumažinti maisto švaistymą“, – dalijasi L. Lesauskaitė-Remeikė.
Svarbiausia – tinkamai pasirengti
Prekybos tinklo „Maxima“ Tvarumo skyriaus vadovė Gabrielė Zabelskytė pasakoja, kad gavus detalesnes Europos komisijos (EK) gaires, bus peržiūrėtos paveikiamos produktų kategorijos, įvertinami galimi pakavimo sprendimai ir suplanuoti reikalingi veiklos pokyčiai.
„Kartu svarbu įvertinti ir galimą poveikį maisto švaistymui. Daliai šviežių vaisių ir daržovių pakuotės ne tik atlieka transportavimo ar informacijos pateikimo funkciją, bet ir padeda apsaugoti produktus nuo pažeidimų bei ilgiau išsaugoti jų kokybę.
Todėl, ieškant tinkamiausių sprendimų, svarbu rasti balansą tarp pakuočių mažinimo tikslų ir maisto atliekų prevencijos“, – aiškina G. Zabelskytė.
Anot jos, plastiko naudojimo mažinimas yra nuosekli prekybos tinklo tvarumo kryptis, o vartotojų įpročių pokyčiai stebimi jau dabar.
„Įsigaliojus mokesčiui už labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, kurie dažnai naudojami vaisiams ir daržovėms pakuoti, jų naudojimas „Maximoje“ sumažėjo apie 60 proc., palyginti su laikotarpiu iki šio reikalavimo įsigaliojimo.
Tai rodo, kad nuoseklūs sprendimai, kartu su besikeičiančiais vartotojų įpročiais, gali reikšmingai prisidėti prie plastiko atliekų mažinimo“, – dalijasi G. Zabelskytė.
Tuo metu „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis komentuoja, kad naujoji direktyva sutampa su ilgalaikiais prekybos tinklo tikslais.
„Į plastiko mažinimą žiūrime itin atsakingai ir esame įgyvendinę jau ne vieną tikslą. Pavyzdžiui, 2020 metais pirmieji Lietuvoje visiškai atsisakėme vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, vietoje jų pirkėjams siūlome popierinius ir daugkartinio naudojimo pirkinių maišelius“, – pasakoja jis.
Anot atstovo, mažinti plastiko naudojimą jiems padeda įmonių grupės „REset Plastic“ strategija.
„Ja siekiame nuolat ir reikšmingai mažinti plastiko kiekį „Lidl“ privačių prekių ženklų pakuotėse. Ne tik mažiname plastiko kiekį savo privačių prekės ženklų produktų įpakavimuose, bet ir juos keičiame į lengviau perdirbamas medžiagas.
Juodo plastiko dėžutes pyragams ir šviežiai mėsai pakuoti pakeitėme skaidriu, lengviau perdirbamu plastiku, o plastikines kiaušinių pakuotes – popierinėmis“, – atskleidžia A. Bubnelis.
Neliks pakuočių, skirtų šampūnams
Skelbiama, kad viešbučiuose nebeliks plastikinių pakuočių šampūnams, o restoranuose vienkartinių indelių padažams.
Aplinkos ministerijos atstovai pasakoja, kad reglamentas išplės pakuočių gamintojams ir tiekėjams keliamus reikalavimus.
„Pakuotės turės būti gaminamos iš lengvai perdirbamų medžiagų, o perdirbtų medžiagų naudojimas tampa privalomas ne tik PET (polietileno tereftalato) buteliuose, bet ir kitose plastikinėse pakuotėse“, – aiškina įstaigos specialistai.
Pasak jų, bus skatinamas pakartotinis pakuočių naudojimas ir užpildymas nustatomos naujos taisyklės išsinešimui skirto maisto bei gėrimų pakuotėms, siekiama mažinti perteklinį pakavimą.
Dėl to po kelerių metų į rinką galės būti tiekiamos tik perdirbamosios pakuotės. Tokiu būdu siekiama kuo daugiau antrinių žaliavų naudoti vietoje pirminių.
Taip pat bus draudžiama rinkai tiekti tam tikrų formų ir paskirčių pakuotes, tačiau apribojimai taikomi ne visoms plastikinėms pakuotėms, o konkretiems vienkartinio naudojimo pakuočių formatams, kurie dėl itin trumpo naudojimo laiko greitai tampa atliekomis ir reikšmingai prisideda prie plastiko atliekų susidarymo.
Sako, kad bus išimčių
Aplinkos ministerija nurodo, kad ES reglamente numatyta nemažai išimčių, kurios taikomos atskiriems reikalavimams.
„Išimtys gali būti taikomos atsižvelgiant į pakuotės paskirtį, naudojimo sritį, gaminio pobūdį ar kitus objektyvius kriterijus, taip pat tam tikroms ekonominės veiklos vykdytojų kategorijoms ar konkrečioms jų pareigoms“, – aiškina ministerija.
Pavyzdžiui, tai gali būti taikoma tam tikriems reikalavimams dėl pakartotinio naudojimo tikslų, užpildymo, perdirbamumo ar tam tikrų pakuočių draudimų.
Taip pat išimtys bus taikomos ir atvejais, kai reikės užtikrinti maisto saugą, higieną, žmonių ar gyvūnų sveikatos apsaugą arba kai dėl pakuotės paskirties alternatyvūs sprendimai nėra tinkami.
Tuo metu kitais atvejais – konkretiems ekonominės veiklos vykdytojams, pavyzdžiui, labai mažoms įmonėms, kurioms tam tikros pareigos gali būti netaikomos.
Verslai ruošiasi pokyčiams
Ministerija atskleidžia, kad dalis restoranų, kavinių ir viešbučių jau anksčiau ėmė daryti pokyčius reaguodami į ankstesnius vienkartinio plastiko ribojimus ir nuolat augančius vartotojų lūkesčius dėl tvaresnių sprendimų.
„Įprastai šiuolaikinis vartotojas palaiko panašias iniciatyvas. Pavyzdžiui, vietoje vienkartinių pakuočių naudoja daugkartines pakuotes“, – sako įstaigos atstovai.
Anot jų, viešbučių sektoriuje taip pat vis dažniau diegiami pildomi šampūno ir higienos priemonių dozatoriai vietoje mažų buteliukų.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė dalijasi, kad asociacija palaiko sprendimą atsisakyti perteklinio plastiko ir pereiti prie švaresnių sprendimų, pavyzdžiui, daugkartinių dozatorių šampūnui ir kitoms kosmetikos priemonėms.
„Patys skatiname verslą, kuris dar neperėjo prie to, tačiau matome, kad jau ir dabar šios idėjos sėkmingai įgyvendinamos“, – teigia ji.
Anot atstovės, viešbučiai šiuose sprendimuose netgi mato finansinę naudą, nes tai reikalauja mažiau investicijų ir darbo tvarkant atliekas. Taip pat tokiu būdu galima daugiau sutaupyti.
„Šiuo klausimu visas sektorius, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, visiškai palaiko ES iniciatyvą“, – priduria pašnekovė.
Atskleidžia, kad dar ne viskas aišku
Nepaisant to, E. Ližaitytė komentuoja, kad kitais klausimais likę daug nežinomųjų.
„Yra neaiškumų dėl vienkartinių pakuočių pagardams, padažams, pienui ir grietinėlei. Tai yra maisto pakuotės, kurių niekaip kitaip nesupakuosi, norėdamas užtikrinti higieną ir maisto saugą, ypač, kalbant apie viešbučių kambariuose naudojamus grietinėlės ar pieno pakelius“, – aiškina pašnekovė.
Pasak jos, vargu, ar su šiais produktais bus galima pereiti prie buteliukų, nes tai būtų netvaru.
„Taip pat lieka klausimų dėl asmeninės higienos priemonių, tokių kaip dantų šepetėliai ar šukos, pakuočių traktavimo. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją norėdami sužinoti, kaip tai bus perkelta į nacionalinius teisės aktus“, – pasakoja E. Ližaitytė.
Tuo metu restoranuose nuo 2030 m. taip pat neliks vienkartinių indelių padažams ir kitiems pagardams. „Hesburger“ komunikacijos ir tarptautinės rinkodaros direktorė Ieva Salmela komentavo, kad šiuo metu įmonėje ši tema yra analizuojama ir aptariami galimi variantai.
„Kol kas galutinių sprendimų nesame priėmę“, – sakė ji.
Keisis ir siuntoms taikomi reikalavimai
ES reglamentu nuo 2030 m. siuntos dėžutėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti pusės bendro pakuotės tūrio. Šiuo atveju, jeigu kol kas nedidelė prekė gali atkeliauti didėlėje kartoninėje dėžėje, kurioje yra daug drožlių, paminkštinimų ar oro pagalvėlių, vėliau to daryti nebus galima.
Skelbiama, kad dėžėje esanti tuščia erdvė negalės viršyti 50 proc. bendro pakuotės tūrio.
Interneto parduotuvės „Pigu.lt“ atstovas „PHH Grupės“ operacijų direktorius Laimonas Bazilius komentuoja, kad šį sprendimą vertina teigiamai ir laiko logišku rinkos brandos žingsniu.
„Tuščios erdvės mažinimas pakuotėse yra ne tik ekologinė prievolė, bet ir ekonomiškai pagrįstas sprendimas, kuriuo elektroninė parduotuvė „Pigu.lt“ vadovaujasi jau šiandien“, – sako jis.
Pašnekovas priduria, kad pakavimą vertina atsižvelgdami į visos pristatymo grandinės sąnaudas.
„Vežti orą brangu: kuo daugiau nepanaudotos erdvės lieka dėžėje, tuo mažiau siuntų telpa viename tarpmiestinio transportavimo reise ar kurjerio automobilyje. Dėl to gali prireikti didesnių paštomatų skyrelių, daugiau reisų, o kartu didėja ir pristatymo savikaina“, – aiškina L. Bazilius.
Todėl, anot jo, jau dabar naudojama daugiau kaip 15 skirtingų, prekėms pritaikytų pakavimo priemonių – nuo vokų iki įvairaus dydžio dėžių. Taip yra sąmoningai vengiama perteklinės tuščios erdvės.
„Pakavimo procesas mūsų veikloje yra sisteminis ir nepriklauso vien nuo atskirų darbuotojų nuožiūros. Atsižvelgdamos į konkrečios prekės matmenis ir jos pakavimo reikalavimus, mūsų sistemos automatiškai rekomenduoja tinkamiausią pakuotę.
Taip vienu metu sprendžiame du uždavinius: sumažinamas vežamo oro kiekis ir taupomos pakuotės sąnaudos, nes prekei parenkama mažiausia, tačiau pakankamą apsaugą užtikrinanti pakuotė“, – aiškina L. Bazilius.
Jis priduria, kad daugiau iššūkių kyla pakuojant prekes, kurioms būtina ypatinga apsauga ir papildomi fiksavimo elementai, pavyzdžiui, gabenant trapius, netaisyklingos formos ar didesnės pažeidimo rizikos gaminius.
„Pats reglamentas numato, kad prekės apsauga turi būti prioritetas, todėl tokiais atvejais didesnis pakuotės tūris gali būti pateisinamas. Mūsų tikslas nėra atsisakyti papildomos apsaugos – keičiame jos pobūdį“, – pasakoja „Pigu.lt“ atstovas.
Pasak jo, vietoje laisvai suberiamų ar pripučiamų užpildų siekiama naudoti prekės formą atitinkančius fiksatorius ir įdėklus, kurie patikimai apsaugo gaminį, tačiau užima mažiau vietos.
Be to, sistemoje fiksuojama pasirinkto pakavimo sprendimo priežastis, o tai leidžia pagrįsti, kad tam tikrais atvejais pakuotėje esanti tuščia erdvė nėra perteklinė, o būtina saugiam prekės pristatymui.
„Reglamento įsigaliojimui ruošiamės jau dabar. Savo platformos partneriams, ypač mažesniems pardavėjams, rekomenduosime rinktis universalesnes, reguliuojamo aukščio dėžes, kurių viršutinę dalį galima pritaikyti prie faktinio prekės tūrio.
Taip vieno tipo pakuote galima supakuoti platesnį prekių asortimentą, sumažinti tuščią erdvę ir išvengti papildomų investicijų į daugybę skirtingų dydžių dėžių“, – aiškina L. Bazilius.
Šaltinis: TV3.LT
