Ne visi savarankiškai dirbantys ar sveikatos draudimu valstybės lėšomis nedraudžiami gyventojai laiku moka visus mokesčius ir įmokas. Vis dėlto pareiga tą daryti niekur nedingsta. „Sodra“ pažymi, kad, jei institucijos laiku pinigų nesulaukia, tuomet gyventojo duomenys būna perduodami kredito įstaigoms, o vėliau – ir antstoliams.
Pasak „Sodros“, iš viso šiuo metu yra 216 tūkstančių savarankiškai mokėti sveikatos draudimo įmokas privalančių, bet to nepadariusių žmonių, kurių skola – didesnė nei 3 eurai. Bendrai jie skolingi 282 mln. eurų.
Bendrą skolą padalinus visiems skolininkams išeina po 1 306 eurus.
Prieš metus tokių skolininkų buvo 210 tūkstančių, o jų skola siekė 261 mln. eurų.
83 tūkst. savarankiškai dirbančių skolininkų
„Sodra“ pažymi, kad savarankiškai dirbantys žmonės nuo savo uždirbtų ir deklaruotų pajamų privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, todėl statistiniuose duomenyse visų įmokų skola skaičiuojama bendrai.
Kitaip tariant, už žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, įmokas sumoka ir visus formalumus tvarko darbdavys. Tuo metu savarankišką veiklą vykdantys gyventojai patys prisiima atsakomybę už tai, kad mokės VSD ir PSD.
Naujausiais „Sodros“ duomenimis, 83 tūkstančiai savarankiškai dirbančių asmenų buvo skolingi 65,1 mln. eurų VSD ir PSD įmokų. T. y. apie 784 eurus asmeniui siekianti skola padalinus iš įsiskolinusių skaičiaus.
8,9 tūkstančiams gyventojų yra atidėtas 12,8 mln. eurų įsiskolinimo sumokėjimas.
„Paprastai, savarankiškai dirbančių asmenų skola padidėja iškart po pajamų deklaravimo, tačiau netrukus draudėjai kreipiasi dėl įmokų mokėjimo atidėjimo ir sumoka skolą dalimis arba padengia visus savo įsipareigojimus“, – paaiškino „Sodra“.
Skolą leidžia padengti dalimis
Anot „Sodros“, gyventojams nėra būtina iš karto padengti visą skolą. Norintys gali pateikti prašymą skolą mokėti dalimis. Visgi atidėjus skolų sumokėjimą itin svarbu laikytis nurodytų sąlygų, kitu atveju šios teisės galima netekti.
„Atidėjus skolų sumokėjimą, svarbiausia laikytis atidėjimo sąlygų: mokėti skolą pagal grafiką ir mokėti einamąsias įmokas. Šios sąlygos išdėstytos sprendime dėl skolos sumokėjimo atidėjimo ir su šiomis sąlygomis draudėjas sutinka pasirašydamas atidėjimo sutartį.
Pavėlavus mokėti įmokas daugiau nei 3 dienas, sprendimas netenka galios. Pakartotinai kreiptis dėl skolos sumokėjimo dalimis galima tik praėjus metams po sutarties nutraukimo“, – paaiškino „Sodra“.
Tuo metu gyventojams, kurie nepaiso priminimų bei raginimų padengti valstybinio socialinio draudimo įmokų skolas ir nesusitaria dėl skolų atidėjimo, yra taikomos priverstinio skolų išieškojimo procedūros. Tai reiškia, kad tokių draudėjų mokėjimo nurodymai būna perduoti kredito įstaigoms, o vėliau perduodama skolą išieškoti antstoliui.
„Sodra“ pabrėžė, kad be įspėjimo lėšų iš gyventojų sąskaitų nenurašo: „Paprastai, priminimai ir raginimai sumokėti susidariusią skolą yra siunčiami į asmenines gyventojo http://gyventojai.sodra.lt paskyras. Jei asmeninėje paskyroje žmogus yra nurodęs savo telefono numerį ar elektroninio pašto adresą, informacija siunčiama taip pat ir šiais kanalais.“
„Sodra“ paaiškino, kad tam tikrais atvejais savarankiškai dirbančių asmenų skolos gali būti pripažįstamos beviltiškomis ir nurašomos. Išvengti skolos mokėjimo gyventojai gali, kai:
- priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už skolą;
- netikslinga priverstinai išieškoti skolą, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki – fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;
- suėjęs skolos išieškojimo senaties terminas.
Didžioji dalis skolininkų net nevykdo ekonominės veiklos
Taip pat svarbu pabrėžti, kad PSD turi mokėti ir gyventojai, kurie nevykdo ekonominės veiklos. Pavyzdžiui, patys PSD susimokėti turi žmonės, kurie niekur nedirba, nevykdo jokios ekonominės veiklos, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, nesimoko ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Tokių skolininkų šiuo metu yra apie 133 tūkst., o bendra jų skola siekia apie 216,9 mln. eurų. T. y. apie 1 631 eurą kiekvienam skolininkui.
„Sodra“ paaiškina, kad šioms skoloms taikomi tie patys išieškojimo principai.
„Dalis gyventojų skolas padengia, atsiranda naujų skolininkų, be to, kasmet didėja PSD įmokos, todėl auga ir bendra įsiskolinimų suma.
Kai kurių žmonių skola susidaro todėl, kad jie išvyksta gyventi ar dirbti į užsienį, tačiau nedeklaruoja išvykimo. Tokiu atveju jiems toliau skaičiuojamos PSD įmokos. Vis dėlto, jei sugrįžę jie pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad buvo apdrausti ir mokėjo sveikatos draudimo įmokas kitoje valstybėje, susidariusi skola yra nurašoma“, – pridėjo ji.
Svarbu priminti, kad nesumokėjus PSD įmokų nutrūksta sveikatos draudimas, todėl žmogus netenka teisės nemokamai naudotis valstybės finansuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
Didžiąją dalį sugrąžintų skolų sudaro nesumokėti mokesčiai ir baudos
Antstolių rūmai nurodo, kad 2025 m. jų padedami skolas atgavo daugiau nei 26 tūkst. kreditorių. Tarp jų – 20,9 tūkst. fizinių asmenų, beveik 5 tūkst. juridinių asmenų ir 306 biudžetinės įstaigos.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, bendra kreditoriams sugrąžintų skolų suma pernai pasiekė 326,6 mln. eurų. Tai yra 2 proc. arba 6,2 mln. eurų daugiau nei 2024 m.
Antstolių rūmai nurodo, kad privatiems fiziniams asmenims 2025 m. sugrąžinta 64,6 mln. eurų pradelstų skolų. Tai – darbuotojų reikalavimu išieškotas darbo užmokestis, išmokos vaikų išlaikymui (vadinamieji alimentai), paskolos pagal vekselius, kitos piniginės skolos.
Tuo metu privatiems juridiniams asmenims sugrąžinta 202,5 mln. eurų skolų, tarp kurių patenka pradelsti mokesčiai už ryšio ir komunalines paslaugas, vartojimo kreditai, paskolos ir kitos laiku neįvykdytos prievolės. Didžiausia 2025 m. išieškota skola – 2,73 mln. eurų – atiteko vienai statybų kompanijai.
Anot Antstolių rūmų, valstybės biudžetą praėjusiais metais papildė 56,9 mln. eurų išieškotų skolų. Didžiąją dalį valstybei sugrąžintų skolų sudarė nesumokėti mokesčiai ir baudos.
Pasak jų, skolų išieškojimo statistikoje esama nerimą keliančių signalų: procesai lėtėja, neišieškotų skolų našta sunkėja, kreditorių nuostoliai auga. Sugrąžintų skolų skaičius, palyginti su 2024 m. duomenimis, pernai sumažėjo 8 proc. (nuo 142,1 tūkst. iki 130,4 tūkst.).
„Skolų išieškojimo efektyvumą mažina 2024 m. įvesti įstatyminiai palengvinimai skolininkams: sumažintos iš pajamų išskaičiuojamos sumos, įvestos „skolų atostogos“ ir papildomi suvaržymai išieškojimui iš skolininkų turto. Jei anksčiau 1000 eurų skolos išieškojimas iš minimalią algą uždirbančio asmens trukdavo apie 6 mėnesius, tai dabar jis tęsiasi ilgiau nei metus“, – paaiškino Antstolių rūmai.
Šiuo metu Lietuvos priverstinio sprendimų vykdymo sistemoje dirba 105 antstoliai ir apie 500 samdomų darbuotojų. Veikia 92 antstolių kontoros ir 6 antstolių kontorų skyriai. Kasmet antstoliai į valstybės biudžetą sumoka apie 15 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir „Sodros“).
Šaltinis: TV3.LT
