Praėjusį mėnesį vieną rytą per žaliuojančią Baltarusijos kaimo vietovę skriejo autobusas, vežantis 14 politinių kalinių su maišais ant galvų. Niekas iš keleivių nežinojo, kur jie buvo vežami. Praėjus penkeriems metams nuo to laiko, kai Aliaksandras Lukašenka pradėjo negailestingą susidorojimą su opozicija, kai kurie kaliniai galvojo, kad juos veža sušaudyti.
Artėjant prie paskirties vietos, Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūnai nuėmė maišus nuo galvų, bet liepė žiūrėti tik į grindis.
„Vis tiek stengėmės žvilgčioti pirmyn, – pasakojo Baltarusijos žurnalistas Iharas Karnejus, du metus kalėjęs už politinę veiklą. – Buvome smalsūs – kur jie mus veža?“
Autobusas sustojo pievoje netoli Baltarusijos ir Lietuvos sienos. Atidarius duris, juos su šypsena pasitiko netikėtas žmogus: „Prezidentas D. Trumpas mane atsiuntė, kad parvežčiau jus namo.“
Netikėtai paleidus S. Cichanouskajos vyrą – daugiau klausimų nei atsakymų: ragina D. Trumpą toliau daryti spaudimą
Šiuos žodžius ištarė Johnas Coale’as – vienas iš Donaldo Trumpo teisininkų, dabar dirbantis specialiuoju pasiuntinio Ukrainai pavaduotoju. Kaliniai kurį laiką negalėjo patikėti tuo, kas vyksta.
„Jie buvo išsigandę, – prisiminė J. Coale’as. – Atidaryti tą duris ir pasakyti jiems „Jūs laisvi“ – tai buvo nepakartojamas momentas.“
Šis kalinių paleidimas – palankumo gestas iš A. Lukašenkos pusės – ženklino atsargų diplomatinį atšilimą tarp JAV ir Baltarusijos. 2020 m. santykiai buvo visiškai nutrūkę po suklastotų rinkimų ir masinių represijų.
Tačiau šis žingsnis nebūtų įvykęs be Coale’o pastangų užmegzti asmeninį ryšį su A. Lukašenka – net ir per ilgus pietus su tostais ir pataikavimu diktatoriui.
„Politico“ žvalgybos reporterė Amy Mackinnon atskleidė, kad vyko šios sudėtingos operacijos užkulisiuose ir kokį vaidmenį vaidino pasikeitusi D. Trumpo strategija diplomatijoje.
Teko gerti degtinę
„Išgėriau du stikliukus, neapsivėmiau, bet trečio jau negėriau,“ – atviravo J. Coale’as.
Pasak „Politico“, ši istorija atskleidžia, kaip asmeniškai D. Trumpo administracijoje vykdoma užsienio politika. Prezidentas skiria artimus draugus ir bendražygius, kad jie vykdytų jo užsienio politikos darbotvarkę.
Kritikai piktinasi jų patirties stoka, tačiau pasiuntiniai turi tiesioginį ryšį su prezidentu ir gali apeiti Valstybės departamento biurokratiją. Jie taip pat gali sakyti ir daryti tai, ko įprasti diplomatai negalėtų sau leisti.
Jei į Minską būtų siųstas nacionalinio saugumo patarėjas ar valstybės sekretorius, tai galėjo būti suprasta kaip visiškas A. Lukašenkos režimo legitimavimas, aiškino opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos štabo vadovas Franakas Viačorka.
„Bet pasiuntinio darbas – vesti derybas, spręsti krizes,“ – pažymėjo jis.
Viskas prasidėjo pavasarį
J. Coale’o nuotykiai Baltarusijoje prasidėjo balandžio pabaigoje, kai sulaukė skambučio iš Valstybės departamento su neįprastu pasiūlymu: ar jis sutiktų vykti į Minską susitikti su A. Lukašenka?
„Gerai, – tada atsakė 78-erių amerikietis – atviras, patyręs advokatas, išgarsėjęs kaip vienas iš pagrindinių veikėjų 1990-ųjų pabaigoje pasiekusių 386 mlrd. JAV dolerių susitarimą su tabako kompanijomis.
Politiniame gyvenime jis taip pat ne naujokas: ilgą laiką buvo demokratas, 2008 m. palaikė Johną McCainą, draugavo su Sarah Palin, o 2016 m. rėmė demokratą Martiną O’Malley.
2021 m. jis vedė D. Trumpo ieškinį prieš socialinius tinklus dėl cenzūros.
„Visa ta „woke“ ideologija mane pastūmėjo į dešinę,“ – prisipažino jis. D. Trumpą pirmą kartą sutiko prieš 20 metų per savo žmoną Gretą Van Susteren, buvusią „Fox News“ laidų vedėją.
Praėjus kelioms dienoms po skambučio, J. Coale’as ir keli JAV diplomatai kirto sieną iš Lietuvos į Baltarusiją. Kelyje jie pakeitė diplomatinius automobilių numerius, kad neatkreiptų dėmesio, rašo „Politico“.
Jie atvyko į Nepriklausomybės rūmus – A. Lukašenkos rezidenciją Minske, kurios stiklinis fasadas ir metalinis stogas primena oro uosto terminalą.
„Tai tokio dydžio pastatas, kad net Tomas Brady nepermestų kamuolio nuo vieno vestibiulio galo iki kito,“ – juokavo J. Coale’as.
Per ilgus pietus A. Lukašenkos rūmuose J. Coale’ui buvo pavesta sužavėti kalbų nevengiantį A. Lukašenką.
„Man liepė būti žavingam. Tai ir dariau, – pažymėjo jis. – A. Lukašenka kalbėjo apie Valstybės departamentą, o aš sakiau – „Taip, jie tik šneka ir šneka“. Jam tai labai patiko.“
J. Coale’ui Lukašenka pasirodė gudrus ir apsukrus.
„Jis tikrai nori geresnių santykių su JAV,“ – sakė J. Coale’as, pridurdamas, kad diktatorius nori dalyvauti taikos derybose dėl karo Ukrainoje.
Tuo metu ant stalo pasirodė ir degtinė – asmeninio A. Lukašenkos prekinio ženklo. A. Lukašenka iškėlė tostą už D. Trumpą. J. Coale’as netrukus pakėlė tostą už A. Lukašenką, bet greitai sunerimo dėl savo skrandžio.
Po kelių valandų delegacija pasiekė savo tikslą – Baltarusijos valdžia perdavė natūralizuotą JAV pilietį Jurijų Ziankovičių, 2021 m. Maskvoje suimtą dėl tariamo perversmo planavimo. JAV vyriausybė jį pripažino neteisingai įkalintu.
S. Cichanouskaja nieko nežinojo
Derybos tęsėsi visą vasarą, ir birželį buvo suplanuotas dar vienas kalinių paleidimas.
Birželio 21-osios rytą S. Cichanouskaja dar nežinojo, kad netrukus vėl išvys savo vyrą Sierhiejų – populiarų „YouTube“ tinklaraštininką, kuris 2020 m. buvo suimtas vos paskelbęs apie savo kandidatavimą rinkimuose.
Pati S. Cichanouskaja, buvusi mokytoja, po vyro arešto perėmė jo kovą ir netrukus buvo priversta bėgti į Lietuvą. Penkerius metus ji keliavo po pasaulį, pasakodama apie politinius kalinius, nešdamasi segtuvą su vyro nuotrauka.
Tą rytą ji skrido iš Lenkijos į Vilnių. Ji žinojo, kad D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas ir J. Coale’as buvo Minske, ir kad vyko derybos. Su savo štabo vadovu svarstė, kas galėtų būti paleistas, bet nedrįso tikėtis, kad tarp jų bus jos vyras.
Sierhiejus buvo laikomas be jokio kontakto su išoriniu pasauliu daugiau nei dvejus metus. Jis buvo vienas iš 200 kalinių, kuriuos žmogaus teisių gynėjai laikė prioritetiniais paleidimui dėl humanitarinių priežasčių.
Tik tą patį rytą pats J. Coale’as sužinojo, kas bus paleistas.
Kai S. Cichanouskaja skrido į Vilnių, autobusas su jos vyru ir dar 13 politinių kalinių važiavo link Lietuvos sienos. KGB juos perdavė J. Coale’ui ir JAV Valstybės departamento atstovams.
Kai buvę kaliniai pasiekė pasienį, jie buvo išalkę – dauguma buvo išsekę nuo skurdžios kalėjimo dietos. Sierhiejus, kadaise buvęs tvirtas vyras, atrodė neatpažįstamai liesas.
„Viename iš mūsų automobilių buvo pilnas krepšys „Tootsie Rolls“ saldainių,“ – pasakojo J. Coale’as. Vyrai netruko jais pasidalinti. Kol vyko pasienio formalumai, diplomatai leido naudotis savo telefonais – kad žmonės galėtų paskambinti artimiesiems.
Tad jau Vilniaus oro uoste S. Cichanouskaja sulaukė skambučio iš savo vyro – po daugiau nei dvejų metų tylos.
„Kai išgirdau vyro balsą – tai buvo milžiniška staigmena,“ – patikino ji.
Nors Trumpo pastangos užbaigti karą Ukrainoje stringa dėl V. Putino neperkalbamumo, S. Cichanouskaja viliasi, kad jos šalis gali tapti diplomatine pergale, kurios D. Trumpas taip trokšta.
„Baltarusija gali tapti D. Trumpo sėkmės istorija, – sakė ji. – Laisva, nepriklausoma Baltarusija – tai ir JAV interesas.“
Tačiau pačiam J. Coale’ui A. Lukašenkos ambicijos ir sudėtingos geopolitinės kombinacijos – ne pirmo svarbumo.
„Tegul M. Rubio tuo rūpinasi“, – nukirto D. Trumpo draugas.
Parengta pagal „Politico“ inf.
Šaltinis: lrytas.lt
