Rusijos žiniasklaidoje – tiek bulvariniuose, tiek ekspertiniuose leidiniuose – pastaruoju metu pasirodė publikacijų, kuriomis visuomenė pratinama prie minties, kad dabartinę aklavietę „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau galima laikyti pergale kare su Ukraina. Teigiama, kad net ir pralaimėjimas Rusijai galiausiai išeitų į naudą. Europos pareigūnų ir analitikų vertinimu, pastarieji garsūs Maskvos grasinimai, agresyvi retorika, raginanti Vakarų ambasadas palikti Kijevą, bei vis masiškesni bei žiauresni raketų ir dronų smūgiai Ukrainos miestams gali būti bandymas sugrąžinti Vašingtoną ir Kyjivą prie derybų stalo.
Arti Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybės esantis šalies aukštosios mokyklos profesorius leidiniui „The Washington Post“ teigė, kad pastarieji Rusijos grasinimai ir bombardavimai yra reakcija į „Ukrainos dronų bei raketų smūgių geografijos išplėtimą“ ir sulėtėjusį puolimo tempą fronte. Pasak šaltinio, Vladimiras Putinas, panašu, vis dar tikisi užimti likusią Donbaso dalį „per kelis mėnesius“ ir, atsižvelgdamas į tai, atnaujinti derybas dėl konflikto nutraukimo. Visgi, kalbėdamas apie situaciją fronte, profesorius pripažino: „Mes to nematome. Gegužė baigiasi, ir aišku, kad jei nebus imtasi papildomų pastangų, galima kalbėti tik apie stagnaciją“.
Eskalacija retorikoje ir tolimojo nuotolio smūgiuose, bet ne pačiame mūšio lauke, yra augančių Rusijos sunkumų kare bei ekonomikoje pasekmė, rašoma „The Moscow Times“. Anonimiškai kalbėję Europos pareigūnai pažymėjo, kad tai gali rodyti bandymą pasiekti taikos derybų atnaujinimą Maskvos sąlygomis. Apie tai socialiniame tinkle „X“ rašė ir Estijos užsienio reikalų ministerijos kancleris Jonatanas Vseviovas: „Dabar, kai sklaidosi iliuzija, kad laikas yra Putino pusėje ir anksčiau ar vėliau Vakarai prie derybų stalo pasiūlys tai, ko Maskva nesugebėjo pasiekti mūšio lauke, Kremlius didina įtampą… bandydamas paskutinį kartą įvilioti Vakarus į derybų spąstus“.
Bandymas visuomenę pripratinti prie derybų
Su Kremliumi susiję ekspertai pradeda piršti auditorijai nuomonę, kad karo sustabdymas palei dabartinę fronto liniją jau gali būti laikomas pergale. Apie tai straipsnyje „Čugunnaja proza realnosti“ (išvertus iš rusų k. – „Ketinė realybės proza“) rašo aukštosios mokyklos „HSE“ Kompleksinių Europos ir tarptautinių tyrimų centro direktorius Vasilijus Kašinas. Ši publikacija pasirodė leidinyje „Rossija v globalnoj politike“, kuriam vadovauja Fiodoras Lukjanovas. Šio leidinio redakcinei tarybai, be kitų, priklauso užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas, o tarybos pirmininkas yra Sergejus Karaganovas, anksčiau siūlęs suduoti prevencinį branduolinį smūgį Europai.
V. Kašinas rašo, kad karas šiuo metu vyksta tarp jėgų požiūriu lygiaverčių priešininkų, o istoriškai tokie karai „itin retai baigdavosi visiškas vienos iš pusių sunaikinimu“. Tokiu atveju, jo teigimu, karo tikslus reikia koreguoti, o pačiame koregavimo fakte „nėra nieko stebėtino, pats faktas nerodo nesėkmės“.
Priešingai nei Rusijos gynybos ministerija, kuri nuolat tvirtina, kad smūgiai Ukrainos miestams suduodami tik kariniams objektams ir gamybai, V. Kašinas tikrosios padėties neslepia: „Rusijos smūgiai… vykdomi maksimaliu pajėgumų lygiu. Jie daro Ukrainai milžinišką ekonominę žalą… vienokių ar kitokių pažeidimų dėl smūgių turi apie 20% Kyjivo daugiabučių namų, sunaikinta reikšminga Ukrainos energetikos, transporto infrastruktūros ir pramonės dalis. Per žiemos smūgius energetikos sistemai tūkstančiai gyvenamųjų pastatų liko be šildymo“.
Tačiau V. Kašinas konstatuoja, kad nei tai, nei Rusijos valdžios ne kartą minėtas „sprendimų priėmimo centrų“ sunaikinimas neleis laimėti karo: „Mes neturime pagrindo artimiausioje ateityje tikėtis pozicinės aklavietės įveikimo kare Ukrainoje“. Eksperto teigimu, panaudojus branduolinį ginklą rezultatas būtų toks pat, kaip ir jo nenaudojant, o tiesiog susitarus dėl konflikto nutraukimo – karo įšaldymas ties dabartine fronto linija.
Todėl V. Kašinas siūlo susitarti remiantis anksčiau V. Putino iškeltomis sąlygomis: „[Užimtų] teritorijų įtvirtinimas Rusijai pagal Ankoridžo susitarimus, kartu su draudimu Ukrainai dalyvauti kariniuose blokuose, dislokuoti savo teritorijoje užsienio kariuomenę ir su tam tikrais apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms tokiu atveju mums yra geras rezultatas ir visapusiška karinė pergalė“. V. Kašinas primygtinai reikalauja, kad idėjos, jog „galime greitai sugriauti Ukrainos frontą, jei mobilizuosimės, įsitempsime, smogsime visa jėga“, turėtų būti atmestos ir pamirštos.
Straipsnis su panašia žinute neseniai buvo pasirodęs ir leidinyje „Moskovskij komsomolec“, tiesa, netrukus jis buvo pašalintas. Jame buvo teigiama, kad būtent „pralaimėti karai ir žeminančios paliaubos reguliariai leisdavo pasiekti naujų šuolių, reformų ir, kaip bebūtų keista, naujų pergalių“. Kaip pavyzdžiai buvo pateikiami konfliktai su Aukso orda, pralaimėjimai Krymo, Rusijos–Japonijos ir kituose karuose, po kurių „Rusija karta nuo kartos, nuo totorių-mongolų jungo laikų, rinkdavosi išganingą kelią – sutramdyti įsisiautėjusį elitą ir suteikti daugiau laisvių žmonėms“.
Ekonominiai sunkumai ir politiniai skaičiavimai
Įstrigusi fronte, Rusija šalies viduje vis labiau grimzta į ekonominę stagnaciją. Karinių išlaidų augimas ir biudžeto pajamų kritimas lemia fiskalinio deficito didėjimą. Kartu su dviženkle procentine palūkanų norma tai padidino vyriausybės išlaidas valstybės skolos aptarnavimui 249%, palyginti su ikipandeminiais 2019 metais. Šis augimas yra didesnis nei išlaidų karui, kurios augo 213%. Finansų ministerijos ir centrinio banko atstovai jau netgi pasiūlė V. Putinui sumažinti karines išlaidas, pabrėždami, kad be to iždo deficitas gali pasiekti grėsmingus mastus.
„Rusijos karinis pranašumas pradeda tirpti, Ukraina plečia smūgių geografiją ir jų intensyvumą, o JAV padarė derybų pertrauką, – teigia Berlyno Carnegie Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Tatjana Stanovaja. – Visa tai sukuria pojūtį, kad reikalai klostosi ne taip, kaip norėtų Putinas“. Esant tokiai situacijai, jos vertinimu, eskalacija yra vienintelis būdas reaguoti į padėtį, kurios neįmanoma kontroliuoti.
Vienas Europos pareigūnas leidiniui „The Washington Post“ teigė, kad Maskva gali naudoti konflikto eskalacijos grėsmę tam, kad paskatintų JAV atnaujinti taikos derybas. Kremlius skaičiuoja, kad tokiu atveju Donaldo Trumpo administracija darys spaudimą Volodymyrui Zelenskiui, siekdama Ukrainos kariuomenės išvedimo iš Donecko srities. Tačiau T. Stanovaja kategoriškai atmeta prielaidą, kad iniciatyvą kare pradedanti perimti Ukraina su tuo sutiktų: „Tai neįvyks. Negaliu to įsivaizduoti“.
Šaltinis: TV3.LT
